- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- A18.-2589-988/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01946-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- L. S.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui Giedriui Kriūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2019 m. kovo 27 d., 9.00 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nevykdė Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) pareigūnų, atliekančių tyrimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų, teisėtų reikalavimų ir nepateikė tyrimui reikalingų dokumentų, nurodytu laiku dėl nežinomų priežasčių neatvyko į VDI teritorinį skyrių duoti paaiškinimus dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių.
Tokiais savo veiksmais L. S. buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje apklaustas L. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nebuvo informuotas, kad turi atvykti į VDI. Negavo jokių nurodymų pateikti dokumentus, atvykti į VDI, protokolo taip pat negavo. Jeigu gauna kvietimus, tai atvyksta visą laiką. Pripažįsta, kad neatvyko, bet negavo informacijos, kad turi atvykti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius jo neinformavo, jis ten dirba darbų saugos ir priešgaisrinės saugos konsultantu, bet ten būna tik kartą į mėnesį. El. paštas (duomenys neskelbtini) jam nėra prieinamas. Registrų centre yra nurodytas (duomenys neskelbtini) el. paštas, kuris veikia, o (duomenys neskelbtini) yra neveikiantis. Nepamena, ar telefonu bendravo su VDI atstovu. Gali būti, kad kolega bendravo. Galbūt ir jis bendravo su VDI, tiesiog pamiršo nuvykti į VDI.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. E. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. L. S. yra buvęs darbuotojas, jis dirbo nuo 2018 m. pavasario iki 2019 m. pavasario. L. S. dirbo 1 valandą per savaitę, pravesdavo instruktažus. Paaiškino, kad vieną kartą yra gavęs dokumentus iš VDI juos perduoti. Peradresavo el. paštu pats. Paskambino žmogus iš VDI ir paprašė juos persiųsti. Tada jis persiuntė el. paštu „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini). Neprisimena ar (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) siuntė. Gyvai L. S. neperdavė, nebuvo atspausdinęs tų lapų. Paštu laiško negavo, adresu (duomenys neskelbtini) niekas nieko neperdavė.
VDI atstovas Giedrius Kriūnas parodė, kad siuntė nurodymus registruotu laišku, prie el. laiško nebuvo prikabinęs paties nurodymo. Kadangi nebuvo atgalinio ryšio, tai skambino „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, kuris pasakė, kad gavo. Tada paprašė, kad atrašytų el. paštu, kad gavo ir buvo atrašyta.
2019 m. vasario 7 d. L. S. surašytas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus nurodymas, kuriuo jam nurodyta 2019 m. vasario 15 d. 9.30 val. atvykti ir pateikti paaiškinimus šiais klausimais: 1) Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos; 2) Pateikti 2018 liepos – lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo laiko grafikus; 3) Darbuotojo O. B. darbo sutartis, prašymus priimti į darbą bei atleidimo dokumentus; 4) Dokumentus apie O. B. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 5). L. S. elektroninis laiškas su prisegtu dokumentu išsiųstas 2019 m. vasario 7 d. 14.23 val. (b. l. 15)
2019 m. vasario 19 d. L. S. surašytas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus nurodymas, kuriuo jam nurodyta 2019 m. vasario 28 d. 9.30 val. atvykti ir pateikti analogiškus paaiškinimus kaip ir 2019 m. vasario 7 d. nurodyme. (b. l. 6)
2019 m. kovo 6 d. L. S. surašytas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus nurodymas, kuriuo jam nurodyta 2019 m. kovo 15 d. 9.30 val. atvykti ir pateikti analogiškus paaiškinimus kaip ir 2019 m. vasario 7 d. nurodyme (b. l. 7). L. S. elektroninis laiškas su prisegtu dokumentu išsiųstas 2019 m. kovo 6 d. 15.12 val. (b. l. 16)
2019 m. kovo 18 d. L. S. surašytas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus nurodymas, kuriuo jam nurodyta 2019 m. kovo 27 d. 9.00 val. atvykti ir pateikti analogiškus paaiškinimus kaip ir 2019 m. vasario 7 d. nurodyme (b. l. 8). L. S. elektroninis laiškas su prisegtu dokumentu išsiųstas 2019 m. kovo 18 d. 10.11 val. (b. l. 17)
2019 m. kovo 18 d. įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios darbuotojas yra L. S., pateiktas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus nurodymas, kuriuo prašoma perduoti privalomąjį Nurodymą nurodytu laiku atvykti į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinį skyrių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui L. S.. (b. l. 13)
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
ANK 2 straipsnio 3, 4 dalyse numatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).
