Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Vladislavai Tumas,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,SNORO lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje 2-3120-553/2010 pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SNORO lizingas“ ir Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarei D. J. , dalyvaujant trečiajam asmeniui antstolei I. B. , dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. D. prašė pripažinti negaliojančiu ab initio 2008 m. lapkričio 14 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 18840, pagal kurį jis (ieškovas) įsipareigojo atsakovui besąlygiškai sumokėti 120 000 Lt, ir panaikinti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. J. 2009 m. balandžio 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą; priteisti iš atsakovo žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad su atsakovu UAB „SNORO lizingas“ 2008 m. balandžio 21 d. sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį, kurios pagrindu atsakovas suteikė 35 912,88 EUR kreditą automobiliui įsigyti. Kadangi jis (ieškovas) 2008 m. spalio-lapkričio mėnesiais turėjo laikinų finansinių sunkumų, dėl kurių pavėlavo sumokėti eilinę išperkamosios nuomos įmoką, atsakovas pareikalavo pasirašyti 120 000 Lt sumai paprastą neprotestuotiną vekselį, kaip ieškovo tinkamų įsipareigojimų pagal minėtą išperkamosios nuomos sutartį vykdymą. Toks vekselis buvo pasirašytas. Tačiau, ieškovo teigimu, pasirašydamas vekselį, iš esmės suklydo dėl tokio sandorio turinio ir esmės. Be to, atsakovas, įgydamas vekselį, elgėsi nesąžiningai, tyčia suklaidino jį (ieškovą) ir veikė jo (ieškovo) nenaudai. Ieškovo nuomone, įsipareigojimai, atsirandantys iš pasirašyto vekselio, nėra nauja savarankiška prievolė, nes jie atsirado iš konkretaus jau galiojančio teisinio santykio – išperkamosios nuomos sutarties. Ieškovas teigė, kad jis neketino prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų, o tik norėjo užtikrinti prievolių pagal išperkamosios nuomos sutartį vykdymą. Pasirašė vekselį atsakovo psichologiškai įtakojamas, neįsigilinęs į esmę dėl teisinių žinių ir išsilavinimo stokos. Išrašydamas vekselį suprato, kad taip prisiėmė įsipareigojimą sumokėti šią sumą paminėtoje sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovo nesąžiningumą įrodo tai, kad 2009 m. gegužės mėnesį jis (atsakovas), vienašališkai nutraukęs išperkamosios nuomos sutartį ir kreipdamasis į teismą dėl skolos ir nuostolių priteisimo, tuo pat metu kreipėsi dėl išieškojimo ir pagal jo (ieškovo) pasirašytą vekselį, taip reikalaudamas dvigubo apmokėjimo, atsiradusio tuo pačiu (išperkamosios nuomos sutarties) pagrindu. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas nepateikė ieškovui vekselio indosantui apmokėti ir nėra teisės aktų nustatyta tvarka pranešęs apie vekselio nepamokėjimo faktą. Todėl, vadovaujantis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tvarkos 8 punkto nuostatomis, notaras neturėjo teisės atlikti vykdomąjį įrašą ant atsakovo pateikto vekselio. Toks notarės vykdomasis įrašas yra negaliojantis ir turi būti panaikintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovo R. D. ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiu UAB „SNORO lizingas“ naudai išduotą R. D. 2008 m. lapkričio 14 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 18840; panaikino Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. J. 2009 m. balandžio 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. DJ-2071).

Teismas sprendė: nagrinėjamu atveju ginčo šalys yra tiesioginiai vekselių teisinių santykių dalyviai, todėl ieškovas turi teisę reikšti atsakovui prieštaravimus dėl įsipareigojimų pagal vekselį, remdamasis asmeniniais santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį.

Teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 1 d. UAB „SNORO lizingas“ pateikė Vilniaus miesto 15-ajam notarų biurui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą 2008 m. lapkričio 14 d. ieškovo išduoto vekselio pagrindu, o 2009 m. gegužės 5 d. raštu informavo ieškovą, kad išperkamosios nuomos sutartis nutraukiama ir pareikalavo sumokėti 24 821,13 EUR įmokų, 761,54 EUR įsiskolinimą, 18,41 Lt EUR delspinigių ir 2 482,11 EUR baudą, iš viso 28 083,19 EUR. 2009 m. gegužės 18 d. UAB „SNORO lizingas“ kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo pagal 2008 m. balandžio 21 d. išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VFA804212GBA priteisimo (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinė byla Nr. L2-9682-643/2009) ir 2009 m. gegužės 21 d. dėl įsiskolinimo pagal tą pačią lizingo sutartį priteisimo (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinė byla Nr. L2-9888-545/2009). Iš 2009 m. gegužės 20 d. UAB „SNORO lizingas“ rašto antstolei I. B. matyti, kad tuo pačiu buvo pradėtas vykdymas pagal 2008 m. lapkričio 14 d. ieškovo išduotą vekselį. Teismas sprendė, kad atsakovas pateikė net du pareiškimus teismui dėl skolos priteisimo pagal tą pačią sutartį ir tą pačią skolą siekė išsiieškoti išduoto vekselio pagrindu. Todėl šie atsakovo veiksmai įrodo vekselio turėtojo nesąžiningumą. Nors atsakovas tvirtino, kad vekseliu buvo siekiama užtikrinti esamų bei būsimų įsipareigojimų vykdymą pagal sutartį bei galimų nuostolių atlyginimą, nes tokia praktika yra visuotinai paplitusi, tačiau, teismo nuomone, jo (atsakovo) veiksmai įrodo akivaizdų nepagrįstos naudos siekį. Ieškovui nevykdant vartojimo kredito sutarties, atsakovas turėjo teisę priimti vekselį, kaip skolos patvirtinimą (įforminimą). Tačiau toks vekselis negali būti nei garantija, nei laidavimu, nes juo nėra užtikrinama egzistuojanti prievolė, o įforminama skola, tokiu būdu vieną prievolę pakeičiant kita, daugiau formalia, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismas sprendė, kad pripažinti atsakovo veiksmus priimant vekselį kaip skolos patvirtinimą sąžiningais galima būtų tik tuo atveju, jeigu tuo metu būtų užbaigti 2008 m. balandžio 21 d. išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) pagrindu susiklostę sutartiniai santykiai, kuriais ieškovas buvo įsipareigojęs atsakovui mokėti mėnesines įmokas lizinguojamam automobiliui įgyti savo nuosavybėn. Be to, teismas vadovavosi CK 6.890 straipsnio nuostata, kad kredito davėjas neturi teisės priimti vekselį iš kredito gavėjo kaip įmoką. Teismas sprendė, kad atsakovo siekis išsiieškoti tą pačią skolą tuo pačiu metu keliais būdais įrodo, kad vekselio išrašymo metu jis tyčia veikė ieškovo nenaudai, o ieškovo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, o taip pat ir vartotojo, valios susiformavimą nulėmė atsakovo iškelti reikalavimai. Vekselio išdavimo metu šalys tarėsi, jog tokiu sandoriu bus užtikrintas prievolės pagal išperkamosios nuomos sutartį vykdymas, todėl, teismo nuomone, akivaizdu, kad ieškovas neteisingai suvokė savo sudaromo sandorio aplinkybes ir tuo metu negalėjo prognozuoti galimų padarinių ir nėra jokių pagrįstų motyvų, pateisinančių ieškovo elgesį sudaryti sandorį, sukuriantį lygiagrečią prievolę jau egzistuojančiai prievolei kitu pagrindu ir tokiu būdu prisiimti nepagrįstai didelius įsipareigojimus (CK 1.90 str.).

