Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Tomui Juoniui, suinteresuoto asmens M. M. atstovei advokatei Linai Meškauskienei, suinteresuoto asmens T. N. atstovui advokatui Evaldui Pocevičiui ir suinteresuoto asmens S. K. atstovui advokatui A. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Fasadus“ pareiškimą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Fasadus“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys M. M., T. N. ir S. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškimo esmė

1. Pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Fasadus“ pareiškimu prašo pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Fasadus“ (toliau – BUAB ,,Fasadus“, Bendrovė) bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys M. M., T. N. ir S. K..

II. Atsiliepimų esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad materialiesiems teisiniams santykiams taikomi šių santykių atsiradimo metu galioję įstatymai. ĮBĮ materialiosios teisės normoms priskirtinos normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas ir kt. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Taigi, sprendžiant dėl tyčinio bankroto požymių, taikytinos teisės normos, galiojusios vertinamų veiksmų atlikimo ir (ar) neveikimo atlikimo momentu.

21. Iš bylos medžiagos, teismų informacinės sistemos, viešų registrų duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad UAB ,,Fasadus“ įregistruota 2009 m. rugsėjo 30 d.; UAB „Fasadus“ vadovais buvo: - nuo 2009-09-28 iki 2019-04-01 (registruota nuo 2009-09-30 iki 2009-04-03) M. M., nuo 2019-04-02 (registruota nuo 2019-04-03) iki 2020-03-10 (UAB „Fasadus“ bankroto bylos iškėlimo) – S. K.; UAB „Fasadus“ akcininkais buvo - nuo 2009-09-30 iki 2014-05-05 (registruota) M. M. (100 proc.), nuo 2014-07-30 iki 2018-04-27 (iš bendrai 300 vnt. akcijų): M. M. – 100 vnt., t. y. 33,33 proc. visų akcijų; S. K. – 100 vnt., t. y. 33,33 proc. visų akcijų; T. N. – 100 vnt., t. y. 33,33 proc. visų akcijų; - nuo 2018-04-27 iki 2018-11-05 (iš bendrai 354 vnt. akcijų): M. M. – 118 vnt., t. y. 33,33 proc. visų akcijų; S. K. – 136 vnt., t. y. 38,42 proc. visų akcijų; T. N. – 100 vnt., t. y. 28,25 proc. visų akcijų; nuo 2018-11-05 iki bankroto bylos iškėlimo (iš bendrai 204 vnt. akcijų): M. M. – 68 vnt., t. y. 33,33 proc. visų akcijų; S. K. – 136 vnt., t. y. 66,67 proc. visų akcijų.

24. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

25. Šios nutarties 23 punkte išvardytų požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės). Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo dėl vadovų tyčinių veiksmų. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016).

26. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyti atvejai, kai preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

