- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-09
- Bylos Nr.
- 2-6698-772/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- UAB Mobusta
- Suinteresuotas asmuo
- Z.
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo UAB Mobusta atstovui adv. V. Kairiui ir suinteresuotam asmeniui Z. D., neatvykus suinteresuoto asmens antstolės E. Rulienės atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo UAB Mobusta skundą dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2010-08-05 su skundu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu antstolės Eurikos Rulienės veiksmą - 2010 m. liepos 22 d. patvarkymą Nr. 69-2146/2010 ir jį panaikinti. Taip pat įpareigoti antstolę sujungti vykdomąsias bylas Nr. 0069/10/02145, Nr. 0069/10/02146.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. liepos 8 d. antstolė Eurika Rulienė priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0069/10/02145, kuriuo priima vykdyti išieškotojo Z. D. pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-834-810 dėl 847 litų išieškojimo iš UAB „Mobusta“. Tą pačią dieną Eurika Rulienė priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0069/10/02146, kuriuo priima vykdyti išieškotojo Z. D. pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-834-810 dėl 41 150,66 lito išieškojimo iš UAB „Mobusta“. Tą pačią dieną antstolė išsiuntė skolininkui UAB „Mobusta“ siūlymus pagal abi vykdomąsias bylas sumokėti vykdymo išlaidas, pagal vieną 99 litus, pagal antrą 465 litus.
Pareiškėjas mano, kad vadovaudamasi Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, antstolė E. Rulienė privalėjo šias vykdomąsias bylas sujungti ir remiantis instrukcijos 41 punktu: ,,Tuo atveju, kai išieškojimas iš to paties skolininko buvo vykdomas pagal keletą vykdomųjų dokumentų, antstolio atlyginimo dydis nustatomas atsižvelgiant į bendrą, pagal visus vykdomuosius dokumentus išieškotiną bei realiai išieškotą sumą šioje Instrukcijoje nustatyta tvarka“.
UAB „Mobusta“ nesutikdama su antstolio nurodyta 41 150,66 litų suma, 2010 m. liepos 19 d. raštu kreipėsi į antstolį, kad šis detalizuotų iš ko susideda patvarkymuose nurodytos sumos. Antstolė A. Rulienė atsakymo įmonei nepateikė, tačiau atsiuntė 2010 m. liepos 22 d. patvarkymą Nr. 69-2146/2010, kuriuo nurodė pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Z. D. priklausančią sumą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, jog UAB „Mobusta“ nesutinka su antstolio patvarkymu, nes jis išplaukia iš jau minėtos 41 150,66 litų sumos. Teigė, kad ši suma yra neteisingai paskaičiuota. Šiaulių m. apylinkės teismas vykdomąjį raštą Z. D. išdavė pagal 2010 m. sausio 11 d. sprendimą, kuriuo priteisė Z. D. iš UAB „Mobusta“ 3366,66 litų išeitinės pašalpos ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo, skaičiuojant po 123,17 lito per dieną už 5 darbo dienų savaitę. Teismas pagal nusistovėjusią teismų praktiką priteisė priskaičiuotą, o ne išmokėtiną atlyginimą. Pareiškėjas mano, kad antstolis turėjo paskaičiuoti priskaičiuotą atlyginimą už teismo nurodytą priverstinės pravaikštos laiką, iš gautos sumos atimti privalomus darbdaviui sumokėti mokesčius ir UAB „Mobusta“ pasiūlyti sumokėti tik Z. D. priklausančią išmokėtiną sumą. Z. D. 2010 m. vasario 24 d. buvo išmokėta teismo priteista 3 366,66 litų išeitinė kompensacija, atskaičius 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio - 505 litus, privalomojo sveikatos draudimo ir socialinio draudimo - 303 litus – 2 558,66 litai. Pareiškėjo paskaičiavimu Z. D. priklauso išmokėti 18 253,80 litų. Visą priskaičiuotą sumą sudaro 27 348,81 litai, tačiau iš šios sumos turi būti išskaičiuoti privalomi mokesčiai, kuriuos turi sumokėti nuo priskaičiuoto atlyginimo darbdavys, t.y. UAB „Mobusta“ bei Z. D. išmokėta išeitinė išmoka. UAB „Mobusta“ su Z. D. išeitinę išmoką išmokėjo 2010 m. vasario 24 d., t.y. visiškai su juo atsiskaitė, todėl vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką jam turi būti skaičiuojamas tik iki 2010 m. vasario 24 d. UAB „Mobusta“ savo noru įvykdė 2010 m. sausio 11 d. Šiaulių m. apylinkės teismo sprendimą.
