Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys: R. B., D. B., antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025 m. balandžio 1 d. teisme gautas ir 2025 m. balandžio 2 d. priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas nustatyti, kad skolininkei R. B. priklauso ½ dalis sutuoktinio darbo užmokesčio.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi prašymas nagrinėtas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

3. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Jei skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

4. Byloje nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/21/01166 dėl 1 000 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės R. B. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Nustačiusi, kad R. B. ir D. B. yra sudarę santuoką, kad skolininkės sutuoktinis D. B. dirba, antstolė 2024 m. lapkričio 29 d. areštavo šį turtą ir išsiuntė pasiūlymą skolininkui per 20 dienų nuo patvarkymo dėl turto dalies, bendros su kitais asmenimis arešto, priėmimo, pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, tačiau skolininkė per antstolės nurodytą terminą sutikimo nepateikė. Antstolė 2025 m. kovo 26 d. priėmė patvarkymą Nr. So-14068 dėl pasiūlymo nustatyti turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, todėl pareiškėja, nepažeisdama CPK 667 straipsnyje nustatytos nustatymo tvarkos, kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo.

5. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-684/2018, 27 punktas). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, todėl pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ jo sutuoktinės turto.

6. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, Vedybų sutarčių registre nėra duomenų, kad skolininkė bei jos sutuoktinis būtų pasidalinę santuokoje įgytą turtą ar nutraukę santuoką. Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės išrašai patvirtina, kad skolininkė niekur nedirba, o jos sutuoktinis dirba (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas ir nagrinėjamu atveju nustatytina, kad skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio darbo užmokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 593 straipsnio 3 dalimi, 667 straipsniu,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio.

Išsiųsti suinteresuotiems asmenims pareiškimą bei šią nutartį per jų Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (EPP), o asmenims, kurie neturi EPP – deklaruotu gyvenamosios vietos adresu su specialia žyma, įpareigojančia siuntą saugoti 30 d.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.