- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- ATP-477-337/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01845-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimo K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė K. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 2 d. 2000 Lt bauda, jos mokėjimą išdėstant 20 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kas mėnesį sumokėti po 100 Lt baudos, už tai, kad ji būdama UAB ,,P.“ direktorė, nuo 2014-02-20 iki 2014-03-10 suteikė darbo vietą ir leido dirbti UAB ,,P.“ naudai, klijuojant lipdukus ir atliekant pakavimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), I. B., nesudarius rašytinės darbo sutarties ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai ne vėliau kaip vieną dieną iki numatytos darbo pradžios, ir tuo K. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 d., 6 d., 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. reikalavimus, bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 2 d., nes 2014-01-03 buvo nubausta už ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir K. Z. nuobaudą paskirti ATPK 41³ str. 2 d. sankcijos ribose. Nurodo, jog ATPK 41³ str. 2 d. sankcija numato baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 10 tūkstančių iki 20 tūkstančių litų. Tuo tarpu teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹ str. nuostatomis, K. Z. skyrė net penkis kartus mažesnę baudą, negu numatyta sankcijos minimume. Institucija cituoja ATPK 30¹ str. nuostatas bei tvirtina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių išimtinių aplinkybių sudarančių pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje. Tai, kad asmuo gauna nedidelį atlyginimą, augina mažametį vaiką ir jau nedirba UAB „P.“, neturėtų būti laikoma ypatinga administracinę atsakomybę lengvinančia sąlyga, nes visi asmenys privalo laikytis norminiais aktais nustatytos tvarkos ir nepažeidinėti įstatymų bei nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis teisėmis, lengvatomis ar garantijomis.
Institucija teigia, jog nors teismas ir konstatavo, kad K. Z. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau skiriant administracinę nuobaudą, kaip pažeidėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės jau buvo nurodyta tai, kad K. Z. gauna nedidelį atlyginimą, augina mažametį veiką, nebedirba UAB „P.“ direktorės pareigose, ir šie prieštaravimai niekaip nepaaiškinti. Institucija taip pat tvirtina, jog skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodoma, jog nebuvo nustatyta K. Z. administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kadangi jai pakartotinai per metus už padarytą tos pačios rūšies teisės pažeidimą jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) – 2013-09-16 ir 2014-01-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimai, kuriais jai buvo paskirtos, atitinkamai, 6000 Lt ir 12000 litų baudos. Be to, vertinant pažeidėjos asmenybę, anot Institucijos, svarbu tai, kad K. Z. nei vienos bylos nagrinėjimo metu nepripažino padarytų pažeidimų, dėl jų nesigailėjo bei kliudė atlikti tyrimą (dėl vengimo bendrauti – buvo policijos atvesdinta, pakeitė telefono numerį, tyrimo metu perėjo dirbti į kitą įmonę, kuri veikia tose pačiose patalpose ir užsiima ta pačia veikla, ir t.t.), paskirtų baudų nemoka.
Kokių nors išskirtinai atsakomybę lengvinančių aplinkybių, be išvardintų ATPK 31 str., taip pat nenustatyta. Administracinė atsakomybė turi pasireikšti konkrečiomis neigiamomis pasekmėmis pažeidėjui. Tuo tarpu 2000 Lt bauda už pakartotinai nustatytą nelegaliai dirbusį asmenį, Institucijos nuomone, tik skatins nelegalų darbą, kadangi darbdaviui yra lengviau sumokėti tokią baudą, nei mokėti mokesčius valstybei už dirbančius asmenis. Tokio dydžio baudos paskyrimas ne tik neatitinka pažeidimo sunkumo, pobūdžio, pasekmių, bet ir nesukelia pažeidėjui pasekmių, numatytų įstatymo leidėjų, siekiant įgyvendinti administracinės atsakomybės tikslus bei neatitinka sąžiningos konkurencijos sampratos. Tuo labiau, kad prieš tai nagrinėtų bylų metu už nelegalų darbą K. Z. buvo skirtos administracinės nuobaudos ATPK 41³ str. l d. numatytų sankcijų ribose (minimalios baudos), tačiau ji išvadų nepadarė ir toliau vykdė priešingą teisei veiką. Tai rodo, kad paskirtos sankcijoje numatytos minimalios administracinės nuobaudos neturėjo poveikio ir nesukėlė pažeidėjui pasekmių, numatytų įstatymo leidėjų, siekiant įgyvendinti administracinės atsakomybės tikslus, todėl dar mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatytas minimalus dydis, skyrimas tuo labiau nepasieks administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – K. Z., nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu nutarimu K. Z. nubausta už ATPK 41³ str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl minimo pažeidimo padarymo nėra ir apygardos teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos K. Z. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas apylinkės teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, kvestionuojant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų pasiekimą, nepagrįstai, vadovaujantis ATPK 30¹ str., paskyrus pernelyg švelnią nuobaudą.