Panaikinęs paprastą neprotestuotiną vekselį, kuris buvo pagrindas išduoti vykdomąjį įrašą, teismas sprendė , kad negali likti galioti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. J. 2009 m. balandžio 7 d. išduotas vykdomasis įrašas (notarinio registro Nr. DJ-2071). Todėl įrašą panaikino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,SNORO lizingas“ prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

Teismas netinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Vekselis buvo išduotas atsakovui ne kaip įmokos sumokėjimas, o skolos sumokėjimo užtikrinimas. Ieškovas atsakovo naudai išrašydamas vekselį siekė „įtvirtinti“ besąlygišką savo skolų sumokėjimą – įsipareigojimų vykdymą pagal sutartį. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio mėn. 29 d. nutartyje Nr. 2A-640/2009. Eilinės įmokos dydis vidutiniškai siekė apie 380 EUR kas mėnesį, tad teismo argumentas dėl CK 6.890 straipsnio pažeidimo yra nepagrįstas. Nors tarp šalių buvo susiklostę išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) santykiai, tačiau pagal prasmę, atsakovui suteiktas kreditas-paskola. Tai, jog sutarties skolinių įsipareigojimų užtikrinimui gali būti išduodamas vekselis ir tokiu būdu gali būti vykdomi tarpusavio šalių teisiniai santykiai nurodo ir CK 6.878 straipsnis. Atsakovas be pagrindo nėra gavęs jokios naudos. Atsakovas 2009 m. gegužės 20 d. kreipėsi į antstolę su prašymu taikyti turto areštą, t. y. apriboti disponavimo teisę naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, kuriuo ieškovas naudojosi neteisėtai, nurodant turtą grąžinti atsakovui, tokiu būdu mažinant ieškovo įsiskolinimą atsakovui. Atsakovas gali reikalauti įvykdyti jam pinigines prievoles, tačiau ne didesnės apimties nei kyla iš pirminio teisinio santykio (sandorio). Atsakovo bendras reikalavimas (pagal vekselį/sutartį) ieškovui sudaro 22 301,06 Lt. Teismas savo sprendime nenurodė ir negalėjo nurodyti jokio atsakovo tyčinio veikimo vekselio davėjui išrašant vekselį, nes tokio atsakovo veikimo nebuvo. Atsakovo skolos faktas buvo šalims žinomas ir aiškus. Ieškovas ginčydamas vekselį remdamasis bendraisiais sandorio negaliojimo pagrindais, turėjo pareigą įrodyti, kad jis suklydo iš esmės, t. y. suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Teismas savo sprendime kaip pagrindinį motyvą pripažinti vekselį negaliojančiu nurodė aplinkybę, jog ieškovas neteisingai suvokė savo sudaromo sandorio aplinkybes ir tuomet negalėjo prognozuoti galimų padarinių, be to teismas manė, jog nėra jokių pagrįstų motyvų, pateisinančių ieškovo elgesį sudaryti sandorį, sukuriantį lygiavertę prievolę, jau egzistuojančiai prievolei kitu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo tyčinio veikimo ieškovo nenaudai nebuvo, ir teismas pats nurodo, jog, jo manymu, nebuvo pagrįstų motyvų, pateisinančių atsakovo elgesį sudaryti sandorį (išduoti vekselį), būtent šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti vekselį negaliojančiu. Teismas nevertino atsakovo į bylą pateikto kito vekselio, kurį ieškovas išrašęs kitam kreditoriui (UAB Ūkio banko lizingas). Taigi matyti, jog ieškovas puikiai supranta vekselio išrašymo pasekmes, ir, tokiu būdu administruoja savo skolas, ir šiuo atveju siekia nepagrįstai išvengti prievolių vykdymo. Atsakovas nevykdo išieškojimo pagal jokį kitą įsiteisėjusį teismo sprendimą, įsakymą ar jų pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą. Teismas neteisingai sieja tariamą atsakovo nesąžiningumą su pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimu. Visi atsakovo veiksmai dėl skolų išieškojimo iš ieškovo buvo išimtinai susiję tik iš esamų prievolinių teisinių santykių – skolos išieškojimu kilusiu iš sutarties, t. y. teisinio santykio pagrindu, įvykdymą užtikrinus vekseliu. Be to, Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009 m. birželio 19 d. nutartimi baudą panaikino, nustatęs, jog teismo įsakymai pareikšti per klaidą, tuo patvirtindamas, jog jokio piktnaudžiavimo nėra.