27. Kaip minėta, Bendrovė buvo įsteigta 2009 m. rugsėjo 30 d. ir jos pagrindinė veiklos sritis buvo aliuminio ir stiklo konstrukcijų, langų, durų, berėmių stiklo konstrukcijų gamyba, projektavimas, montavimas. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad Bendrovė nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus (įgytus 2015 – 2017 m. laikotarpiu), kurie buvo nuomojami tretiesiems asmenims, t. y. buvo Bendrovės papildoma nekilnojamojo turto nuomos veikla. Suinteresuotų asmenų teigimu, gautos iš nekilnojamojo turto nuomos lėšos buvo naudojamos dengiant įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. 1561504170194-G4. Taip pat jų teigimu, kadangi UAB ,,Fasadus“ abi vykdomos veiklos – pagrindinė gamybinė veikla ir papildoma nekilnojamojo turto nuomos veikla – buvo visiškai skirtingos ir reikalaujančios skirtingo veiklos organizavimo, išteklių, ir kt., ir esant Bendrovės pagrindinei veiklai, būtent susijusiai su gamyba, kuri buvo vykdoma nuo pat įsteigimo, 2018 m. suinteresuotų asmenų bendru sutarimu nuspręsta atskirti UAB ,,Fasadus“ veiklas, t. y. nuo pagrindinės vykdomos gamybinės veiklos, generavusios didžiausias Bendrovės pajamas, buvo nuspręsta atskirti papildomai vykdytą nekilnojamojo turto nuomos veiklą, įsteigiant naują bendrovę, vykdančią nekilnojamojo turto nuomos veiklą. Dėl to vykdant šį suinteresuotų asmenų (akcininkų) susitarimą 2018 m. rugsėjo 19 d. UAB ,,Fasadus“ visuotiniame akcininkų susirinkime vienbalsiai buvo priimtas sprendimas reorganizuoti UAB ,,Fasadus“ atskyrimo būdu, kai nuo UAB ,,Fasadus“, kuri tęs savo veiklą, bus atskiriama dalis ir šiai daliai priskirtų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų pagrindu bus sukuriama tos apčios teisinės formos nauja bendrovė – UAB ,,Pramonės NT“, vykdanti patalpų nuomos veiklą. 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo parengtos UAB ,,Fasadus“ atskyrimo sąlygos, kurias 2018 m. spalio 29 d. patvirtino UAB ,,Fasadus“ visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau ir – Atskyrimo sąlygos); atskyrimas buvo baigtas 2018 m. lapkričio 5 d., įregistravus UAB ,,Fasadus“ įstatų pakeitimą ir įregistravus UAB ,,Pramonės NT“.

28. Taip pat akcininkų sutarimu pasikeitė Bendrovės akcininkų struktūra – akcininku ir vadovu tapo suinteresuotas asmuo S. K. (136 vnt. UAB ,,Fasadus“ akcijų (66,66 proc.); kitas akcininkas suinteresuotas asmuo M. M. (viso 68 vnt. UAB ,,Fasadus“ akcijų (33,33 proc.)); suinteresuotas asmuo T. N. neteko turimos UAB ,,Fasadus“ dalies akcijų. Po atskyrimo UAB ,,Pramonės NT“ suinteresuotas asmuo M. M. turi 50 vnt. akcijų (33,33 proc.); suinteresuotas asmuo T. N. turi 100 vnt. akcijų (66,66 proc.); suinteresuotas asmuo S. K. neįgyja akcijų. Po atskyrimo UAB ,,Pramonės NT“ akcininkų struktūra tokia: M. M. turi 50 vnt. naujos įmonės akcijų (33,33 proc.); T. N. turi 100 vnt. naujos įmonės akcijų (66,66 proc.); S. K. neįgyja naujos įmonės akcijų.

