Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-01-08 · Administracinė byla Nr. A-888-624/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-08
Bylos Nr.
A-888-624/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01107-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-888-624/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01107-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje atliko nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. rugsėjo 4 d. netinkamomis bausmės atlikimo sąlygomis. Atliekant bausmę trūko gyvenamojo ploto normos, patalpų sienos ir lubos atsilupusios, suskilinėjusios, matėsi pelėsis. Gyvenamosiose patalpose oro drėgmė, oro temperatūra, apšvietimas neatitiko nurodytų normų, neįrengta dirbtinė oro vėdinimo sistema. Patalpose buvęs inventorius (lovos, spintos, spintelės, kėdės, stalai) netvarkingas. Buvo išduodamas senas minkštas inventorius (čiužiniai, antklodės, pagalvės), jame veisdavosi parazitai. Tiekiamo vandens kokybė buvo prasta. Neįrengtas sandėlis asmeniniams daiktams laikyti, todėl juos tekdavo laikyti krepšyje po lova. Prausyklose įrengti praustuvai seni, antisanitarinės būklės, neįrengta bendro naudojimo dušo patalpų. Visų būrių stogai iš asbesto. Pasivaikščiojimo kiemeliai maži, trūko vietos pasivaikščioti. Tokios kalinimo sąlygos paveikė pareiškėjo psichiką, jis patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sukrėtimus, depresiją, sveikatos sutrikimus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad jokie teisės aktai nenumato gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui, skaičiavimo būdo, pagal kurį baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto. Teisės aktai įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamąsias patalpas. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo pareigas (tinkamai jas vėdintų, valytų), joje negalėtų būti blogo kvapo, pelėsio. 1 sektoriaus bendrabučių gyvenamosios patalpos baldais ir inventoriumi iki 2017 m. birželio 7 d. buvo aprūpintos vadovaujantis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Aprūpinimo normos), reikalavimais. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nėra numatytas reikalavimas įrengti sandėlius asmeniniams daiktams laikyti. Gyvenamosiose patalpose nuteistieji savo asmeninius daiktus laiko įrengtose spintose ir spintelėse. Pareiškėjas su skundais dėl netinkamo ar sulaužyto inventoriaus į pataisos namų Ūkio skyrių nesikreipė. Įstaiga užtikrina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) gyvenamųjų patalpų bendrai dirbtinei apšvietai keliamus reikalavimus. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Patalpose įrengtas dieninis elektros apšvietimas atitinka dirbtinio dieninio apšvietimo normas. Ūkio skyrius iš pareiškėjo skundų dėl blogo apšvietimo negavo. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Pataisos įstaigos 1 sektoriuje stogo dangoje nėra asbestinio šiferio. 1 sektoriaus sanitariniame mazge įrengti 7 unitazai, 8 prausyklos, 1 dušo sietelis. 1 sektoriaus bendro naudojimo dušuose įrengta 12 dušo sietelių. Pareiškėjas su skundais dėl sanitarinio mazgo ar laukimo eilėse į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Pataisos įstaigoje tiekiamo geriamojo vandens tyrimai atliekami laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimų, pažeidimų nenustatyta. Pataisos įstaiga yra sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Pataisos namuose užtikrinta galimybė nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę. Įstaigos 1 sektoriaus būrių teritorijose įrengtos stacionarios drabužių džiovyklos, taip pat būriams išduotos nešiojamos džiovyklos. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę ginčo laikotarpiu, į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl dvasinių išgyvenimų, depresijos nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje ginčo laikotarpiu yra duomenys, jog jis 2016 m. liepos 5 d. kreipėsi dėl miego sutrikimo, 2017 m. rugsėjo 25 d. dėl odos 3 kartus, užsakyta dermatologo konsultacija, kurios jis vėliau atsisakė.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK buvo pažeisti ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sąlygų pataisos namuose pablogėjo jo sveikatos būklė. Atsakovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.

II.

6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas akcentavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio taikymo kontekste.