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. D. prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas neneigia ir pripažįsta, jog parengė ir pateikė pasirašyti ginčijamą vekselį, nes norėjo gauti prievolių pagal išperkamosios nuomos sutartį užtikrinimą, t. y., vekselį kildina ne iš savarankiško, o iš išperkamosios nuomos teisinio santykio. Tokie atsakovo argumentai akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir sudaro pagrindą pripažinti minėtą vekselį negaliojančiu. Nors CK 6.70 straipsnyje nėra įtvirtinta baigtinio prievolių užtikrinimo būdų sąrašo, tačiau visais atvejais šalių pasitrinkti prievolių užtikrinimo būdai neturi prieštarauti imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir teisės principams. Atsakovas, remdamasis CK 6.878 straipsniu teigia, kad vekselis yra teisėta skolinių įsipareigojimų užtikrinimo priemonė. Tačiau iš CK 6.871 straipsnio 3 dalies nuostatos turinio yra aišku, jog vekselis yra pripažįstamas tinkama paskolos sutarties įforminimo forma, kuri patvirtina , kad paskolos suma buvo perduota paskolos gavėjui ir jis turi pareigą ją grąžinti. Būtent apie mokėjimo pareigos įforminimą, o ne apie paskolos teisinių santykių užtikrinimą, ir kalba atsakovo minimas CK 6.878 straipsnis. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-640/2009 negali būti taikoma nagrinėjant šią bylą, nes jos faktinis pagrindas skiriasi nuo faktinių aplinkybių šioje civilinėje byloje. Faktą, kad atsakovas iš tikrųjų siekė įgyti du atskirtus turtinius reikalavimus ieškovo atžvilgiu, patvirtina tai, jog atsakovas beveik tuo pačiu metu pateikdamas ginčijamą vekselį vykdyti antstolei I. B. ir kreipdamasis į teismą dėl skolos pagal išperkamosios nuomos sutartį priteisimo, iš esmės siekė gauti pinigus pagal abi prievoles (vekselį ir sutartį), t. y. siekė nepagrįstai praturtėti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-577-432/2010 pripažino, kad atsakovas UAB „SNORO lizingas“ nepagrįstai, pažeisdamas sutartyje nustatytą jos nutraukimo tvarką, nutraukė su ieškovu sudarytą išperkamosios nuomos sutartį, todėl priteisė ieškovui dėl tokio sutarties nutraukimo atsiradusius nuostolius. Šiam sprendimui įsiteisėjus UAB „SNORO lizingas“ turėtų reikalavimo teisę į jį (ieškovą), jei vekselis nebūtų teismo tvarka nuginčytas. Vadinasi, vekselis gavosi savarankiška ir visiškai nepriklausoma nuo finansinės nuomos sutarties prievolė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, o apeliacinis skundas atmestinas. Teismas pagrįstai nurodė atsakovo nesąžiningumą. Iš šios vykdomosios bylos medžiagos yra akivaizdu, jog, priešingai nei teigia atsakovas, jis jau pačioje pradžioje reikalavo iš ieškovo išieškoti visą ginčijamo vekselio pagrindu atliktame vykdomajame įraše nurodytą sumą. Apie tai, jog atsakovas sumažino savo reikalavimus pagal ginčijamą vekselį, ieškovui nėra žinoma, tačiau tikėtina, jog jei tai yra tiesa ir tai galėjo atsitikti tik gerokai vėliau, kai tarp šalių kilo teisminis ginčas. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokio vekselio turėtojo (atsakovo) tyčinio veikimo vekselio davėjo nenaudai (ĮPVĮ 19 str.). Priešingai, teismo sprendime yra aiškiai nurodyta, jog tyčinį neteisėtą atsakovo veikimą ginčijamo vekselio išrašymo metu įrodo UAB „SNORO lizingas“ siekiai ir veiksmai, kuriais buvo bandoma iš ieškovo išieškoti tą pačią skolą tuo pačiu metu keliais būdais. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo pripažinti esminio suklydimo išduodant vekselį fakto buvimo. Esamoje situacijoje, išduodamas ginčijamą vekselį, ieškovas iš esmės suklydo dėl paties tokio sandorio esmės ir pobūdžio, nes neketino prisiimti jokių naujų finansinių įsipareigojimų atsakovo atžvilgiu, pasitikėjo atsakovo darbuotojų aiškinimais, siekė tik užtikrinti savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamą įvykdymą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas parastasis vekselis. Tai vertybinis popierius ir civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.97, 1.101 str.). Jų (vekselių) išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei pateikimo tvarką, o taip pat įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas bei vekselių išrašymą, įforminimą ir naudojimą apibrėžiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Vekselių naudojimo taisyklės. Vekseliu patvirtinama teisėto jo turėtojo besąlygiška, nepriklausanti nuo jos atsiradimo pagrindo, teisė reikalauti vekselyje nurodytos pinigų sumos ir kartu – besąlygiška skolininko pagal vekselį pareiga sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Reikšminga tai, kaip pabrėžė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui. Be to, teismų praktikoje nurodyta, kad vekselio išrašymu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. AB firma „VITI“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. BUAB „Mocionas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-311/2008; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paprastasis neprotestuotinas vekselis 120 000 Lt sumai (b. l. 28) buvo išrašytas 2008 m. lapkričio 14 d., apmokėtinas iki 2008 m. gruodžio 5 d., galiojant 2008 m. balandžio 21 d. šalių sudarytai išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarčiai, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 144,81 EUR kreditas automobiliui pirkti, išmokant ją per 60 mėnesių su nustatyto dydžio (kintama palūkanų norma) palūkanomis (b. l. 38). Pastaroji sutartis apelianto nutraukta vienašališkai 2009 m. gegužės 5 d., raštu reikalaujant, kad ieškovas sumokėtų šios sutarties pagrindu atsiradusį įsiskolinimą – 28 083,19 EUR; 2009 m. gegužės 18 d. ir gegužės 21 d. atsakovas kreipėsi į teismą dėl skolos, atsiradusios paminėtos vartojimo kredito sutarties pagrindu, išieškojimo iš ieškovo, ir tuo pat metu – 2009 m. gegužės 20 d. pradėjo išieškojimą pagal vekselį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad vekselio išrašymu nebuvo sukurta nauja prievolė, ar viena prievolė, atsiradusi vartojimo kredito sutarties pagrindu, pakeista kita prievole. Iš apeliacinio skundo bei šalių ir jų atstovų paaiškinimų sprendžiama, kad vekselis įformintas ieškovo skolai ir galimiems nuostoliams pagal vartojimo kredito sutartį užtikrinti kaip garantija (CK 6.90 str.). Tačiau, kaip jau minėta, tokiu vertybiniu popieriumi įtvirtinama nauja prievolė, kuri dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta, ir tokio vekselio paskirtis užtikrinti tokią pakeistą, daugiau formalią, prievolę. Toks prievolės užtikrinimas nėra nei laidavimas, nei garantija, o imti vekselį kaip įmoką draudžia CK 6.890 straipsnis. Šią teisės normą pirmosios instancijos teismas aiškino ir taikė teisingai.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas turėjo teisę priimti iš ieškovo vekselį, tačiau ne kaip garantiją ar laidavimą, o tik įforminant skolą, pakeitus vieną prievolę kita, daugiau formalia. Nagrinėjamoje byloje sutarties pakeitimo faktas nenustatytas.

