Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-676-1129/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-22
Bylos Nr.
1-676-1129/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40677-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dominykas Rusonis
Kaltinamasis
A. V.
Nukentėjusysis
D. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-676-1129/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40677-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant Sandrai Stulgienei,dalyvaujant prokurorei Sigitai Blum,kaltinamajam A. V.,nukentėjusiajai D. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Raseinių r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Kauno rajono sav., Linksmakalnio sen., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs Jonavos rajono sav., Jonavoje, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ekskavatorininku, teistas:

1. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. V. paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. lapkričio 13 d. 20.00 val. iki 2016 m. lapkričio 14 d.15.40 val. (1 para) išbūtas laikas;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirt a1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64? straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2) punktu c) papunkčiu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityto 2 paros praleistas laikinajame sulaikyme, vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. A. V. įpareigotas laisvės apribojimo metu per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val., t. y. per mėnesį dirbant po 10 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant A. V. bausmės vykdymo atidėjimo metu: dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2022 m. spalio 22 d. apie 19 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis ne mažiau nei penkis kartus sudavė nukentėjusiajai D. P. į galvą, ir vieną kartą sudavė jai į dešinį petį, padarydamas D. P. kraujosruvą kairės akies vokuose, nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą kaklo užpakalinėje dalyje vidurio linijoje, kraujosruvą dešiniame žaste, taip mušdamas D. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dienos vakare jam paskambino nukentėjusioji, kuri jam pasakė, jog eina nusipirkti alkoholio ir bijo eiti pro ,,(duomenys neskelbtini)“, prašė ateiti jos pasitikti. Jis nuėjo pasitikti nutenėjusiosios, tačiau ji pradėjo glėbesčiuotis su jo buvusiu bendradarbiu, o po to, ji pribėgo prie jo ir pasiūlė išgerti. Jis bandė pasišalinti, o ji užpuolė jį, todėl jis ją pastūmė ir ji nukrito. Norėjo pastumti ne ją, o kitą asmenį. Po įvykio nematė nukentėjusiosios, abejoja, ar galėjo padaryti jai tokius sužalojimus, kokie užfiksuoti fotonuotraukose, tačiau galėjo nubrozdinti. Muštynių nenorėjo, tačiau įvyko apsistumdymas su tuo vyru, o nukentėjusioji įlindo tarp jų. Įvykio metu buvo neblaivus. Kai susipažino su nukentėjusiąja, prasidėjo visos bėdos ir visi teistumai, todėl stengiasi su ja kuo mažiau bendrauti. Viskas vyksta dėl keršto, kadangi jis turi kitą merginą, su kuria bendrauja, o nukentėjusioji sužinojo apie tai ir pavydi. Dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi.

Nukentėjusioji D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su draugu ėjo ir netyčia sutiko kaltinamąjį, kuris, buvo neblaivus. Kaltinamasis pamatęs ja su draugu, pradėjo kilnoti rankas prieš ją. Du ar tris kartus jai sudavė į veidą, į petį, dėl ko ji pagriuvo. Kaltinamasis jai įspyrė ir koja. Ji iškvietė pareigūnus, o jis pabėgo. Po to, kai kaltinamasis ją sumušė, ji negalėjo paeiti, po akimi bėgo kraujas ir skaudėjo nosį. Dėl to dvi savaites buvo nedarbinga. Kaltinamasis po kurio laiko jai paskambino ir liepė atsiimti pareiškimą ir nurodė, kad bus blogai. Draugas į konfliktą nesikišo ir su kaltinamuoju nesimušė. Jos nuomone, kaltinamasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Kai buvo pora su kaltinamuoju, kildavo konfliktų, jis smurtaudavo prieš ją, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai jis ją taip stipriai sumušė.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų nustatytos ir kitais žemiau nurodytais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