Pareiškėjas teigė, kad antstolės E. Rulienės nurodyta 41 150,66 litų suma yra neteisinga, todėl jos visi vėlesni veiksmai- 2010 m. liepos 22 d. patvarkymas Nr. 69-2146/2010 - yra neteisėti, todėl naikintini.
Taip pat pažymėtina, kad nesujungus vykdomųjų bylų, kuriose tiek skolininkas, tiek išieškotojas yra tas pats asmuo, iš esmės būtų pažeisti skolininko interesai, ir nepagrįstai išaugintos vykdymo išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei vadovaujantis LR CPK 5, 510, 512, str., pareiškėjas teismo prašė:
1. Išreikalauti iš antstolės Eurikos Rulienės vykdomąsias bylas Nr. 0069/10/02145, Nr. 0069/10/02146 ir jas sustabdyti.
2. Pripažinti neteisėtu antstolės Eurikos Rulienės veiksmą - 2010 m. liepos 22 d. patvarkymą Nr. 69-2146/2010 ir jį panaikinti.
3. Įpareigoti antstolę sujungti vykdomąsias bylas Nr. 0069/10/02145, Nr. 0069/10/02146.
Pareiškėjas savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pakartojo skunde nurodytus motyvus ir prašė teismo skundą tenkinti. Papildomai nurodė, jog iš antstolės reikalaujamos sumokėti sumos, pirmiausia, turėtų būti išskaičiuoti mokesčiai valstybei, o tik po to likusi jos dalis pervesta į jos depozitinę sąskaitą. Tuo pačiu mano, kad mokestį valstybei turi sumokėti ne antstolis, o pats skolininkas. Jeigu skolininkas įvykdytų antstolio reikalavimą neišskaičiavęs privalomų mokėjimų tuomet jis vėl turėtų pakartotinai sumokėti ir valstybei, o tai būtų dvigubas mokesčių sumokėjimas.
Antstolė Eurika Rulienė nepateikė teismui atsiliepimo dėl pareiškėjo skundo, tačiau pateikė teismui vykdomąsias bylas ir prašė teismo skundą nagrinėti jai nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.; 443 str. 5d.).
Suinteresuotas asmuo Z. D. paaiškino teismui, kad minėta antstolės nurodyta suma yra apskaičiuota kartu su mokesčiais valstybei ir sutiko, kad iš jos turi būti minusuoti pareiškėjo nurodyti mokesčiai valstybei.
Pareiškėjo UAB ,,Mobusta“ skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, todėl teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą nutartyje nepasisako nuo kokio laikotarpio ir iki kada turi būti skaičiuojamas išieškotojui Z. D. priklausantis vidutinis darbo užmokestis pagal šio teismo 2010-01-11 teismo sprendimą. Šį nuostata gali būti aiškinama per teismo sprendimo išaiškinimo institutą (CPK 278 str.).
Dėl pareiškėjo prašymo pripažinti neteisėtu antstolės E. Rulienės 2010-07-22 patvarkymą ir jį panaikinti .
LR CPK 510 straipsnis nustato skundo dėl antstolio procesinių veiksmų atsisakymo atlikti procesinius veiksmus padavimo tvarką. Skundo objektas gali būti tik antstolio, antstolio padėjėjo ar antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai. Antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai skundžiami kaip savarankiško subjekto (antstolio atstovo) atlikti veiksmai. Skundas gali būti paduodamas tik dėl antstolio atliekamų procesinių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti.
LR CPK tiesiogiai nenurodo, kokie antstolio veiksmai laikomi procesiniais. Antstolio procesinius veiksmus ar neveikimą galima skųsti LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka tik tuo atveju, jeigu skundžiamus veiksmus jis atliko vykdydamas savo funkcijas: vykdydamas įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuodamas faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduodamas ir įteikdamas dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikdamas kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
Skundžiamas gali būti bet kokia forma atliktas antstolio procesinis veiksmas. Nėra reikalavimo, kad skundžiamas procesinis veiksmas būtų įformintas antstolio patvarkymu ar pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad skundo dalyku gali būti antstolio raštas.
LR CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Atsisakymas atlikti procesinius veiksmus turėtų būti suprantamas ne kaip neveikimas, o kaip aktyvus veiksmas, t.y. jeigu savo patvarkymu, raštu arba veiksmais antstolis atsisako atlikti procesinį veiksmą, kurį atlikti įpareigoja įstatymas ar kitas teisės aktas arba įstatymo ar kito teisės akto pagrindu prašo atlikti vykdymo proceso dalyvis. Tačiau jeigu per įstatymo nustatytą arba (jeigu įstatymas procesinio veiksmo atlikimo termino nenustato) per protingą terminą antstolis neatlieka atitinkamo procesinio veiksmo, jo neveikimas gali būti traktuojamas kaip atsisakymas atlikti procesinį veiksmą ir gali būti skundžiamas LR CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka.
Skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas. Tai išieškotojas, skolininkas, įkaito davėjas, varžytynėse dalyvaujantys asmenys, skolininko darbdavys, vykdantis antstolio patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir pan. Kiti asmenys, kurie nepripažįstami betarpiškai dalyvaujantys vykdymo procese, savo teises gina, ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl civilinės teisės, o skųsti antstolių veiksmus teisės neturi. Jeigu ginčas susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu, gali būti reiškiamas ieškinys LR CPK 603 str. pagrindu.
Bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesinius ypatumus nustato LR CPK 443 straipsnis. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t.y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (LR CPK 179 str. 2 d.), nes pagal LR CPK 443 straipsnio 8 dalį nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl buvusiam darbuotojui Z. D. teismo priteistos sumos apskaičiavimo teisingumo. Iš vykdomosios bylos Nr. 69-2146/2010 matyti, kad antstolės kontoroje gautas išieškotojo Z. D. prašymas dėl vykdomojo rašto priėmimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. Antstolė 2010-07-08 patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir tą pačią dieną išsiuntė šį patvarkymą bei raginimą ir siūlymą skolininkui UAB Mobusta. Procesiniuose dokumentuose skolininkui nurodoma, kad išieškotojas Z. D. pateikė antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 41 150,66 Lt skolos išieškojimo iš UAB Mobusta. Antstolis skolininkui raginime nurodė per 10 dienų nuo jo gavimo dienos pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą minėta pinigų sumą. Tačiau skolininkas 2010-07-19 su prašymu kreipėsi į antstolę nurodydamas, kad jos nurodyta išieškoma pinigų suma nesutampa su bendrovės buhalterijoje atliktu apskaičiavimu, kadangi teismo sprendimu išieškotojui Z. D. yra priteistas priskaičiuotas, o ne išmokėtinas darbo užmokestis. Dėl to skolininkui kilo abejonių ar reikalavimas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą nurodytą sumą yra teisingas, todėl prašė antstolio detalizuoti pateiktos sumos apskaičiavimą. Tuo pačiu skolininkas pateikė antstoliui ir savo atliktą apskaičiavimą dėl išieškotojui Z. D. išmokėtinos sumos dydžio. Antstolis 2010-07-22 priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo bei lėšų pervedimo, kuriuo nurodė skolininkui patikslinti išieškotojui išmokėtina darbo užmokestį iš jo atskaičius privalomus mokėjimus ir ją pervesti kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkas ginčydamas šį antstolio patvarkymą kreipėsi į teismą.
Pirma, teismas, tenkindamas ieškovo (darbuotojo) reikalavimą priteisti iš atsakovo (darbdavio) išeitinę išmoką (DK 140 str.), arba konstatuodamas neteisėtą atleidimą ir priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.), atitinkamas sumas apskaičiuoja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintu Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu. Minėtos pinigų sumos yra įskaitomos į apmokestinamąsias pajamas (Gyventojo pajamų mokesčio įstatymo 23 str.). Pajamų mokestį pagal nustatytus tarifus išskaito pajamas apskaičiavusios ir išmokėjusios įmonės, įstaigos, organizacijos bei gyventojai, mokantieji uždarbį samdomiems asmenims (to paties įstatymo 22 str.). Teismas, išspręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, tampa tik ieškovo (darbuotojo) pajamas apskaičiuojančia institucija, o pajamų mokesčio išskaitymas yra minėtu įstatymu nustatyta atsakovo (darbdavio) pareiga. Todėl teismas, tenkindamas minėtus ieškovo (darbuotojo) reikalavimus, teismo sprendime turi nurodyti priteisiamą sumą, iš kurios nėra išskaitytas gyventojų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimą, gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovas).
Antra, pagal nusistovėjusią teismų praktiką teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje turi nurodyti, kad iš priteistos sumos nėra išskaičiuoti privalomieji mokėjimai. Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-01-11 sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas yra nurodęs, kad ieškovui Z. D. iš atsakovo UAB Mobusta yra priteisiama suma iš kurios nėra išskaičiuotas fizinių asmenų pajamų mokestis ir, jog vykdant šį teismo sprendimą minėta pajamų mokestį privalo išskaičiuoti pats darbdavys (atsakovas). Nors šis argumentas nėra pakartotas minėto sprendimo rezoliucinėje dalyje, tačiau tai nedaro sprendimo vykdymo neaiškiu. Papildomai paminėtina, kad ne tik šis mokestis, bet ir kiti privalomi mokėjimai (privalomo sveikatos draudimo ir socialinio draudimo mokesčiai) turi būti išskaičiuoti iš ieškovui priteistos sumos.