Iš apelianto pakankamai operatyvių veiksmų eigos ir sekos (vienašališkai nutraukęs vartojimo kredito sutartį, nedelsdamas pateikė du pareiškimus teismui dėl skolos išieškojimo iš ieškovo pagal šią nutrauktą vartojimo kredito sutartį, ir tuo pačiu metu ėmėsi priemonių išieškoti skolą pagal ginčo vekselį) pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas, taip siekdamas tuo pačiu metu keliais būdais išieškoti iš ieškovo tą pačią skolą, kilusią iš vartojimo kredito sutarties, siekiant gauti dvigubą naudą, vertinami kaip nesąžiningi (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo vekselio siekė ir jo išrašymą iniciavo apeliantas. Šių faktinių aplinkybių pastarasis nepaneigė. Bylos, o kartu ir sandorio šalys nėra lygiateisės; ieškovas – fizinis asmuo, vartotojas; apeliantas – verslininkas, savo veiklos profesionalas, todėl būtent jam, kaip stipresnei sandorio šaliai, tenka didesnė atsakomybė ir pareiga, įgyvendinant savo teises, šia teise nepiktnaudžiauti ir be pagrindo nepažeisti bei nevaržyti kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas turėjo žinoti vekselius reglamentuojančius teisės aktus, domėtis teismų praktika ir veikti sąžiningai. Pirmosios instancijos teismas visų bylos faktinių aplinkybių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas, siekdamas ginčo vekselio, veikė tyčia ieškovo nenaudai. Todėl ieškovo ginčo vekselį pagrįstai pripažino negaliojančiu.

Ieškovas ginčijo vekselį, kaip neatitinkantį jo valios, išrašytą suklydus dėl jo (vekselio) esmės ir turinio ir dėl apelianto nesąžiningumo, t. y. jis (ieškovas) nežinojo, kad apeliantas elgėsi nesąžiningai, siekdamas vekseliu sukurti naują, jokiais naujais teisiniais santykiais nepagrįstą prievolę. Bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas suklydo dėl apelianto tyčinio elgesio (neatskleidus ieškovui tikrųjų ketinimų), siekiant jį (ieškovą) suklaidinti ir taip palenkti jį išrašyti ginčo vekselį. Tai jis įrodė (CPK 1789 str.). Todėl vekselis pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Ieškovas ginčo vekselio pagrindu nėra gavęs iš apelianto vekselyje nurodytos pinigų sumos, todėl, esant tokiai situacijai, restitucija netaikytina (CK 6.145 str.).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo suklydimo, neįvertino ieškovo išrašyto UAB Ūkio banko lizingas vekselio, kuris, apelianto nuomone, įrodo, kad ieškovas suprato vekselio paskirtį ir jo pasekmes. Su tuo sutikti nėra pagrindo. Ieškovas pripažįsta, kad toks vekselis buvo išrašytas (b. l. 58), tačiau išrašius vekselį jame nurodytai skolai, buvo atliktas prievolės pakeitimas, nutraukiant išperkamosios nuomos sutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėta ir nagrinėjama situacijos nėra tapačios, todėl nėra pagrindo sieti vekselio išrašymo UAB Ūkio banko lizingas aplinkybių su nagrinėjamu ginču.

Taip pat nėra pagrindo remtis apelianto nurodyta Apeliacinio teismo nutartimi, priimta 2009 m. gruodžio 29 d. civilinėje byloje Nr. 2A-640/2009, nes šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skirtingos.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bendro pobūdžio pamąstymais, nepagrindžiant jų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177, 178 str.).

Į visus esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą visapusiškai ir objektyviai, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių taisyklių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę gauti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 87, 88 str.). Kadangi teisėjų kolegijos nutartis palanki ieškovui, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apelianto.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos apimtį, byloje sprendžiamo teisinio klausimo aktualumą ir sudėtingumą, bylos nagrinėjimo laiką ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad ieškovo patirtos 3 000 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme nėra didelės, todėl priteisimos iš apelianto (atsakovo) (b. l. 149-150).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Snoro lizingas“ ieškovui R. D. 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.