Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2009-09-02 · Civilinė byla Nr. 2-14905-643/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-02
Bylos Nr.
2-14905-643/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Atsakovas
R. P.
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKES TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsejo 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo teiseja Margarita Stambrauskaite, rašytinio proceso tvarka civilineje byloje pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškini atsakovui R. P. del skolos ir delspinigiu priteisimo

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipesi i teisma, prašydamas priteisti iš atsakovo 308,20 Lt skolos, 280,28 Lt delspinigiu, 5 procentu dyd˛io metines palukanas u˛ priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo isakymo visiško ivykdymo ir bylinejimosi išlaidas.

Ieškovas savo reikalavima del skolos priteisimo iš atsakovo grind˛ia ieškovo ir atsakovo 2002-12-31 sudaryta vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taciau ieškovas ieškini pateikia Vilniaus miesto 2 apylinkes teismui vadovaujantis Sutarties 8.1. punktu, nustatanciu, kad šalims nesusitarus, visi gincai sprend˛iami Vilniaus miesto 2 apylinkes teisme.

Byloje pateikta Sutartis, sudaryta tarp juridinio asmens, u˛siimancio finansiniu paslaugu teikimu (ieškovo), ir fizinio asmens (atsakovo), kuria ieškovas atlygintinai isipareigojo nupirkti iš pardavejo atsakovo, kaip pirkejo, pasirinkta preke ir suteikti atsakovui teise bei realias galimybes ja naudotis ir (ar) valdyti, o visiškai ir tinkamai ivykd˛ius Sutarties salygas perimti iš ieškovo prekes nuosavybes ir (ar) kitas su preke susijusias teises (Sutarties 2.1. punktas). Pagal Sutarties dalyka, šaliu ypatumus sudaryta sutartis - vartojimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis), o atsakovas – vartotojas (Lietuvos Respublikos vartotoju teisiu apsaugos istatymo 2 straipsnio 15 punktas).

Ieškini atsisakytina priimti.

Butinybe u˛tikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisiu ir teisetu interesu apsauga savo nutartyse yra akcentaves Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotoju teisiu gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik paciam vartotojui, bet ir didelei visuomenes daliai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. baland˛io 18 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

LR CK 188 str. 4 d. nustatyta, kad vartojimo sutartyse individualiai neaptartomis laikomos salygos, kuriu parengimui negalejo daryti itakos vartotojas, ypac jeigu tokios salygos nustatytos iš anksto pardavejo ar paslaugu teikejo parengtoje standartineje sutartyje. Kai abejojama del sutarties salygu, jos aiškinamos tas salygas pasiuliusios šalies nenaudai ir jas priemusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties salygos turi buti aiškinamos vartotoju naudai ir sutarti prisijungimo budu sudariusios šalies naudai ( LR CK 193 str. 4 d.).

Byloje iškilo butinumas ex officio ivertinti Sutarties nuostata del sutartinio teismingumo.

Nacionaline teise turi buti aiškinama taip, kad neprieštarautu Europos Sajungos teisei ir ETT formuojamai praktikai (LAT Vartotoju teisiu apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismu praktikos ap˛valga, 2009).

Nacionaline Lietuvos vartotoju teise iš esmes sudaro perkelta Europos Sajungos vartotoju teise. Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Del Lietuvos Respublikos narystes Europos Sajungoje“ (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 dalyje nustatyta, kad Europos Sajungos teises normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisines sistemos dalis ir kad, jeigu tai kyla iš sutarciu, kuriomis grind˛iama Europos Sajunga, Europos Sajungos teises normos taikomos tiesiogiai, o teises normu kolizijos atveju jos turi viršenybe prieš Lietuvos Respublikos istatymus ir kitus teises aktus (nesvarbu, kokia ju teisine galia), išskyrus Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruod˛io 21 d., 2008 m. gruod˛io 4 d. nutarimai).

