Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės ir Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. kovo 10 d. sprendimo Nr.(10.11E) DV_S-15624 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr.(18.2E) I-5021 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. Š. VSDFV Panevėžio skyriui 2022-08-24 pateikė prašymą išduoti pažymą, kad laikotarpis nuo 1989-07-17 iki 1993-05-03 nėra įskaitytas į socialinio draudimo darbo stažą, nurodė, kad tuo metu dirbo kooperatyve (duomenys neskelbtini), kurio dokumentai yra dingę. VSDFV Panevėžio skyrius, atsakydamas į šį prašymą, 2022-08-25 raštu Nr.(10.11) DV_S-67606, pareiškėjui išaiškino Pensijų įstatymo bei Nuostatų 6.4 papunkčio nuostatas, nurodė, kad pagal byloje esančius dokumentus nėra duomenų apie pareiškėjo prašyme nurodytą darbo laikotarpį kooperatyve (duomenys neskelbtini).

Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas Sprendimą apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-5021 VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

Nesutikdamas su Sprendimu ir VSDFV sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Socialinio draudimo pensijų rūšys ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo pagrindai ir tvarka yra reglamentuojamos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme. Pagal Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 punktą, pensijų socialinio draudimo stažas – tai laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai. Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis numato, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 punktą asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvęs laikotarpis - visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, o laikotarpiu iki 1994 m. gruodžio 31 d. asmens stažui prilyginami asmenų, apdraustų valstybiniu socialinio draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai (2 priedo 2.1 punktas).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtinti Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai nustato kreipimosi dėl socialinio draudimo pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo, pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką. Nuostatų 15 punkte įtvirtinta, kad Įstatymo 2 priedo 1.1 papunktyje nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į stažą, nurodytas Nuostatų 1 priede. Nuostatų 1 priedo 31 punkte tarp asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (1991 m. birželio 1 d.) turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į socialinio draudimo stažą, įvardintas kooperatyvo narių darbo kooperatyvuose laikas, bet ne ilgiau kaip iki 1991 m. sausio 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 16 d. nutarime Nr.I-677 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo įsigaliojimo ir kitų rūšių įmonių perregistravimo tvarkos“ nurodytos datos, kurią kooperatinės įmonės privalėjo pertvarkyti savo veiklą pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą, o jei kooperatyvas nustatyta tvarka buvo perregistruotas vėliau- ne ilgiau kaip iki kooperatyvo perregistravimo datos.

Nuostatų 6 punkte įvardinti dokumentai ir duomenys, kuriais remiantis priimami sprendimai dėl atitinkamos rūšies pensijos ar kompensacijos skyrimo ir (ar) mokėjimo. Šio punkto 6.4 papunktyje detalizuota, kokiais konkrečiais dokumentais gali būti patvirtinamas asmens pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai, nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede, būtent:

darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu (6.4.1. p.);

darbo stažo pažymomis, darbdavių (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių tokios veiklos licenciją) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu bei antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, arba jų saugomų dokumentų nuorašais ir išrašais (6.4.2. p.);

sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra, – savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių tokios veiklos licenciją) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu bei antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, arba jų saugomų dokumentų nuorašais ir išrašais (6.4.3. p.);

valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ar archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais (6.4.4. p.);

kariniais liudijimais (bilietais) arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos išduotais karinės tarnybos trukmės pažymėjimais (6.4.5. p.);

atsiskaitomosiomis knygelėmis ir profesinių sąjungų narių bilietais, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į stažą laiką, jei šiuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio išmokėjimą ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimą (6.4.6. p.);

valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis apie darbo sutarties įregistravimą arba profesinės sąjungos nario bilietu, jei asmuo iki 1991 m. birželio 1 d. dirbo pas pavienį samdytoją (6.4.7 p.);

kūrybinių sąjungų valdybų, sekretoriatų nutarimais (6.4.8. p.);

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotais pažymėjimais, Lietuvos ypatingojo archyvo išduotomis pažymomis apie tremtį, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotais nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio ar tremtinio – teisinio statuso pažymėjimais ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotais pažymėjimais apie ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių – laisvės kovotojų struktūrose išbūtą faktinį laiką (6.4.9.p.);

tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir religinių organizacijų pažymomis apie dvasininkų tarnybos laiką (6.4.10.p.);

buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais (6.4.11. p.);

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) išduotomis pažymomis (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduotais pažymėjimais), įrodančiomis buvimo I grupės invalidu laiką, arba Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – gydytojų konsultacinė komisija) pažymėjimais, įrodančiais buvimo vaiku invalidu laiką (6.4.12.p.);

Fondo administravimo įstaigoje esančiais dokumentais, įrodančiais invalidumo pensijų mokėjimo laiką (6.4.13.p.).

Kaip yra pabrėžęs Lietuvos vyriausias administracinis teismas, kiekvienas pensijos skyrimo atvejis yra individualus, kiekvienu atveju VSDFV teritorinis skyrius turi atlikti pretendento gauti pensiją pateiktų, būtent to konkretaus asmens VSPD stažą ir draudžiamąsias pajamas įrodančių dokumentų turinio vertinimą (LVAT 2015 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1002-146/2015).

Nors šioje administracinėje byloje buvo apklausti liudytojai, tačiau, kolegijos nuomone, ginčo atveju aplinkybės, jog pareiškėjas nuo 1989-07-03 iki 1991-03-10 dirbo kooperatyve (duomenys neskelbtini) bei nuo 1991-03-10 iki 1993-05-03 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) liudytojų parodymais negali būti įrodinėjamos, nes pagal Nuostatų 6.4 punkto prasmę asmens pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai, nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede, gali būti įrodyti tik rašytiniais dokumentais.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas atsakovui nepateikė pakankamai įrodymų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 1989-07-03 iki 1991-03-10 dirbo kooperatyve (duomenys neskelbtini) bei nuo 1991-03-10 iki 1993-05-03 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas Sprendimu pagrįstai šių laikotarpių neįskaitė į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą, pasiūlė pareiškėjui dėl darbo šiose institucijose laiko nustatymo kreiptis į bendros kompetencijos teismą. Atitinkamai teisėtu ir pagrįstu pripažįstamas ir VSDFV sprendimas, priimtas privaloma išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas nustato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę.

Pagal CPK 445 straipsnį juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tik kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtinas teisme, kai: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-5/2010, 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-94-421/2023 ).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra prielaidos pareiškėjui kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad jis jau kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir tokia byla buvo nutraukta, teisėjų kolegija pažymi, kad Civilinėje byloje priimta 2023-01-03 nutartis iš esmės buvo grindžiama aplinkybe, kad pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių trūkstamus dokumentus, patvirtinančius jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, gauti ne teismo tvarka. Minėta, kad po šios teismo nutarties priėmimo, pareiškėjas pasinaudojo papildoma galimybe surasti trūkstamus dokumentus - VSDFV Panevėžio skyriui 2023 m. sausio 12 d. pateikė prašymą padėti gauti trūkstamus dokumentus, patvirtinančius jo darbo laikotarpius iki 1994-12-31. Taigi, išnaudojus visas galimybes trūkstamus dokumentus gauti ne teismo tvarka, t. y. pašalinus Civilinėje byloje priimtoje 2023-01-03 nutartyje nurodytą aplinkybę, pareiškėjas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo galimai galėtų į teismą kreiptis iš naujo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimas ir VSDFV sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo. Netenkinus prašymo panaikinti Sprendimą ir VSDFV sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių atlikti veiksmus. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.