2022 m. spalio 25 d. protokole-pareiškime užfiksuoti nukentėjusiosios D. P. parodymai apie tai, kad 2022 m. spalio 22 d. apie 19.00 val. ėjo (duomenys neskelbtini), Kauno r., gatve, kurios pavadinimo neprisimena, ties tvenkiniais kartu su draugu V., kurio pavardės nežino, kuris Maldovos pilietis. Jiems einant gatve, juos pamatė jos buvęs sugyventinis A. V., su kuriuo kartu ji nebegyvena apie 9 metus. A. V. pribėgo prie jos būdamas neblaivus ir abejomis rankomis jai trenkė į galvos sritį, ne mažiau kaip 3 stiprius smūgius. Nuo smūgių ji nukrito ant žemės. Jai atsistojus, jis jai dar du kartus rankomis sudavė į veidą, ji bandė gintis nuo jo, tačiau nepavyko apsiginti. Jis jai taip pat trenkė į dešinės rankos petį, ant kurios atsirado kraujosruva. V. bandė apginti ją, bet jam taip pat nepavyko. A. V. taip pat sumušė ir V., rankomis ne mažiau kaip vieną kartą trenkė jam į veidą, po dešine akimi jam atsirado kraujosruva. Sumušęs ją ir jos draugą, A. V. jai pasakė, jog sumušė dėl to, kad ji su juo nedraugauja. Dėl sumušimo patyrė fizinį skausmą, yra nedarbinga, gydosi ambulatoriškai ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 12–15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2368/2022(02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2022 m. spalio 27 d.) nurodyta, kad D. P. nustatyta: kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimas kaires akies apatiniame voke, kraujosruva kaklo užpakalinėje dalyje vidurio linijoje, kraujosruva dešiniame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 60–61).

2022 m. lapkričio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Kauno r., (duomenys neskelbtini). ir šalia esančio neasfaltuoto kelio, apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 19–24).

2022 m. spalio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Garliavos poliklinikos gydytojos 2022 m. spalio 25 d. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo apžiūra. Garso įraše užfiksuotas šeimos gydytojos ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo pokalbis, kurio metu šeimos gydytoja Bendrojo pagalbos centro darbuotojui nurodė, jog D. P. pranešė jai apie tai, kad 2022 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini) ją sumušė pažįstamas A. V.. Sudaryta garso įrašo stenograma (b. l. 62–64).

2022 m. lapkričio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios D. P. 2022 m. spalio 22 d. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą, apžiūra. Garso įraše užfiksuotas nukentėjusiosios D. P. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju, kurio metu D. P. Bendrojo pagalbos centro darbuotojui nurodė, jog buvęs sugyventinis A. V. ją sumušė, trenkė jai į akį. Sudaryta garso įrašo stenograma (b. l. 69–72).

2022 m. lapkričio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų, reagavusių į 2022 m. spalio 22 d. iškvietimą, ,,Body“ kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip nukentėjusioji D. P. su Moldovos piliečiu V. S. policijos pareigūnams nurodo, jog juos užpuolė ir sumušė A. V.. Vaizdo įrašuose taip pat matoma kraujosruva, esanti D. P. paakyje. (b. l. 79-85).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. paties kaltinamojo A. V. ir nukentėjusiosios D. P. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad kaltinamasis A. V. panaudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau kaltinamasis ir nutenėjusioji davė skirtingus parodymus apie konflikto metu panaudotą smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Nors kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino, tačiau nurodė, jog nukentėjusiajai užfiksuotų sužalojimų jis negalėjo padaryti, tačiau nukentėjusioji D. P. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, davė analogiškus parodymus apie tai, kad kaltinamasis užpuolė ją ir jos draugą ir savo neteisėtais veiksmais ją sužalojo. Vertinant kaltinamojo A. V. ir nukentėjusiosios D. P. parodymus, pažymėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl sprendžiant dėl jų parodymų teisingumo esminę reikšmę turi objektyvūs bylos duomenys. Tokie duomenys užfiksuoti 2022 m. lapkričio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų, reagavusių į 2022 m. spalio 22 d. iškvietimą, ,,Body“ kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra. Be to, Kaltinamojo A. V. smurtinių veiksmų sukeltus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą), priežastinį ryšį tarp kaltinamojo smurtinių veiksmų ir kilusių padarinių patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2368/2022(02) užfiksuoti duomenys.