Motyvuojamoji dalis
ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
Šioje byloje pagal institucijos atstovo, L. S. ir liudytojo E. J. paaiškinimus bei byloje esančius kitus įrodymus nustatyta, kad 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 19 d., 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. kovo 18 d. L. S. buvo surašyti nurodymai atvykti ir pateikti paaiškinimus šiais klausimais: 1) Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos; 2) Pateikti 2018 liepos – lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo laiko grafikus; 3) Darbuotojo O. B. darbo sutartis, prašymus priimti į darbą bei atleidimo dokumentus; 4) Dokumentus apie O. B. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį.
Institucija šiuos nurodymus L. S. siuntė paprastu paštu žinomais L. S. gyvenamosios vietos ir darboviečių adresais, taip pat žinomais elektroninio pašto adresais, su juo buvo bendrauta telefonu. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, kad paštu siųsti nurodymai būtų įteikti L. S. ar kad jis juos būtų atsiėmęs pašte. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad el. paštu siųstus nurodymus L. S. būtų gavęs ir apie juos žinotų. L. S. teisme paaiškino, kad el. paštu negavo nei vieno nurodymo ir apie juos nežinojo, jeigu būtų gavęs ir žinojęs, būtų atvykęs į inspekciją. Taip pat parodė, kad kai kurie el. pašto adresai buvo netikslūs, o kai kurie galimai neveikė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad L. S. perskaitė jam siųstus laiškus ar juos gavo, nes neatsakė nei į vieną iš jų (taip pat nepateiktas ir automatinis patvirtinimas apie siųsto laiško perskaitymą, nors tokia funkcija technologiškai galima). Liudytoju apklaustas D. E. paaiškino, kad iš VDI el. paštu gavo laišką su dokumentais, kuriuos persiuntė L. S.. Ar L. S. jo siųstą laišką gavo, jis nežino, duomenų neturi. Pats L. S. neigė gavęs iš D. E. el. laišką. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad L. S. būtų patvirtinęs D. E. persiųsto laiško gavimą (būtų į jį atsakęs ir perskaitęs).
Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad L. S. gavo VDI siųstą bent vieną nurodymą. Galima daryti prielaidą, kad L. S. žinojo apie tai, kad jo ieško VDI (nes VDI atstovas su juo buvo susiekę telefonu), tačiau vien šios aplinkybės nepakanka konstatuoti, jog L. S. žinojo apie jam siųstus nurodymus ir šių nurodymų turinį, taip pat kad suprato galimą atsakomybę ir teisines pasekmes už jų nevykdymą. Pažymėtina, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia tai, ko iš jo reikalauja valstybės pareigūnas ar tarnautojas, supranta galimas pasekmes ir atsakomybę bei tyčia šių reikalavimų nevykdo. Šiuo atveju esant abejonių dėl to, ar L. S. gavo jam siųstus nurodymus, negalima daryti kategoriškos išvados, jog jis tyčia nurodymuose suformuluotų reikalavimų nevykdė.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nesant pakankamai duomenų, kuriais vadovaujantis galima daryti išvadą, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei kilusias abejonės daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog L. S. padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina nenustačius jo veikoje ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį L. S. atžvilgiu, nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.