Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-02-02 · Civilinė byla Nr. 2-699-589/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-02
Bylos Nr.
2-699-589/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07808-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Atsakovas
E. S., V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-699-589/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07808-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2; 3.2.3.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 2 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Ervilsa“ ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų E. S. ir V. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 12 337,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį (b. l. 2-5).

Pranešimais atsakovai buvo įpareigoti per 20 dienų nuo teismo pranešimų įteikimo dienos pateikti atsiliepimus į ieškinį. Pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei V. P. įteiktas asmeniškai 2017 m. gruodžio 15 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 122 ir 123 straipsnių 1 dalys) (b. l. 53). Atsakovo E. S. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliktas 2017 m. spalio 26 d. (b. l. 50), todėl pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo šiam atsakovui laikomas įteiktu 2017 m. lapkričio 26 d. (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsiliepimai į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą, šiam pasibaigus, nepateiktai, prašymai pratęsti nustatytą terminą negauti. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovai išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos.

CPK numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių gali būti priimamas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Prieš priimant sprendimą būtina įvertinti, ar egzistuoja sprendimo už akių priėmimo prielaidos, tai yra ar atsakovams buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą ir nurodytos jo nepateikimo pasekmės, ar atsakovai be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies civilinėje byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. balandžio 14 d., civilinėje byloje eB2-446-278/2017 mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Ervilsa“ iškėlė bankroto bylą. Bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriumi paskyrė L. P.. Panevėžio apygardos teismas minėta nutartimi taip pat įpareigojo įmonės vadovą E. S. per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus MB „Ervilsa“ priklausančius dokumentus bei viso įmonės turto sąrašą (b. l. 6-7), tačiau šios teismo nutarties E. S. per nustatytą terminą neįvykdė. Bankroto administratoriaus prašymu Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi E. S. už teismo įpareigojimų nevykdymą skyrė 500,00 Eur baudą, 3 metams apribojo jo teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir įpareigojo nedelsiant įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus (b. l. 65), tačiau atsakovas iki šiol teismo nutarties neįvykdė. Remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi bankrutuojančiai MB „Ervilsa“ taikyta supaprastinto bankroto procedūra, kadangi nebuvo perduoti įmonės dokumentai bei turtas. Bankroto administratoriaus prašymu, Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties.

Iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad MB „Ervilsa“ įregistruota 2014 m. rugsėjo 12 d., nuo įmonės įregistravimo jos nariais yra atsakovai E. S. ir V. P.. Nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. atsakovas E. S. yra ir įmonės vienasmenis atstovas (b. l. 9).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d., toliau – ir ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta įmonės savininko ir įmonės vadovo teisė ir pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turėję teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Iš byloje ieškovės pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimo „Dėl MB „Ervilsa“ bankroto bylos iškėlimo“ bei kitų duomenų nustatyta, kad įmonės 2 778,42 Eur mokestinė nepriemoka susidarė už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 17 d., kurią ši kreditorė bandė išieškoti dar pagal 2015 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 23.31-08)-320A-19008 (b. l. 11-13). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VSDFV) pažymos apie raginimus ir taikomas priverstinio poveikio priemones matyti, kad dar 2015 m. rugpjūčio 21 d. ji pateikė ieškovei raginimą sumokėti geruoju 1 608,52 Eur skolą (b. l. 15-16). Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė nėra įvykdžiusi ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2015 m. birželio 19 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-5936-956/2015 bei 2016 m. balandžio 28 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-4160-837/2016, kuriose iš ieškovės priteistos skolos, susidariusios atitinkamai už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 21 d. bei nuo 2015 m. sausio 1 d. (b. l. 17-21). Byloje pateikto MB „Ervilsa“ 2016 m. sausio 15 d. sudaryto balanso už laikotarpį iki 2015 m. gruodžio 31 d. duomenys taip pat patvirtina, kad įmonė su kreditoriais neatsiskaito nuo 2015 metų (prekybos skolos). Duomenų, kad ieškovė vykdė ūkinę-komercinę veiklą 2016 metais, byloje nėra pateikta, o valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, įmonė finansinės atskaitomybės registrui neteikia nuo pat įsteigimo dienos.

Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – ir MBĮ) 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mažosios bendrijos organai gali būti tik mažosios bendrijos narių susirinkimas, tokiu atveju mažosios bendrijos narių susirinkimas yra kartu ir mažosios bendrijos valdymo organas 2) mažosios bendrijos narių susirinkimas ir mažosios bendrijos vienasmenis valdymo organas – mažosios bendrijos vadovas.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei nustatytas aplinkybės, atsakovai E. S. ir V. P., būdami įmonės nariais, t. y. MB „Ervilsa“ mažosios bendrijos organu, įvertindami tai, kad įmonė jokios veiklos nevykdo, ilgalaikio turto nuo 2015 metų neturi, o įmonės atžvilgiu dar 2015 m. birželio – liepos mėnesiais yra priimti VSDFV ir VMI sprendimai dėl mokestinės nepriemokos, kitų skolų išieškojimo ir įmonė neturi galimybės įvykdyti šių įsipareigojimų valstybei, taip pat įsipareigojimų kitiems kreditoriams, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi atsakovai nesikreipė į teismą dėl MB „Ervilsa“ bankroto bylos iškėlimo, tai savo neveikimu jie pažeidė ĮBĮ 5 straipsnio l dalyje numatytą prievolę, sudarė sąlygas didėti bendrovės įsiskolinimams ir padarė žalos tiek bendrovei, tiek įmonės kreditoriams.

ĮBĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Vadovaujantis MBĮ 21 straipsnio 7 dalies, reglamentuojančios pagrindines mažosios bendrijos atstovo pareigas, nuostatomis, būtent atstovas organizuoja mažosios bendrijos apskaitą, finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą (6 punktas); teikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui mažosios bendrijos dokumentus, duomenis ir kitą Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktiną informaciją (7 punktas).

Byloje nustatyti ir pirmiau nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovas E. S. neįvykdė savo pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis. Atsakovas, neperduodamas bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto, neužtikrindamas jų išsaugojimo, pažeidė savo kaip mažosios bendrijos atstovo pareigas, neužtikrino, kad įmonė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus ir tuo padarė žalą.

Be to, jei bankroto administratoriaus turimuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organo turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.

Tam, kad būtų galima taikyti valdymo organų nariams civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad valdymo organų narys atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.248 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas, pasisakęs dėl skirtingų bendrovės organų ir jų narių (akcininkų, valdybos narių ir vadovų) atsakomybės solidarumo, nurodė, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tiek vienasmeniam (bendrovės administracijos vadovui), tiek ir kolegialiam (valdyba) valdymo organui. Kai sprendžiamas šių abiejų valdymo organų civilinės atsakomybės klausimas, tai, nustatinėjant civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, būtina atsižvelgti į kiekvieno valdymo organo įstatyme, kituose teisės aktuose ir bendrovės dokumentuose jam nustatytą kompetenciją, apibrėžiančią valdymo organo atsakomybės ribas už konkrečių veiksmų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tik tuo atveju, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims. Atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Kadangi nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad abu atsakovai netinkamai vykdė savo pareigas, žala galėjo atsirasti tiek dėl vieno, tiek dėl kito atsakovo veiksmų. Nagrinėjamoje byloje dėl netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš atsakovų, todėl galioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, kad egzistuoja visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir iš atsakovų solidariai priteistinas 12 337,00 Eur žalos atlyginimas, kurį sudaro prarasto turto vertė pagal įmonės 2016 m. sausio 15 d. sudaryto balanso už laikotarpį iki 2015 m. gruodžio 31 d. duomenis (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, CK 6.279 straipsnio 1 bei 4 dalys, CK 6.245-6.249 straipsniai, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas yra piniginio pobūdžio, prašymas priteisti metines palūkanas už teismo priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl taip pat tenkintinas.

Ieškovė BMB „Ervilsa“ nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl patenkinus ieškinį, iš atsakovų valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – po 210,00 Eur žyminio mokesčio ir po 4,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 78, 80, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš solidariai iš atsakovų E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 337,00 Eur (dvylikos tūkstančių trijų šimtų trisdešimt septynių Eur 00 ct) skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 12 337,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Ervilsa“, juridinio asmens kodas 303391863, naudai.

Priteisti iš atsakovų E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 210,00 Eur (du šimtus dešimt Eur 00 ct) žyminio mokesčio ir po 4,10 Eur (keturis Eur 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dambrauskaitė