8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1 punktai nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11².1 punktai – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas bausmę Pravieniškių PN atlieka nuo 2014 m. birželio 16 d. Teismas nurodė, kad kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, poilsio kambariai arba bibliotekos. Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie pataisos įstaigoje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš pataisos įstaigos atsiliepime nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. gegužės 25 d. buvo paskirtas gyventi į 8 būrio 83 brigadą 6 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 35,64 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl teismas, padalinęs gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, nustatė, kad vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,56 kv. m. Pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 25 d. buvo paskirtas gyventi į 8 būrio 84 brigadą 8 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 35,02 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl teismas, atlikęs paskaičiavimą, padalinęs gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, nustatė, kad vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,50 kv. m. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose metu buvo užtikrinta Taisyklių 11¹.1 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus, kad gyvenamosiose patalpose sienos ir lubos atsilupusios, buvo pelėsis, patalpose buvo drėgna, neužtikrinta tinkama temperatūra, nebuvo tinkamo vėdinimo, apšvietimas buvo netinkamas, minkštasis inventorius buvo nekokybiškas, taip pat buvo nekokybiškas vanduo. Šiuos pareiškėjo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus įvertinęs atsakovo atstovo pateiktos 2018 m. birželio 27 d. pažymos Nr. 88-341 ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. geriamojo vandens tyrimų protokolo Nr. 16-301-1117 turinį. Teismas taip pat pažymėjo, kad į bylą nėra pateikti Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl patalpų drėgmės, pelėsio buvimo, netinkamos apšvietos, vėdinimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė šiai skundo daliai reikšmingas aplinkybes, tačiau jų nedetalizavo.

12. Teismas, vadovaudamasis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl sandėlio daiktams susidėti įrengimo privalomumo.

13. Teismas pareiškėjo argumentus dėl inventoriaus kokybės, jo būklės vertino kaip deklaratyvius. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė tiesioginio priežastinio ryšio su subjektyviomis pasekmėmis. Pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl šių nepatogumų. Pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas, įvertinęs 2014 m. lapkričio 18 d. tarp UAB „Dezinfa“ ir Pravieniškių PN-AK sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145, Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo duomenis, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl blakių ir tarakonų buvimo.

15. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, atsižvelgęs į atsakovo atstovo paaiškinimus bei įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl asbesto poveikio bausmę atliekančių asmenų sveikatai, nenustatė, kad dėl asbestinio stogo buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai ar bent tam būtų kilusi reali rizika.

16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių plotų bei vienu metu juose leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus, pareiškėjo argumentus dėl per mažo jų ploto atmetė kaip nepagrįstus.

17. Teismas, vadovaudamasis higienos normos HN 134:2015 7 punktu, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl nuteistųjų rūkymo pasivaikščiojimo kiemeliuose. Pareiškėjo argumentus šioje skundo dalyje teismas vertino kaip deklaratyvius.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltos žalos jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros įstaigą. Teismas iš 2018 m. birželio 26 d. Pravieniškių PN-AK medicininio pažymėjimo Nr. 81(2)-366 nustatė, jog pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl sutrikusio miego, o dėl sveikatos nusiskundimų, kuriuos galėjo sukelti ar įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas bausmės atlikimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

19. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Pareiškėjas neįrodė žalos fakto.

III.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą išnagrinėti iš naujo ir jo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo nurodytomis aplinkybėmis ir išvadomis. Pažymi, kad ne kartą su prašymais ir pranešimais dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, Ūkio skyrių, kitas valdžios institucijas, tačiau prašymai ir pranešimai nebuvo registruojami, ne visada į juos buvo reaguojama.

22. Pareiškėjas, nesukdamas su atsakovo atstovo pateikta informacija, jog 8 būrio 83 brigados 6 gyvenamojoje patalpoje buvo 10 miegamųjų vietų, pažymi, kad šioje patalpoje buvo 12 miegamųjų vietų, o dėl baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto buvo pažeista teisės aktuose nustatyta 3,6 kv. m minimali, vienam asmeniui tenkanti ploto norma. Taip pat pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo atstovo paaiškinimais, kad 8 būrio 84 brigadoje 8 patalpoje buvo 10 miegamųjų vietų, pažymi, kad šioje patalpoje buvo 12 miegamųjų vietų, o dėl baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto buvo pažeista teisės aktuose nustatyta 3,6 kv. m minimali, vienam asmeniui tenkanti ploto norma.