Europos Teisingumo Teismas 2009 m. bir˛elio 4 d. prieme sprendima byloje Nr. C-243/08 del 2008 m. gegu˛es 22 d. Budaörsi Vįrosi Bķrósįg (Vengrija) pagal EB 234 straipsni pateikto prašymo priimti prejudicini sprendima byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsébet Sustikné Gyorfi. Šioje byloje buvo sprend˛iamas teismingumo klausimas tarp tos pacios kategorijos šaliu: paslaugu teikejo ir vartotojo, kaip ir Vilniaus miesto 2 apylinkes teismui pateiktame ieškinyje. Vengrijos teismo byloje nurodyta, kad 2004 m. gruod˛io 12 d. Sustikné Gyorfi sudare su Pannon abonentine sutarti del mobiliojo ryšio telefono paslaugu teikimo. Sutartis buvo sudaryta naudojant Pannon pateikta formuliara, kuriame numatyta, kad pasirašydama sutarti Sustikné Gyorfi susipa˛ino su naudojimosi taisyklemis, kuriose itvirtintos bendrosios sutarties salygos ir kurios yra neatsiejama sutarties dalis, ir su jomis sutiko. Pagal šias naudojimosi taisykles abi pagrindines bylos šalys pripa˛ino teismo, kurio veiklos teritorijoje yra Pannon buveine, jurisdikcija nagrineti bet koki del abonentines sutarties kilusi ar su ja susijusi ginca. Šios šalys nesiderejo del šios jurisdikcija nustatancios salygos. Manydama, kad Sustikné Gyorfi neivykde sutartiniu isipareigojimu, Pannon, remdamasi mineta salyga, pateike Budaörsi Vįrosi Bķrósįg (teismas, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pagrindine jos buveine) pareiškima del ipareigojimo sumoketi. Minetas teismas pa˛ymejo, kad Sustikné Gyorfi neturejo gyvenamosios vietos, kuri priklausytu jo teritorinei jurisdikcijai. Šiomis aplinkybemis Budaörsi Vįrosi Bķrósįg (Vengrijos teismas), turedamas abejoniu del to, ar jurisdikcija nustatanti salyga, itraukta i gincijamos sutarties bendrasias salygas, yra sa˛ininga, nusprende sustabdyti bylos nagrinejima ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus: „ 1. Ar direktyvos (93/13) 6 straipsnio 1 dali, pagal kuria valstybes nares nustato, kad nesa˛iningos salygos, naudojamos sutartyje, kuria pardavejas ar tiekejas sudaro su vartotoju taip, kaip numatyta ju nacionalines teises aktuose, nebutu privalomos vartotojui, galima aiškinti taip, kad pardavejo ar tiekejo sutartyje nustatyta nesa˛ininga salyga vartotojui nelaikoma neprivaloma ipso iure, nebent jeigu vartotojas šia nesa˛ininga salyga sekmingai u˛gincijo pareikšdamas atitinkama ieškini? 2. Ar direktyva (93/13) u˛tikrinama vartotoju apsauga reikalauja, kad, nepaisant proceduros rušies ir to, ar tai yra ginco procedura, nacionalinis teismas ex officio ivertintu, ar jo nagrinejama sutarties salyga yra nesa˛ininga, net jei nebuvo pateiktas toks prašymas, t. y. nebuvo tvirtinama, kad salyga yra nesa˛ininga, ir atlikdamas savo teritorines jurisdikcijos patikrinima ex officio išnagrinetu pardavejo ar tiekejo nustatyta salyga? 3. Teigiamai atsakius i antraji klausima, i kokius kriterijus nacionalinis teismas turi atsi˛velgti ir juos ivertinti vykdydamas šia kontrole?“

Prejudiciniame sprendime Teismingumo Teismas nusprende, kad: 1. 1993 m. baland˛io 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB del nesa˛iningu salygu sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis turi buti aiškinama taip, kad nesa˛ininga sutarties salyga yra neprivaloma vartotojui, ir šiuo at˛vilgiu nera reikalavimo, kad tokia salyga vartotojas butu iš anksto sekmingai u˛gincijes. 2. Nacionalinis teismas privalo ex officio ivertinti, ar sutarties salyga yra nesa˛ininga, kai tik jam tampa ˛inomos šiuo at˛vilgiu reikalingos teisines ir faktines aplinkybes. Tokia salyga pripa˛ines nesa˛ininga, jis jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi šia pareiga atlikdamas savo teritorines jurisdikcijos patikrinima. 3. Nacionalinis teismas turi ivertinti, ar tokia sutarties salyga, kokia nagrinejama pagrindineje byloje, atitinka kriterijus, del kuriu ji pripa˛istama nesa˛ininga Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalies prasme. Tai darydamas nacionalinis teismas turi atsi˛velgti i tai, kad vartotojo ir pardavejo ar tiekejo sudarytos sutarties salyga, del kurios nebuvo atskirai deretasi ir kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pardavejo ar tiekejo buveine, suteikiama išimtine jurisdikcija spresti ginca, gali buti pripa˛inta nesa˛ininga.

Lietuvos Respublikai tapus Europos Sajungos nare nacionaliniu teises aktu nuostatos derinamos su Bendrijos vartotoju teisiu apsaugos acquis nuostatomis, o nacionaline teise turi buti aiškinama taip, kad neprieštarautu Europos Sajungos teisei ir ETT formuojamai praktikai.

Atsi˛velgiant i aukšciau nurodyta Europos Teisingumo Teismo prejudicini sprendima, priimta iš esmes analogiškoje civilineje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai privalomi sprend˛iant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausima bylose, kuriu viena šalis yra vartotojas; i tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkes teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis salygomis, neturedamas galimybes daryti itakos šiu salygu turiniui; todel byloje pateiktos Sutarties 8.1. punktas ex officio vertintinas kaip nesa˛ininga sutarties salyga, taip kompensuojant sutartines vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvima. Kadangi Europos Teismingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareiga atlikti teritorines jurisdikcijos patikrinima, t.y. nustatyti tinkama teisminguma bylose su vartotojais, atsi˛velgiant i tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo veiklos teritorijoje, šio ginco sprendimas Vilniaus miesto 2 apylinkes teisme prieštarautu Europos Sajungos teises aktu nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Vadovaujantis LR Konstitucijos 46 str. 5 d., LR CK 6.188 str. 4 d., 193 str. 4. d., ieškovo ieškini atsisakytina priimti, kaip neteisminga Vilniaus miesto 2 apylinkes teismui.

Ieškovui gra˛intinas sumoketas ˛yminis mokestis (LR CPK 87 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 2 p., 290-292 str.,

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškini atsakovui R. P. del skolos ir delspinigiu priteisimo.

Išaiškinti ieškovui, kad atsisakymas priimti ieškini neu˛kerta kelio istatymu nustatyta tvarka pateikti ieškini teismui pagal bendra teisminguma – pagal atsakovo gyvenamaja vieta – Paneve˛io miesto apylinkes teismui.

Ieškini ir jo priedus (išskyrus pirmaji pareiškimo egzemplioriu su gavimo teisme spaudu, kuri palikti byloje kaip irodyma, kad ieškovas kreipesi i teisma), gra˛inti ieškovui.

Gra˛inti ieškovui UAB „Snoro lizingas“, i.k. 124926897, ˛ymini mokesti – 66,00 Lt (šešiasdešimt šešis litus), sumoketa 2009-08-25 mokejimo nurodymu Nr.TL14190. ˇymini mokesti gra˛ina Valstybine mokesciu inspekcija.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo iteikimo dienos atskiruoju skundu gali buti skund˛iama Vilniaus apygardos teismui, skunda paduodant per nutarti priemusi Vilniaus miesto 2 apylinkes teisma.

Teiseja (parašas)Nuorašas tikras:Teiseja Margarita Stambrauskaite