29. Pateikti duomenys patvirtina, kad UAB ,,Fasadus“ grynasis turtas (turto ir įsipareigojimų skirtumas) iki atskyrimo sudarė 1348905 Eur, o įvykus atskyrimui grynasis turtas sudarė 777335 Eur, t. y. 57,63 proc. iki atskyrimo UAB ,,Fasadus“ buvusio grynojo turto; į UAB ,,Pramonės NT“ perkeltas grynasis turtas sudarė 571570 Eur, t. y. 42,37 proc. viso UAB ,,Fasadus“ iki atskyrimo buvusio grynojo turto. Šiuo atveju, kaip jau minėta, buvo atskiriama nekilnojamojo turto nuomos veikla, ir, suinteresuotų asmenų teigimu, vykdant atskyrimą į naują įmonę UAB ,,Pramonės NT“ buvo nuspręsta iškelti šios veiklos vykdymui reikalingą UAB ,,Fasadus“ nekilnojamąjį turtą ir su šiuo turtu susijusius įsipareigojimus; dėl to pagal Atskyrimo sąlygų 9.1.1 punktą į UAB ,,Pramonės NT“ buvo iškeltas 998813 Eur balansinės vertės turtas, sudarantis 37,82 proc. viso UAB ,,Fasadus“ iki atskyrimo turėto turto; taip pat pagal Atskyrimo sąlygų 9.1.2 punktą į UAB ,,Pramonės NT“ buvo perkelta 427243 Eur įsipareigojimų, t. y. 33,07 proc. UAB ,,Fasadus“ atskyrimo turėtų įsipareigojimų. Tokiu būdu, po UAB ,,Fasadus“ dalies atskyrimo į UAB ,,Pramonės NT“ buvo iškelta iš viso 37,82 proc. UAB ,,Fasadus“ turto ir 33,07 proc. įsipareigojimų, ir nustačius į UAB ,,Pramonės NT“ perkeliamą turtą ir įsipareigojimus, buvo apskaičiuotas į UAB ,,Pramonės NT“ perkeliamas grynasis turtas (turtas atėmus įsipareigojimus), lygus 571570 Eur, ir nustatyta į UAB ,,Pramonės NT“ perkeliama atskyrime dalyvaujančios UAB ,,Fasadus“ minėta grynojo turto dalis – 42,37 proc. Bendrovės iki atskyrimo turėto grynojo turto; atitinkamai po atskyrimo UAB ,,Fasadus“ liko turto, kurio balansinė vertė -1641927 Eur, t. y. 62,18 proc. viso Bendrovės iki atskyrimo turėto turto, ir 864592 Eur įsipareigojimų, t. y. 66,93 proc. iki atskyrimo turėtų įsipareigojimų. Kaip teisingai pastebėta, vertinant UAB ,,Fasadus“ likusio turto ir įsipareigojimų santykį, po atskyrimo Bendrovei liko 4,75 proc. didesnė įsipareigojimų dalis, lyginant su turtu (66,93 proc. – 62,18 proc.), tačiau sutiktina su suinteresuotų asmenų teiginiais, šis skirtumas pinigine išraiška (41068,12 Eur) nėra ženklus, atsižvelgiant į tai, jog UAB ,,Pramonės NT“ laidavo už UAB ,,Fasadus“ įsipareigojimų vykdymą pagal tarp UAB ,,Fasadus“ ir AB SEB banko 2015 m. lapkričio 23 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 1561504170194-G4, ko pasekoje UAB ,,Pramonės NT“ įvykdė AB SEB bankui UAB ,,Fasadus“ prievoles, sumokant 102 093,82 Eur piniginę sumą. Galiausiai minėtas 4,5 proc. skirtumas susidarė ir dėl objektyvių priežasčių, nes pagal Akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnio 1 dalies nuostatas, verslo apskaitos standartais, kt. teisės aktų reikalavimais, atskiriant UAB ,,Fasadus“ dalį į UAB ,,Pramonės NT“ buvo perkelti tik tie įsipareigojimai, kurie buvo susiję su perkeliamu turtu; be to, pateikti duomenys – UAB ,,Pramonės NT“ kreditorinis reikalavimas Bendrovės bankroto byloje patvirtina, kad UAB ,,Pramonės NT“ paskolino Bendrovei 30 000 Eur piniginę sumą. Taigi, esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo sąmoningai siekiama mažinti UAB ,,Fasadus“ turtą, taip pažeidžiant kreditorių interesus, nes po atskyrimo sumažėjo ir proporcinga dalis UAB ,,Fasadus“ įsipareigojimų. Tarp byloje dalyvaujančių asmenų ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad turtas / veikla buvo perkeltas, palikus visus su tuo turtu susijusius įsipareigojimus atskyrime dalyvaujančioje Bendrovėje, nes būtent tyčinio bankroto požymius galėtų atitikti tik situacija, kuomet pirmojo juridinio asmens įsipareigojimai lieka neperduoti.

