Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Vilniaus sigma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo AB „Vilniaus sigma“ pareiškimas dėl 2012 m. spalio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-14994-803/2012 peržiūrėjimo, pagal ieškovo Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui AB „Vilniaus sigma“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas atsiliepimo į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nustatytu terminu nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs šalių argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Taip pat nenustatyta absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

Išnagrinėjus atskirąjį skundą ir bylos medžiagą nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 1995-02-06 sudaryta sutartis „Dėl valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai“ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui AB „Vilniaus sigma“ buvo išnuomotas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2010-11-02 pranešimu atsakovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrių (toliau – NŽT), prašydamas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, nes jau prieš keletą metų pardavė patalpas, esančias nuomojamame sklype adresu (duomenys neskelbtini), ir nuomojamu sklypu nesinaudoja. NŽT 2010-11-23 raštu atsakovui nurodė, kad norint nutraukti sutartį, būtina pateikti naują VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašą ir Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių kopijas dėl perleistų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Negavusi jokio atsakovo atsakymo, 2011-03-29 raštu NŽT pakartotinai kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad jei nėra galimybės pateikti pirkimo-pardavimo sutarčių kopijų, galima pateikti pirkėjų duomenis atskiru sąrašu, nurodant jų gyvenamąją vietą. Negavus reikalingos informacijos, 2011-05-19 NŽT vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta su atsakovu, buvo nutraukta. Ieškovas Palangos miesto savivaldybės administracija, paskaičiavęs valstybinės žemės nuomos mokestį, pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką, delspinigius bei procesines palūkanas. Teisme nustatytu terminu negavus atsakovo atsiliepimo, 2012-10-01 buvo priimtas sprendimas už akių. Nustatyta, kad atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė 2012-10-01 sprendimą panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, motyvuodamas tuo, kad atsakovo atstovas ligoninėje slaugė sunkiai sužalotą nepilnametį sūnų, dėl to laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Be to, nurodė, kad 2012-10-01 sprendimas nepagrįstas, nes nuomojamu žemės sklypu atsakovas seniai nebesinaudoja, o sutartis buvo nutraukta 2011-01-02, t.y. praėjus dviem mėnesiams po 2010-11-02 rašto NŽT pateikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-09 nutartimi pareiškėjo AB „Vilniaus sigma“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje, kuris numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami šalies reikalavimai ir atsikirtimai.

CPK 288 str. 4 d. numatyta, kad teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1. šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2. byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Nagrinėjamu atveju vertinant klausimą, ar šioje byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, svarbi CPK 142 str. 4 d. nuostata, kurioje nurodyta, kad, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių, bei minėtoje CPK 285 str. 1 d. nurodyta nuostata. Šiuo atveju matyti, kad atsakovui ieškovo ieškinys buvo įteiktas tinkamai, t.y. ieškinys įteiktas atsakovo darbuotojai O. A. 2012-08-30, tačiau atsakovas per nustatytą laiką atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė. Įvertinus šią aplinkybę, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis galima laikyti svarbiomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog atsakovo nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis teismas gali tik padaręs išvadą, kad šalies nurodytos priežastys realiai sutrukdė ar atėmė jam galimybę pateikti atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2004). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje pripažinti, kad atsakovas praleido terminą atsiliepimui į ieškinį dėl svarbių priežasčių, nėra pagrindo, kadangi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo atstovo argumentas, kad terminas atsiliepimui pareikšti praleistas dėl jo sūnaus ligos, laikytinas teisiškai nereikšmingu, nes procesiniai dokumentai buvo įteikti pačiam atsakovui ir jis turėjo teisę pasirinkti atstovą, galintį tinkamai atstovauti atsakovo interesus nurodytoje byloje. Pažymėtina, kad siekiant įgyvendinti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus ir siekiant, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.). Taigi konstatuotina, kad atsakovui gavus procesinius dokumentus ir žinant apie jo atžvilgiu pareikštą ieškinį bei pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, šios pareigos neatlikus, atsakovo atžvilgiu priimtas sprendimas už akių neprieštarauja CPK 288 str. 4 d. 2 p. įtvirtintiems reikalavimams, t.y. byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Pagal CPK 287 str. 4 d. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo be aplinkybių, liudijančių atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi, net ir nustačius, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo, parengiamojo procesinio dokumento dėl svarbių priežasčių, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių 2012-10-01 sprendimo už akių neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, o pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde išdėstyti atsakovo argumentai nesudaro pagrindo abejoti sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Tai teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą bei asmens teisių pažeidimą, negalimumą byloje priimti sprendimo už akių. Visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo formaliai ištirtos pirmosios instancijos teismui priimant 2012-10-01 sprendimą už akių. Pažymėtina, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo pareikštus reikalavimus ir atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškovu. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių valstybinės žemės nuomos sutarties 9 p. numatytos pareigos įvykdymą, t.y. pareigą apie visus pasikeitimus žemės sklype pranešti žemėtvarkos tarnybai, laikytina, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog jis, kaip teigė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, šią pareigą įvykdė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto argumentais, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių, nepagrįstai padarė išvadą, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta 2011-05-25, o ne atsakovo iniciatyva 2011-01-02. Pažymėtina, kad atsakovas, pateikęs NŽT 2010-11-02 raštą, neatliko jokių vėlesnių veiksmų, kuriuos, siekiant nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, jį įpareigojo atlikti NŽT, t.y. pateikti reikiamus dokumentus šios sutarties nutraukimui. Tai reiškia, kad atsakovas nebuvo apdairus, sąžiningas ir rūpestingas asmuo, nesilaikė bendradarbiavimo ir kooperacijos principų, siekdamas tikslų neteikė tam reikalingos informacijos, dėl to, NŽT neturint reikalingų duomenų, sutartis negalėjo būti nutraukta atsakovo nurodomu metu, dėl to šiuo atveju negali būti laikoma, kad sutartis nutraukta 2011-01-02.

Pažymėtina, kad apeliacinėje instancijoje nagrinėjant bylą negalima reikšti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmojoje instancijoje, tai reiškia, kad ir atskirojo skundo negalima grįsti argumentais, kurie nebuvo pareikšti pirmojoje instancijoje teikiant prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovo atskirajame skunde išdėstytų argumentų dėl priteistų delspinigių dydžio. Kiti atskirajame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai, kuriais buvo grindžiamas ir pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepaneigia nei 2012-10-01 sprendimo už akių, nei 2013-01-09 skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas CPK nuostatų ir suformuotos teismų praktikos dėl sprendimo už akių priėmimo ir jo peržiūrėjimo, pagrįstai ir teisėtai nagrinėjamoje byloje, atsakovui (jo atstovui) be pateisinamos priežasties nepateikus atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, priėmė sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.) bei vėliau skundžiama nutartimi atmetė atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nenustačius aplinkybių, kurioms esant privalu panaikinti sprendimą už akių ir bylos nagrinėjimą atnaujinti, nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-09 nutartį bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-01 sprendimą už akių, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teismas

nutaria:

Atsakovo AB „Vilniaus sigma“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.