Atskirai pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas neapskaičiuoja ir negali antstolei nurodyti kokią sumą reikia išieškoti. Ši pareiga tenka pačiai antstolei vykdančiai priimtą teismo sprendimą, o neturint tam specialių žinių, ji gali kreiptis pagalbos į specialistus ar ekspertus.
Atskirai pastebėtina, kad vykdymo procese išieškotojui ir skolininkui yra suteiktos tam tikros procesinės teisės ir pareigos, tačiau abi vykdymo proceso šalys jomis turi naudotis sąžiningai ir nesiekti nepagrįsto pranašumo ar praturtėjimo. Pagrindinis vykdymo proceso dalyvis yra antstolis, turintis įstatymo jam suteiktus valdingus įrodymus ir jo nurodymai yra privalomi visiems asmenims bei turi būti įvykdyti per jo nustatytą terminą. Taip pat antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymo saugomus interesus (CPK 634 str. 2d.). Remiantis paminėtu teismas atkreipia antstolio dėmesį į tai, kad jis privalo būti aktyviu vykdymo proceso dalyviu, o ne stebėtoju, kuomet tereikia atsižvelgiant į situaciją, priimti nesudėtingą sprendimą.
Kadangi antstolė 2010-07-22 patvarkyme skolininkui jau nenurodė kokią sumą pastarasis turi pervesti į jos depozitinę sąskaitą, dėl to teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo šį patvarkymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, nes jame nėra jokių nuostatų varžančių skolininko teises ar teisėtus interesus. Todėl šis pareiškėjo prašymas atmestinas.
Dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti antstolę sujungti vykdomąsias bylas.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 69-2145/2010 matyti, kad ieškovas (išieškotojas) taip pat 2010-07-07 pateikė antstolei ir kitą vykdomąjį raštą dėl jo patirtų 847,00 Lt išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme išieškojimo, kuris išduotas Šiaulių apygardos teismo 2010-06-15 nutarties pagrindu. Antstolė 2010-07-08 patvarkymu priėmė vykdyti ir šį vykdomąjį dokumentą bei tą pačią dieną išsiuntė minėtą patvarkymą ir raginimą bei siūlymą skolininkui UAB Mobusta. Procesiniuose dokumentuose skolininkui nurodydama, kad išieškotojas Z. D. pateikė antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 847,00 Lt skolos išieškojimo iš UAB Mobusta. Antstolis raginime skolininkui nurodė per 10 dienų nuo jo gavimo dienos pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą minėta pinigų sumą. Tuo pačiu antstolis skolininkui pateiktame siūlyme nurodė, kad pastarasis privalo antstoliui sumokėti ir 99,00 Lt vykdymo išlaidų. Kaip jau nurodyta skolininkas 2010-07-19 su prašymu kreipėsi į antstolę teigdamas, kad pagal iš jos gautus du siūlymus jis privalo be 99,00 Lt, sumokėti ir 465 Lt vykdymo išlaidų. Dėl to prašė antstolę detalizuoti iš ko susidaro bendrosios vykdymo išlaidos, o tuo pačiu nurodė, jog nenori, kad padidėtų vykdymo išlaidos. Antstolis į šį skolininko prašymą neatsakė ir savo motyvų nenurodė.
Antstoliui prieš pradedant vykdymo veiksmus yra pateikiamas išduotas vykdytinas dokumentas turintis ne tik bendruosius rekvizitus
Antstolis priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jį užregistruoja Vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade ir užveda vykdomąją bylą.
Dokumentai, kurių pagrindu išduodami vykdomieji raštai ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, vadinami vykdytinais dokumentais.
Vykdymo veiksmai atliekami vykdomųjų dokumentų pagrindu. Pagal LR CPK 586 straipsnio 2 dalį be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Vykdomųjų dokumentų sąrašą pateikia LR CPK 587 straipsnis, pagal kurį vykdomieji dokumentai yra ir vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu.
Vykdytinam sprendimui (ar nutarčiai) įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda viena ar kelis vykdomuosius raštus. Būtent išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-834-810/2010 ieškovui Z. D. ir buvo išduoti du vykdomieji raštai, kuriuos jis pateikė antstolei E. Rulienei. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad minėtoje byloje buvo priimti du procesiniai sprendimai, todėl jų pagrindu ir buvo išduoti du vykdomieji raštai. Todėl ir Vieningame dokumentų sąvade antstolis daro du įrašus apie dvi užvestas vykdomąsias bylas.