30. Svarbu šiuo atveju ir tai, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog vykdant UAB ,,Fasadus“ atskyrimą UAB ,,Pramonės NT“ buvo perduotas turtas, kuris buvo reikalingas UAB ,,Fasadus“ veiklos vykdymui; gi po atskyrimo Bendrovei liko visas turtas, reikalingas tęsiant UAB ,,Fasadus“ gamybinę veiklą – aliuminio ir stiklo konstrukcijų, langų, durų, berėmių stiklo kontsrukcijų gamyba, projektavimas, montavimas, kt., kas užtikrino Bendrovės veiklos tęstinumą. Pažymėtina, kad nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog UAB ,,Fasadus“ liko visos mašinos ir įranga, transporto priemonės, kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai, taip pat žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės, nebaigta produkcija ir vykdomi darbai; Bendrovei buvo paliktos koncesijos, patentai, licencijos, prekių ženklai ir panašios teisės. Tuo tarpu UAB ,,Pramonės NT“ buvo perkelti tik pastatai ir statiniai (Atskyrimo sąlygų 9.1.1 punktas), kurie nėra susiję su Bendrovės pagrindinės gamybinės veiklos vykdymu, ir šie nekilnojamieji objektai buvo įsigyti tik 2015 – 2017 m., kai Bendrovė pelningai dirbo nuo įsteigimo 2009 m. nepriklausomai nuo turto įsigijimo momento. Galiausiai, UAB ,,Pramonės NT“ po atskyrimo nevykdo tokios pačios (panašios) veiklos kaip UAB ,,Fasadus“, ir iš esmės yra apsiribojama nekilnojamojo turto nuomos veiklos vykdymu.

31. Byloje pateiktos UAB ,,Marleksa“ vertinimo ataskaitos patvirtina, kad UAB ,,Fasadus“ verslo dalies, kuri po reorganizavimo (atskyrimo) priskirta UAB ,,Pramonės NT“, rinkos vertė – 970 000 Eur, o UAB ,,Fasadus“ verslo dalies, kuri po reorganizavimo (atskyrimo), priskirta UAB ,,Fasadus“ rinkos vertė – 2330000 Eur, kai šiuo atveju įsipareigojimai kreditoriams sudarė tik 864592 Eur. Byloje atlikta nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizė 2018 m. balandžio 30 d. datai, ir pateikta teismo eksperto A. S. išvada – turto rinkos vertė nurodytai datai - 1390000 Eur. Gi, pareiškėjos teigimu, UAB „Fasadus“ bankrotą ir lėmė itin ženklus turto, ypač ilgalaikio turto, masės sumažėjimas, ko pasekoje, nelikus Bendrovėje pakankamai turto, bendrovė prarado galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau, teismo vertinimu, su tokia pareiškėjos pozicija sutikti nėra pagrindo. Byloje pateikta UAB Persense Tax parengta išvada, kurioje įvertinus ekspertizės metu nustatyto turto rinkos vertę atskyrimo datai, buvo nustatyta kaip pasikeistų UAB ,,Fasadus“ atskyrimo sąlygos, jei turtas atskyrimo metu būtų įvertintas rinkos verte; nustatyta, kad nekilnojamąjį turtą apskaičius rinkos verte, UAB ,,Pramonės NT“ priskiriamo bendrovės grynojo turto apimtis pagal 2018 m. balandžio 30 d. būklę padidėtų 334 001 Eur, tačiau įvertinus UAB ,,Pramonės NT“ užbalansinius įsipareigojimus, prisiimtus pagal laidavimo sutartį, tuo pačiu UAB ,,Pramonės NT“ grynasis turtas sumažėtų 124277 Eur. Dėl to matyti, kad jeigu UAB ,,Fasadus“ turėtas nekilnojamasis turtas atskyrimo metu būtų įvertintas rinkos verte, tai tuomet pagal atskyrimo balansą UAB ,,Pramonės NT“ perkelto turto vertė padidėtų 209 724 Eur (334001-124277), ir šis skirtumas, teismo vertinimu, būtent atsižvelgiant į nustatytą UAB ,,Fasadus“ verslo rinkos vertę – 2330000 Eur, iš esmės yra nereikšmingas ir neturėjęs jokios įtakos UAB ,,Fasadus“ turtinei padėčiai, tuo labiau dar nesant UAB ,,Fasadus“ priskirto turto vertinimo rinkos kainomis, kaip įprastai turto rinkos vertė yra panaši arba didesnė už jo balansinę vertę.