Kaltinamasis A. V. smurtinius veiksmus nukentėjusiosios D. P. atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai atlikti sąmoningai – ne mažiau kaip penkis kartus suduodamas nukentėjusiajai į galvą bei petį, jis neabejotinai suvokė, kad gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ar ją sužaloti ir to siekė, kadangi tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą dėl jį netenkinančio nukentėjusiosios elgesio. Kaltinamasis A. V. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius – kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo A. V. 2022 m. spalio 22 d. veikoje nustatyti visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, kaltinamojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šios bylos kontekste aktualus vienas iš alternatyvių BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų atsakomybę lengvinančių pagrindų – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Be to teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K?145-139/2015 ir kt.). Taigi, nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

Nors kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nurodė, jog gailisi, tačiau teismas kaltinamojo gailėjimąsi vertiną kaip formalų, turint tikslą sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamasis A. V. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, pažeidinėti įstatymus, už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką yra teisiamas jau penktą kartą, anksčiau ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka. Įvertinęs šių objektyvių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. V. savo elgesio kritiškai nevertina ir neišgyvena dėl padarytų veiksmų, o formaliu prisipažinimu jis stengiasi sušvelninti savo padėtį bei dėl padarytos nusikalstamos veikos kylančias neigiamas pasekmes. Todėl teismas kaltinamojo A. V. prisipažinimo ir jo gailėjimosi nepripažįsta kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. pripažino, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji. Atitinkamai, kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ­– Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą.

Dėl bausmių skyrimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. V. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad A. V. yra teisiamas penktą kartą, keturis kartus buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 107–131), be to, matyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Kaltinamasis A. V. ne kartą baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka (b. l. 135–138). Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, tai tendencinga kaltinamojo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmė. Kaltinamasis A. V. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje nuo 2020 m. sausio 23 d. konsultuotas/gydytas dėl (Z71.2) asmuo besikreipiantis tyrimų rezultatų paaiškinimui. Lankėsi pagal Probacijos skyriaus nukreipimą, profilaktiniam patikrinimui dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo atliekant greito nustatymo testus (b. l. 91). VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydytas nuo 2007 m. gruodžio 28 d. iki 2007 m. gruodžio 30 d. dėl F43.22 (b. l. 92). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. lapkričio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1142/2022 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. V. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 98). Kaltinamasis A. V. nuo 2022 m. lapkričio 7 d. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 132–134).

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas. Už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam A. V. teismai jau buvo skyrę tiek laisvės apribojimo bausmes, tiek laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau matyti, jog šių bausmių atlikimas kaltinamajam teigiamas įtakos neturėjo. Kaltinamasis A. V. nededa jokių realių pastangų keisti savo gyvenimo būdo, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, vartoja alkoholį, kas iš esmės ir lemia nusikalstamų veikų darymą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad arešto bausmės rūšis ne kartą teistam kaltinamajam A. V. yra ne tik adekvati, bet ir būtina sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį, be to, arešto bausmės paskyrimas užtikrins realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriamos arešto bausmės terminas nustatytinas kiek trumpesnis, nei numatytas šios bausmės vidurkis, tačiau artimas jam.

Kiti klausimai

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 152–155) pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Byloje esantys kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais (b. l. 31, 68,74) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai A. V. atvyks ir pradės atlikti arešto bausmę arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos.

Išaiškinti A. V., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Lietuvos kalėjimų tarnyba. Lietuvos kalėjimų tarnybos kontaktai: L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, el. p. kaldep@kaldep.lt.

Kaltinamajam A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Byloje esančius kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Dominykas Rusonis