Vykdomojo rašto išdavimą įstatymų leidėjas sieja su tokiu teismo sprendimo (ar nutarties) teisinės galios požymiu kaip vykdytinumas. Vykdytinumo požymis išreiškiamas per valstybės garantuojamą priimto teismo sprendimo įvykdymą prievarta. Priverstinio vykdymo tvarka vykdomi tik vykdytini teismo sprendimai. Pagal vykdytinumo požymį teismo sprendimai skirstomi į vykdytinus priverstinai ir tuos, kuriems toks vykdymas nereikalingas.
Pagal LR CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Antstolis patikrinęs išieškotojo Z. D. pateiktus vykdomuosius raštus nustatė, kad nėra akivaizdžių kliūčių priimti šiuos dokumentus, todėl pagrįstai juos priėmė ir pradėjo jų vykdymą, atlikdamas tam tikrus veiksmus.
Diskrecijos teisė nustatyti ar yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti suteikta antstoliui. Kaip jau minėta antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda jį vykdyti. Kaip jau minėta antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, gali atlikti ir pirminius vykdymo veiksmus, atskirai kiekvienoje vykdomojoje byloje, t.y. atlikti parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam pavyzdžiui, skolos išieškojimui.
LR CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas, taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (LR Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę į jo turėtų vykdymo išlaidų atlyginimą. Vykdymo išlaidų dydį ir jų apmokėjimo tvarką reglamentuoja LR CPK normos ir Sprendimų vykdymo instrukcija (LR CPK 609 str. 2 d.). Pagal LR CPK 610 str. vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išimtis. Įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Išieškoti vykdymo išlaidas iš skolininko galima tik užbaigus vykdomąją bylą. LR CPK 632 str. numatyti vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai. Pagal LR CPK 632 str.1 d. 1 p. vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Iš teismui pateiktų vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad šios bylos dar nėra užbaigtos, tačiau antstolė turėjo teisę nurodyti skolininkui sumokėti ir būsimas vykdymo išlaidas. Bylose esantys siūlymai skolininkui sumokėti antstolei ir vykdymo išlaidas laikytini teisėtais, tačiau antstolės atsisakymas (neveikimas) pateikti skolininkui detalų jų iššifravimą, laikytinas neteisėtu veiksmu skolininko UAB Mobusta atžvilgiu. Tokia išvada darytina ne tik remiantis jau aukščiau paminėtais argumentais, bet ir tuo, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos 2005-10-27 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352, 41 punktą, atlyginimas antstoliui kuomet jo kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš to paties skolininko pagal keletą vykdomųjų dokumentų, turi būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą pagal juos išieškotiną bei realiai išieškotą pinigų sumą, o ne atskirai nuo kiekvienos išieškotinos pinigų sumos. Tokiu būdu apskaičiuojant antstoliui priklausančio atlyginimo dydį, jis apskaičiuojamas ne atskirai pagal kiekvieną sumą, o pagal bendrą sumą pagal abu vykdomuosius raštus. Todėl skolininkas antstoliui turės sumokėti atlyginimą tik nuo bendros išieškomos ar išieškotos sumos. Tuo pačiu pastebėtina, kad skolininkas vis dėl to privalo sumokėti visas kitas antstolio siūlyme nurodytas išlaidas atskirai, kadangi šios išlaidos nėra sumuojamos pagal abu vykdomuosius raštus.
Be to kaip jau minėta, tokiu atveju vykdomosios bylos nėra sujungiamos, o tik kitaip pagal jas yra apskaičiuojamas antstoliui priklausančio atlyginimo dydis.
Todėl iš skolininko turi būti išieškomos bendrosios vykdymo išlaidos (SVI 1 lentelė) ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos (SVI 3 lentelė).
Remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas daro išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl antstolio veiksmų neteisėtumo laikytinas pagrįstu ir pripažintina, jog antstolės veiksmai iš dalies prieštarauja vykdymo proceso principams ir nuostatoms, todėl pripažintini neteisėtais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
UAB ,,Mobusta“ skundą tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad antstolei E. Rulienei priklausantis atlyginimas vykdomosiose bylose Nr. 69-2146/2010 ir 69-2145/2010 apskaičiuojamas, atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos 2005-10-27 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 41 punkto reikalavimus.
Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.
Teismo nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei E. Rulienei vykdomąsias bylas Nr. 69-2146/2010 ir Nr. 69-2145/2010.