32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo spręsti, kad UAB ,,Fasadus“ reorganizavimo metu buvo perkeltas UAB ,,Fasadus“ turtas ir veikla į naują bendrovę, paliekant Bendrovei tik įsipareigojimus, kas nesudaro pagrindo teigti, jog UAB ,,Fasadus“ reorganizavimu buvo sąmoningai blogai valdoma Bendrovė, siekiant jos nemokumo.

33. Pagal JANĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendžiant klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nustatyta, kad bendrovės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Tačiau pareiškėja tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir jos atstovas teismo posėdžio metu nepateikė jokių duomenų apie nurodytas Bendrovės nemokumo aplinkybes, būtent, kad UAB ,,Fasadus“ dalies atskyrimas buvo ekonomiškai nepagrįstas ar neigiamai įtakojo Bendrovės veiklos galimybes, ir šiuo atveju neįrodyta, jog buvo sąmoningai blogai valdoma Bendrovė ir / ar pažeidžiami UAB ,,Fasadus“ kreditorių interesai ir kad Bendrovės dalies atskyrimas nulėmė nemokumą ir bankrotą. Kaip minėta, Bendrovės reorganizavimas vyko atskiriant tik vykdytą papildomą veiklą – nekilnojamojo turto nuomos veiklą, t. y. su šia veikla susijusį turtą ir įsipareigojimus, o Bendrovei buvo palikta gamybinė veikla ir su šia veikla susijusius intelektinės nuosavybės objektus, know-how, kt.; su vykdoma veikla susijęs turtas bei nebaigtos vykdyti sutartys ir pan. Tai patvirtina, kad bendrovių atskyrimu nebuvo siekiama Bendrovės nemokumo, tuo labiau UAB ,,Fasadus“ po atskyrimo vykdant pelningą veiklą – 2018 m. uždirbo 160 170 Eur pelno, kita svarbi minėta aplinkybė vertinant ar priimtas sprendimas sukėlė Bendrovės nemokumą – Bendrovės pelninga veikla nuo įsteigimo ir tiek iki nekilnojamojo turto įsigijimo, tiek ir po vykdytos turto nuomos. Galiausiai, vykdant UAB ,,Fasadus“ reorganizavimą, tarp S. K. ir M. M. 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo sudaryta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią S. K. buvo parduotos UAB ,,Fasadus“ akcijos už 300000 Eur kainą, kas rodo suinteresuotų asmenų vertinimą, jog verslo vertė yra didelė. Byloje pateiktoje UAB Persense Tax išvadoje nurodyta, kad po atskyrimo tęsiančios veiklą UAB ,,Fasadus“ akcijų rinkos kaina turi būti ne mažesnė nei 259 112 Eur, o, tikėtina, kad UAB ,,Fasadus“ akcijų tikroji rinkos vertė yra dar didesnė. Be to, kaip minėta, po Bendrovės atskyrimo naujoji bendrovė prisiėmė papildomus įsipareigojimus būtent UAB ,,Fasadus“ naudai (102 093,82 Eur ir 30 000 Eur piniginės sumos). Pareiškėja pateikė duomenis, patvirtinančius, kad beveik visi kreditoriniai reikalavimai yra atsiradę tik 2019 m. antroje pusėje ar 2020 m., ir sutiktina su teiginiais, jog tik nedidelė dalis kreditorinių reikalavimų yra susidarę iki UAB ,,Fasadus“ reorganizavimo 2018 m. lapkričio 5 d., t. y. iš viso tik apie 10000 Eur, kai viso kreditorinių reikalavimų suma yra 865764,80 Eur.

Dėl sudarytų sandorių

34. Teismo vertinimu, taip pat nepagrįsti ir pareiškėjos argumentai, jog sudaryta pakolos sutartimi ar automobilių pirkimo-pardavimo sandoriais buvo kryptingai mažinama UAB ,,Fasadus“ turto masė, tuo pažeidžiant kreditorių teises ir teisėtus interesus.

35. Kaip nurodė suinteresuoti asmenys, UAB ,,Fasadus“ atskyrimo proceso metu įvykęs Bendrovės akcininkų struktūros pasikeitimas buvo negalutinis, nes pagal akcininkų susitarimą UAB ,,Fasadus“ akcininkų struktūra turėjo pasikeisti – M. M. ir T. N. turėjo visiškai pasitraukti iš UAB ,,Fasadus“ akcininkų struktūros ir vieninteliu UAB ,,Fasadus“ akcininku turėjo likti S. K.; T. N. pasitraukimas iš UAB ,,Fasadus“ buvo įvykdytas pagal Atskyrimo sąlygas iškeičiant visas jo turėtas UAB ,,Fasadus“ akcijas į naujai įsteigtos UAB ,,Pramonės NT“ akcijas; tuo tarpu M. M. po Bendrovės dalies atskyrimo dar liko UAB ,,Fasadus“ akcininkų struktūroje. Atsižvelgiant į tai, M. M. ir S. K. susitarė, kad S. K. nupirks iš M. M. UAB ,,Fasadus“ akcijas ir, kaip minėta, 2018 m. rugsėjo 19 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį dėl 68 vnt. UAB ,,Fasadus“ akcijų perleidimo S. K. už 300 000 Eur kainą. Tokiu būdu, S. K. atsiskaičius su M. M. už parduodamas Bendrovės akcijas (68 vnt.), S. K. turėjo likti vieninteliu UAB ,,Fasadus“ akcininku. Nustatyta, kad atsiskaitymas pagal Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį buvo numatytas daliniais mokėjimais, išdėstytais iki 2020 m. sausio mėn. ir nuosavybės teisė į parduotas akcijas turėjo pereiti S. K. tik po visiško atsiskaitymo su M. M. pagal Akcijų pirkimo –pardavimo sutartį. Kaip minėta, akcijų vertė pagal UAB Persense Tax įvertinimą turi būti ne mažesnė nei 259 112 Eur, o vertinant akcijas (verslą), turi būti įvertinta nematerialiojo turto vertė, todėl, tikėtina, kad UAB ,,Fasadus“ akcijų tikroji rinkos vertė, atlikus nematerialiojo turto vertinimą, būtų dar didesnė. 2019 m. rugsėjo 20 d. UAB ,,Fasadus visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas suteikti S. K. paskolą atsiskaitymui už akcijas pagal Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį; dėl to 2018 m. rugsėjo 30 d. tarp S. K. ir UAB ,,Fasadus“ buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią suinteresuotam asmeniui buvo suteikta 300 000 Eur paskola 5 metų laikotarpiui, ir kuri turėjo būti pervedama tiesiogiai į M. M. sąskaitą pagal Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą mokėjimų grafiką (sutarties 1.2 punktas). Pagal šias sutarties nuostatas UAB ,,Fasadus“ išmokėjo tik 54 000 Eur piniginę sumą laikotarpiu nuo 2018-10-30 iki 2019-01-21.

36. Teismo vertinimu, sudaryta paskolos sutartis atitiko rinkos sąlygas ir iš esmės ji buvo sudaryta pagal įprastą verslo praktiką, t. y. pagal 2.1 punktą buvo nustatytos rinkos sąlygas atitinkančios palūkanos – 4,5 proc., nustatyti didesni, nei įprastas verslo praktikoje delspinigių mokėjimas – 0,03 proc., paskola nebuvo iškart sumokėta, būtent mokėjimas išdėstytas pagal Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą grafiką, išmokant per 1,5 metų laikotarpį, kas visiškai nesudaro pagrindo teigti, jog sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas ar tuo labiau pažeidė kreditorių interesus. Galiausiai byloje nepateikta duomenų, jog nėra galimas išmokėtos paskolos dalies -54 000 Eur grąžinimas UAB ,,Fasadus“.

37. Pareiškime nurodytos aplinkybės dėl tarp S. K. ir M. M. sudarytos Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, būtent akcentuojant numatytą susitarimą, kad jeigu bus iškelta bankroto byla ar būtų priimtas sprendimas likviduoti UAB ,,Fasadus“, visa kaina, sumokėta arba mokėtina M. M. iki bankroto bylos iškėlimo arba sprendimo likviduoti UAB ,,Fasadus“ priėmimo, lieka M. M. (sutarties 3.5 punktas). Kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo M. M., UAB ,,Fasdus“ nebuvo šios sutarties šalimi ir Bendrovei nebuvo nustatyti pagal šią sutartį kokie nors įsipareigojimai, kas ir nesudaro jokio pagrindo teigti, jog tarp M. M. ir S. K. sudaryta sutartis turėjo kokią nors įtaką Bendrovės nemokumui.

38. Pareiškėjos teigimu, 2018 m. gruodžio 14 d. tarp UAB ,,Fasadus”, atstovaujamos direktoriaus M. M., ir T. N. sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Fasadus“ pardavė, o T. N. nupirko Bendrovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį T. S., v/n (duomenys neskelbtini) už 5 582,37 Eur, kai pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, šio automobilio kaina (vertė) sandorio sudarymo metu buvo 13 400 Eur. Taip pat 2019 m. kovo 25 d. tarp UAB ,,Fasadus”, atstovaujamos direktoriaus M. M., ir R. K. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Fasadus“ pardavė, o R. K. nupirko Bendrovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) už 12 304,30 Eur, kai pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, šio automobilio vertė sandorio sudarymo metu buvo 18 910 Eur.

39. Pažymėtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) automobilio būklė buvo įvertinta oficialaus serviso UAB ,,Krasta Auto Vilnius“ ir buvo nustatyta, kad šio automobilio defektų šalinimas Bendrovei būtų kainavęs 4561,45 Eur, ir būtent šis automobilis buvo parduotas neremontuotas. Kaip teisingai nurodyta suinteresuoto asmens M. M. atsiliepime, net vertinant, kad pareiškime nurodyta tokio automobilio rinkos vertė pagal VšĮ ,,Emprekis“ duomenis yra 18910 Eur yra teisinga, iš šios sumos atėmus remonto išlaidas – 4561,45 Eur, skirtumas sudaro 2044,25 Eur sumą. Šiuo atveju svarbi nurodyta aplinkybė, jog BMW automobilio gamybos metai yra 2015 m., kai VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje automobilio kaina apskaičiuota pagal 2015 - 2019 m. gamybos periodo automobilių skelbimus. Tokiu atveju, nėra jokio pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) aumobilis buvo parduotas už žemesnę nei tuo metu buvusią rinkos vertę, nes įvertinus 2015 – 2019 m. laikotarpio automobilių kainas, akivaizdu, kad galėjo atsirasti didelė paklaida dėl vėlesnių gamybos metų automobilių didesnės rinkos vertės.

40. Taip pat, teismo vertinimu, byloje nėra pateikta patikimų duomenų, jog (duomenys neskelbtini) automobilis buvo parduotas už žemesnę nei rinkos kainą. Visų pirma, šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad yra sugadinta salono apdaila ir sėdynių apmušalai; akivaizdu, kad tokio automobilio vertė yra ženkliai mažesnė, nei panašaus automibilio be defektų rinkos vertė. Antra, pagal pateiktus byloje duomenis, šis automobilis buvo naudotas UAB ,,Fasadus“ veikloje vežiojant krovinius, dėl ko ir buvo sugadinta automobilio salono apdaila bei sėdynių apmušalai bei automobilis iš esmės tapo tinkamu pervežti tik krovinius. Trečia, pateikti duomenys, kad T. N. įsigytą automobilį kiek daugiau nei po metų pardavė dar už mažesnę, t. y. 5000 Eur kainą, kas taip pat rodo teisingai nustatytą parduoto automobilio rinkos vertę.

41. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB ,,Fasadus“ buvo tyčia blogai valdoma ar sąmoningai nuosekliais ir kryptingais veiksmais privesta prie bankroto siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, todėl pareiškimas dėl UAB ,,Fasadas“ bankroto pripažinimo tyčiniu yra atmetmas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsnio 290, 291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.