Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2003 m. sausio 8 d. Jonavos r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) - 2 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius LR 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo "Dėl amnestijos" 1 straipsnio 2 punktą, nuo neatliktos 2 metų laisvės atėmimo bausmės atleistas;

2) 2003 m. gruodžio 18 d. Jonavos r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. Š. 2021 m. gegužės 1 d. apie 24.00 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Ruklos mstl., Ruklos sen., Jonavos r., apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam M. J., nukentėjusiajam nuo suduoto smūgio atsitrenkus į laiptinės sieną ir nukritus, sudavė jam du smūgius kumščiu į veidą - tuo padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje-akių vokuose, muštines žaizdas lūpose, danties nuskilimą - tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. J. sveikatą.

Kaltinamasis P. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2021 m. gegužės 1 d. apie 24 val. jis buvo pas mamą D. S., (duomenys neskelbtini), Ruklos mstl. Atėjo nukentėjusysis su jo seserim V. S.. Mama užpyko, kad sesuo užtruko ir pas ją per ilgai liko anūkas. Jis laiptinėje aiškinosi su nukentėjusiuoju kas jis toks. Pokalbis truko apie penkias minutes, kitų asmenų nebuvo. Smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis šeimos draugas. Anksčiau su juo jokių konfliktų nėra buvę, nes matė pirmą kartą. Tą vakarą buvo išgėręs taurelę degtinės. Jam nežinoma priežastis dėl kurios nukentėjusysis jį turėtų apkalbėti.

Nukentėjusysis M. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2021 m. gegužės mėnesį, tiksliai datos neprisimena, prieš Motinos dieną, Rukloje, bare susitiko su V. S.. Jai pradėjo skambinti mama ir jis pasisiūlė ją palydėti namo, nes buvo vėlus vakaras. Jis žinojo kur ji gyvena. V. S. jį pakvietė į mamos butą, manė, kad ten yra ir jos sutuoktinis, nes jį pažįsta, jis jo bendradarbis. Bute sutiko kaltinamąjį, kurio anksčiau nebuvo matęs. Kaltinamasis jį pakvietė į laiptinę pakalbėti, pasiūlė paskambinti V. S. vyrui, paskambinti nepavyko. Tada kaltinamasis jam kumščiu sudavė smūgį į veidą, nuo smūgio jis atsitrenkė į sieną, nukrito. Nukritusiam kaltinamasis sudavė du smūgius į veidą. Mušimo priežastis – neprisiskambino V. S. vyrui. Tuo metu V. S. mamos bute jokių asmenų nebuvo. Mano, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus.

Liudytoja I. P., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2021 m. vasarą, datos neprisimena, vėlų metą, jos dėmesį atkreipė triukšmas laiptinėje. Per durų akutę pamatė dviejų žmonių siluetus, laiptinė neapšviesta, todėl ką darė žmonės, nesimatė, ką kalbėjo nesigirdėjo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu liudytojai buvo pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja I. P., parodymus parvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) name. Pamena, kad šių metų (2021) gegužės pradžioje, tikslios datos neprisimena, apie vidurnaktį, jau gulėdama lovoje išgirdo triukšmą laiptinės aikštelėje. Pasižiūrėjusi pro akutę ji nematė kas ten vyko, nes laiptinė neapšviesta. Durų ji neatidarinėjo. Girdėjo, kad laiptinės 5-o aukšto aikštelėje šūkavo du vyriški balsai. Girdėjo, kad lyg vienas vyriškis griuvo aikštelėje, tačiau kodėl jis griuvo, nesimatė. Ji girdėjo, kaip vienas vyras įsakmiu balsu sakė kitam vyriškiui, kad kažkam skambintų, kad atsiprašytų kažko. Vyriškų balsų neatpažino. Girdėjosi, kad tas, kuris galimai nugriuvęs ant žemės, kito vyriškio atsiprašinėjo. Jų pokalbis buvo ganėtinai garsus ir truko apie 10 min. Išgirdusi, kad vienas ar abu vyrai nulipo greitai laiptais žemyn, ji nuėjo ilsėtis. Nežino, kas galėjo muštis penkto aukšto aikštelėje. Šalia gyvenančius kaimynus ji pažįsta tik iš matymo (1 t., b. l. 115-118).

Liudytoja K. J., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Ruklos mstl. 2021 m., datos neprisimena, vėlai vakare, jos dėmesį atkreipė triukšmas laiptinėje. Triukšmas buvo panašus į ginčą, teksto nesuprato, truko apie 10-15 min. Iš kilusio triukšmo galima buvo spręsti, kad vyksta muštynės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu liudytojai buvo pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja K. J., parodymus parvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji su šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini) name, Ruklos mst. Atsimena, kad gegužės mėnesį, 1 ar 2 dieną, ji girdėjo kažkokį triukšmą laiptinėje. Girdėjo vyriškus, greičiausiai tik du balsus. Girdėjo kaimyno P. Š., kurio pavardės nežino, gyvenančio šiuo metu pas savo motiną D.S., (duomenys neskelbtini), balsą. Jį pažįsta labai seniai, todėl yra tikra, kad ten kalbėjo jis. Tą naktį išgirdusi triukšmą, ji priėjo prie durų paklausyti kas vyksta. Ketvirto aukšto laiptinėje per durų akutę nieko nesimatė, bet girdėjosi garsai iš penkto aukšto. P. Š., gana garsiai šūkavo, iš garso ji suprato, kad gal vyksta muštynės. Girdėjosi, kad kitas vyras verkė. Atrodė, kad kažkas nukrito ant žemės, nuolatos kaimynas P. Š., šūkavo, kažko reikalavo. Ji girdėjo P. Š., sakant: „aš tave išmesiu, jei taip nori“. Durų ji neatidarė, neišdrįso eiti žiūrėti kas vyksta. Girdėjo, kad žemyn laiptine nulipo ne vienas asmuo. Viskas truko apie 5 min. Kadangi laiptinėje nedegė šviesa, kas nulipo žemyn, ji nematė (1 t., b. l. 127-130).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2021 m. gegužės 3 d. apžiūrėta įvykio vieta - namo, adresu (duomenys neskelbtini), Ruklos mstl. Ruklos sen. Jonavos r., trečia laiptinė. Įvykio vietoje pėdsakų, tinkamų identifikacijai, nerasta, grumtynių žymių nesimato (1 t., b. l. 21-23).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas (išklausytas) iš Bendrojo pagalbos centro atsiųstas telefoninio skambučio skaitmeninis garso įrašas. Garso įrašas darytas 2021 m. gegužės 2 d., pradžia 00-42-35 val. Garso įraše užfiksuota, kad M. J. prašo iškviesti policijos pareigūnus ir greitosios med. pagalbos medikus, kadangi laiptinėje jį sumušė vienas nepažįstamas asmuo. M. J. nurodo, kad jį mušė kojomis ir rankomis, o dabar jam kraujuoja nosis, prakirsta lūpa, nuskeltas dantis (1 t., b. l. 27-31).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatoma, kad 2021 m. gegužės 2 d. 00.47 val. gautas pranešimas, jog prieš pusvalandį pranešėją M. J. laiptinėje kojomis ir rankomis sumušė nepažįstamas asmuo. Policijos pareigūnams M. J. patikslino, kad palydėjo pažįstamą V. S. namo, o iš buto išėjęs V. S. brolis jį sumušė (1 t., b. l. 10-13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje-akių vokuose, muštinės žaizdos lūpose, M. J. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Nustatyti danties nuskilimo laiko nėra galimybės. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 54-55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje-akių vokuose, muštinės žaizdos lūpose, M. J. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų padarymo metu M. J. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyse. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Nustatyti danties nuskilimo laiko nėra galimybės. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 88-90).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis kaltę neigia.

Nukentėjęs ir kaltinamasis skirtingai nurodo įvykio aplinkybes ir eigą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo parodymai apie konflikto pradžią bei savo paties veiksmus, vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės dėl savo paties neteisėto elgesio. Teismas faktines aplinkybes ir eigą nustato remdamasis liudytojų parodymais byloje, kurie nėra šioje byloje suinteresuoti ir nurodė, kad girdėjo triukšmą laiptinėje, triukšmas buvo panašus į muštynes. Be to garso įraše užfiksuota, kad M. J. prašo iškviesti policijos pareigūnus ir greitosios med. pagalbos medikus, kadangi laiptinėje jį sumušė vienas nepažįstamas asmuo. M. J. nurodo, kad jį mušė kojomis ir rankomis, o dabar jam kraujuoja nosis, prakirsta lūpa, nuskeltas dantis (1 t., b. l. 27-31). Tai įrodo, kad nukentėjusysis išsyk kreipėsi pagalbos ir neturėjo jokio kontakto su trečiaisiais asmenimis.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad P. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, t.y., kad jis tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam M. J., nukentėjusiajam nuo suduoto smūgio atsitrenkus į laiptinės sieną ir nukritus, sudavė jam du smūgius kumščiu į veidą - tuo padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje-akių vokuose, muštines žaizdas lūpose, danties nuskilimą - tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. J. sveikatą. Tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į P. Š. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad P. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vertinant P. Š. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas (2 t. b.l. 8-14), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2021-09-24 pagal LR ANK 481 str. 1 d.- 15 eurų bauda. Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 15-18) VšĮ "Jonavos PSPC" PSC gydytojo psichiatro konsultacijoms dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 27). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita : VšĮ "Jonavos PSPC" PSC gydytojo psichiatro konsultacijoms dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 27). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad P. Š. baustinas laisvės apribojimo bausme.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 51,66 Eur žalos atlyginimo (1 t. b. l. 98-102). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino. P. Š. baudžiamojoje byloje kaltinamas tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojęs M. J., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jam buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl žala buvo padaryta ir valstybei. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens tyčiniais nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su tyčiniu asmens sužalojimu. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį grindžia į bylą pateiktais dokumentais apie nukentėjusiojo gydymą (1 t. b. l. 98-102). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas, nustatant pareigą P. Š. jį atlyginti.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos galioti, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas – CD laikmena, paliktina prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

P. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

Įpareigoti P. Š. : nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, gyvenamosios vietos adresu;

Per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, psichotropinių ar narkotinių medžiagų).

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti P. Š. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.

Priteisti iš P. Š. Kauno teritorinei ligonių kasai civilinį ieškinį 51,66 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 66 ct) žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – CD laikmeną, palikti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti P. Š., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.