ATPK 41³ str. 2 d. sankcija numato baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ATPK 30 str. įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Ši galimybė yra įgyvendinama vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis.
Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju K. Z. taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo apylinkės teismas ATPK 30¹ str. nuostatas taikė iš esmės atsižvelgęs į tai, kad K. Z. gauna nedidelį atlyginimą, augina mažametį vaiką, nebedirba UAB ,,P.“ direktorės pareigose. Taip pat, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, teismas atsižvelgė ir į K. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau visgi nėra aišku būtent kokią pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas nustatė, tuo labiau, kad nutarime taip pat yra nurodoma, jog nei K. Z. atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų, K. Z. prieš padarydama administracinį teisės pažeidimą, už kurį yra nubausta skundžiamu nutarimu, dėl nelegalaus darbo jau buvo bausta ne tik Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-03 nutarimu, tačiau ir 2013-09-16 nutarimu (40-41, 43-45 b.l.). Šios aplinkybės leidžia spręsti ne tik jos veiksmuose esant kvalifikuotą nelegalaus darbo sudėtį, tačiau ir, priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, pripažinti esant K. Z. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai yra, jog ji pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Tvirtinti esant kokią nors K. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo. Priešingai, kaip skunde nurodo Institucija, K. Z. tiek aptariamo pažeidimo tyrimo metu, tiek ir ankstesnių tyrimų metu nepripažino padarytų pažeidimų, dėl jų nesigailėjo ir netgi kliudė atlikti tyrimą (dėl vengimo bendrauti – buvo policijos atvesdinta, pakeitė telefono numerį, tyrimo metu perėjo dirbti į kitą įmonę, kuri veikia tose pačiose patalpose ir užsiima ta pačia veikla, ir t.t.). Taip pat, kaip matyti, K. Z. už ankstesnius administracinius teisės pažeidimus buvo paskirtos baudos, kurių dydžiai buvo nustatyti lygus straipsnio sankcijoje numatytam baudos bausmės minimumui. Paskirtos nuobaudos nėra sumokėtos.
Apygardos teismas visiškai sutinka su Institucijos teiginiais, jog švelnesnėmis, tai yra sankcijose numatytomis iš esmės minimaliomis nuobaudomis, administracinėms nuobaudoms keliami tikslai (nubausti bei auklėti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų) nebuvo pasiekti bei K. Z. jokio taisomojo poveikio neturėjo – ji per ne pilnus metus padarė trečią tokio paties pobūdžio administracinį teisės pažeidimą. O aplinkybės, jog pažeidėja gauna nedidelį atlyginimą (beje, byloje nėra duomenų apie jos gaunamą darbo užmokestį), augina mažametį vaiką, nebedirba UAB ,,P.“ direktorės pareigose, įvertinant visus bylos bei K. Z. asmenybę charakterizuojančius duomenis, nėra kuo nors išskirtinės bei nesudaro pagrindo tvirtinti, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., nagrinėjamu gali būti pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijoje. Taigi, apygardos teismas konstatuoja, kad K. Z. paskirta nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, švelnesnė, nei teisės normos sankcijoje nustatyta, administracinė nuobauda paskirta ne tik, kad nepagrįstai, bet ir netinkamai įgyvendinant tiek nubaudimo, tiek prevencinius tikslus ir todėl skundžiamo apylinkės teismo nutarimo dalis dėl administracinės nuobaudos skyrimo yra keičiama, K. Z. paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.
Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias K. Z., į nustatytą jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, taip pat į kitas administracinės nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes, teismas sprendžia, jog K. Z. skirtina nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus nuobaudos dydis. Taip pat, įvertinant pirmiau aptartas aplinkybes bei atsižvelgiant į K. Z. apylinkės teismui pateiktą prašymą (68 b.l) dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, paskirtosios nuobaudos mokėjimas išdėstomas 20 mėnesių laikotarpiui (ATPK 313 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tenkinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus apeliacinį skundą.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimą pakeisti.
K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintai kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 2 d., paskirti administracinę nuobaudą – 11000 Lt (vienuolikos tūkstančių litų) arba 3185 Eur (trijų tūkstančių šimto aštuoniasdešimt penkių eurų) baudą bei jos mokėjimą išdėstyti 20 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant K. Z. iki kiekvieno mėnesio 30 dienos sumokėti po 550 Lt (159 Eur) baudos.
Nutartis neskundžiama.