Atsiliepimas

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, išdėstyti argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti ir neatitinka realybės. Pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pateiktų įrodymų kontekste. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Pareiškėjui buvo užtikrinta nustatyta gyvenamojo ploto norma, taip pat paneigti kiti jo skunde keliami argumentai. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas tai pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios jo orumą, sveikatą ir gerovę, elgesys su pareiškėju negali būti vertinamas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme.

25. Atsakovo atstovo nuomone, teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, taip pat atliko išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose, analizę ir padarė teisingas išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir nebūtų pasisakęs dėl skundo argumentų, nenurodė, kad teismas būtų pažeidęs proceso ar materialinės teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

26. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis jo kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

28. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde prašo bylą išnagrinėti iš naujo ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie gyvenamosiose patalpose, kuriuose ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas, esančių miegamųjų vietų skaičių, iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria, remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nekonstatuotas minimalios ploto normos, tenkančios pareiškėjui, pažeidimas. Be to, pareiškėjas teigia, kad ne kartą su prašymais ir pranešimais dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, Ūkio skyrių ir kitas valdžios institucijas, tačiau prašymai ir pranešimai nebuvo registruojami, ne visada į juos buvo reaguojama.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai bei aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

30. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, teismo padarytomis išvadomis, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

31. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Todėl atskirai pasisakytina tik dėl atskirų apeliaciniame skunde išskiriamų argumentų.

32. Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjo nurodoma aplinkybe dėl jam tekusio minimalaus ploto, teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenimis pareiškėjas Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, todėl konkrečiu atveju yra aktualus Taisyklių 11¹.1 punkte įtvirtintas reikalavimas dėl ne mažesnės kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui ploto normos užtikrinimo. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju jo atžvilgiu buvo pažeista 3,6 kv. m ploto norma, atmestinas kaip nepagrįstas.

33. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi minimalios ploto normos, pastebėtina, jog, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2015 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-858/2015). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjui buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui.

16. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas pateikė detalius duomenis apie bendrabučių tipo patalpų dydžius, šiose patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino šiuos duomenis ir nustatė, kad Taisyklių 11¹.1 punkte įtvirtintas reikalavimas nebuvo pažeistas.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotą, turi būti atimamas baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vadovaujantis EŽTT praktika yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK miegamosiose patalpose buvusių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas nėra reikšmingas, nes minimalios ploto normos (3,1 kv. m) pažeidimas nėra nustatytas.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo atstovo pateikti duomenis apie gyvenamosiose patalpose, kuriuose jis buvo laikomas, skaičių neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovo atstovo pateiktą informaciją apie miegamųjų vietų skaičių kaip neteisinga. Pažymėtina, kad pareiškėjas, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą ir visą su ginču susijusią medžiagą, prieštaravimų dėl į bylą pateiktų duomenų nepateikė, neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tikslu išsiaiškinti visas bylai reikšmingas ir, jo nuomone, abejotinas rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes. Pareiškėjas turėjo teisę teikti rašytinius įrodymus, detalius paaiškinimus, prašyti apklausti liudytojus, tačiau šia teise nepasinaudojo. Todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktų duomenų teisingumu.

19. Atsižvelgiant į tai, nėra paneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui buvo užtikrintas Taisyklių nuostatas atitinkantis minimalus gyvenamasis plotas.

20. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamų kreipimųsi į Pravieniškių P-AK administraciją ir kitas įstaigas dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir jo prašymų / pareiškimų neregistravimo pažymėtina, kad pareiškėjas nedetalizavo, kada ir dėl ko skundėsi, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, neteigė dėl skundų registracijos pažeidimų kreipęsis į atitinkamas įstaigas, todėl byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas teikė skundus dėl teismui nurodytų kalinimo sąlygų, buvo aktyvus ir gynė savo teises.

21. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė