Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-05 · Administracinė byla Nr. I-5030-505/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-05
Bylos Nr.
I-5030-505/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01107-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5030-505/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01107-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.4;55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 5 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

nedalyvaujant pareiškėjui R. M., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. M. skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-4), nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN) 1 sektoriuje atliko nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. rugsėjo 4 d. netinkamomis bausmės atlikimo sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, jam atliekant bausmę trūko gyvenamojo ploto normos, patalpų sienos ir lubos atsilupusios, suskilinėjusios, matėsi pelėsis. Gyvenamosiose patalpose oro drėgmė, oro temperatūra, apšvietimas neatitiko nurodytų normų, neįrengta dirbtinė oro vėdinimo sistema. Patalpose buvęs inventorius (lovos, spintos, spintelės, kėdės, stalai) netvarkingas. Buvo išduodamas senas minkštas inventorius (čiužiniai, antklodės, pagalvės), jame veisdavosi parazitai. Minėjo, jog tiekiamo vandens kokybė buvo prasta. Neįrengtas sandėlis asmeniniams daiktams laikyti, todėl juos tekdavo laikyti krepšyje po lova. Prausyklose įrengti praustuvai seni, antisanitarinės būklės, neįrengta bendro naudojimo dušo patalpų. Visų būrių stogai iš asbesto. Pasivaikščiojimo kiemeliai maži, trūko vietos pasivaikščioti. Tokios kalinimo sąlygos paveikė pareiškėjo psichiką, jis patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sukrėtimus, depresiją, sveikatos sutrikimus. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 8-15) nurodė, jog pareiškėjo atžvilgiu minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo.

Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato tokio skaičiavimo būdo, apie kurį mini pareiškėjas, t. y., kad baldų, esančių patalpoje, taip pat esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto, apskaičiuojant tenkantį vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotą.

Teisės aktai įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamąsias patalpas. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas vėdintų, valytų), joje negalėtų būti blogo kvapo, pelėsio. Jei pareiškėjas teigia, kad taip buvo, vadinasi, jis netinkamai atliko savo pareigas.

Teigė, jog 1 sektoriaus bendrabučių gyvenamosios patalpos baldais ir inventoriumi iki 2017 m. birželio 7 d. buvo aprūpintos vadovaujantis arešto, terminuoto laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 reikalavimais. Pataisos įstaigos įrengimo ir eksploatavimo taisyklės sandėlių asmeniniams daiktams laikyti nenumatytos. Gyvenamosiose patalpose nuteistieji savo asmeninius daiktus laiko įrengtose spintose ir spintelėse. Pareiškėjas su skundais dėl netinkamo ar sulaužyto inventoriaus į Ūkio skyrių nesikreipė.

Įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Patalpose įrengtas dieninis elektros apšvietimas atitinka dirbtinio dieninio apšvietimo normas. Ūkio skyrius iš pareiškėjo skundų dėl blogo apšvietimo negavo. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas.

Įstaigos 1 sektoriuje stogo dangoje nėra asbestinio šiferio.

1 sektoriaus sanitariniame mazge įrengti 7 unitazai, 8 prausyklos, 1 dušo sietelis. 1 sektoriaus bendro naudojimo dušuose įrengta 12 dušo sietelių. Pareiškėjas su skundais dėl sanitarinio mazgo ar laukimo eilėse į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė.

Pataisos namuose tiekiamo geriamojo vandens tyrimai atliekami laikantis Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, pažeidimų nenustatyta.

Įstaiga sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteikta paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje.

Pataisos namuose užtikrinta galimybė nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę. Įstaigos 1 sektoriaus būrių teritorijose įrengtos stacionarios drabužių džiovyklos, taip pat būriams išduotos nešiojamos džiovyklos.

Pareiškėjas, atlikdamas bausmę ginčo laikotarpiu, į pataisos namų psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl dvasinių išgyvenimų, depresijos nesikreipė.

Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje ginčo laikotarpiu yra duomenys, jog jis 2016 m. liepos 5 d. kreipėsi dėl miego sutrikimo, 2017 m. rugsėjo 25 d. dėl odos 3 kartus, užsakyta dermatologo konsultacija, kurios jis vėliau atsisakė.

Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, kam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN buvo pažeisti ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sąlygų pataisos namuose pablogėjo jo sveikatos būklė. Atsakovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pastebėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių PN 1 sektoriuje nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimą tinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosiose patalpose trūko gyvenamojo ploto normos.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

LR bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat LR įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato LR teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11-1.1 punktai nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2014 m. birželio 16 d. atlieka bausmę Pravieniškių PN (b. l. 17-18).

Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, poilsio kambariai arba bibliotekos. Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš Pataisos įstaigos atsiliepime nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus.

Pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. gegužės 25 d. buvo paskirtas gyventi į 8 būrio 83 brigadą 6 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 35,64 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,56 kv. m (b. l. 8, 21, 22).

Pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 25 d. buvo paskirtas gyventi 8 būrio 84 brigadą 8 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 35,02 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,50 kv. m (b. l. 8, 21, 22).

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjo bausmės atlikimo Pravieniškių PN gyvenamosiose patalpose metu buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11-1.1 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad gyvenamosiose patalpose sienos ir lubos atsilupusios, buvo pelėsis, patalpose buvo drėgna, neužtikrinta tinkama temperatūra, nebuvo tinkamo vėdinimo, apšvietimas buvo netinkamas, minkštasis inventorius buvo nekokybiškas, taip pat buvo nekokybiškas vanduo. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti. Atsakovo atstovo pateikta 2018 m. birželio 27 d. pažyma Nr. 88-341 (b. l. 22-23) patvirtina, kad Pravieniškių PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Patalpose įrengtas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis, įstaigos išduota patalynė (pagalvė, antklodė, ir čiužinys), esant būtinumui, gali būti dezinfekuojami (nuteistasis, pageidaujantis gauti dezinfekavimo paslaugą, turi kreiptis į būrio, kuriame gyvena, viršininką, kuris su dezinfekavimą atliekančiu asmeniu suderina paslaugos suteikimo laiką ir užtikrina nuteistojo patalynės pristatymą bei atsiėmimą). Taip pat pažymoje nurodyta, kad Pravieniškių PN geriamojo vandens tyrimai atliekami laikantis Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ ir pažeidimų nenustatyta. Šias aplinkybes patvirtina 2016 m. rugpjūčio 11 d. geriamojo vandens tyrimų protokolas Nr. 16-301-1117 (b. l. 29).

Byloje nepateikta Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu dėl patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas pareiškėjo buvimo jose laikotarpiu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl patalpų drėgmės, pelėsio buvimo, netinkamos apšvietos, vėdinimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl pelėsio, drėgmės patalpose, netinkamos temperatūros, netinkamo vėdinimo, netinkamo apšvietimo, nekokybiško minkštojo inventoriaus, nekokybiško vandens laikytini nepagrįstais.

Teismas, atsakydamas į pareiškėjo anksčiau nurodytus argumentus dėl nuo sienų ir lubų byrėjusio tinko Pravieniškių PN patalpose, pažymi, kad skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė šias aplinkybes, tačiau nedetalizavo jokių su šiuo jo teiginiu susijusiu aplinkybių, t. y. kokiose patalpose (konkrečiai kuriuose miegamuosiuose) tariamai byrėjo tinkas nuo lubų ir sienų, kada pradėjo byrėti (ar pareiškėjui atvykus į patalpas, ar vėliau), ar pareiškėjas dėl to kreipėsi į Pravieniškių PN administraciją, todėl neaišku, kokias konkrečiai aplinkybes teismas turi aiškintis ir vertinti. Pareiškėjui nenurodžius su jo tariamu teisių pažeidimu susijusiu aplinkybių, teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus Pravieniškių PN veiksmus.

Pareiškėjas minėjo, jog Pravieniškių PN nebuvo sandėlio daiktams susidėti. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamas sandėlis daiktams susidėti, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas.

Skunde pareiškėjas teigė, kad patalpose buvęs inventorius (lovos, spintos, spintelės, kėdės, stalai) netvarkingas, per kratas prižiūrėtojų išsukinėjami, kartais ir sulaužomi, tekdavo patiems susitaisyti. Teigė, jog prausyklose įrengti praustuvai seni, antisanitarinės būklės.

Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė minėtas aplinkybes (dėl netvarkingo kieto inventoriaus, senų praustuvų), tačiau visiškai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl šių nepatogumų. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.

Pareiškėjas teigia, kad gyvenamosiose patalpose buvo blakių, tarakonų.

Atsakovo į bylą pateikta 2014 m. lapkričio 18 d. tarp UAB „Dezinfa“ ir Pravieniškių PN sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. KN-P-2014/392/76-145 (b. l. 24-26), Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopija (b. l. 28) patvirtina, jog Pravieniškių PN pastoviai atliekamas vabzdžių, graužikų naikinimas, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

Pareiškėjo teigimu, visų būrių stogai iš asbesto, kuris yra uždraustas, gali sukelti pavojingas ligas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Atsakovės atstovas nurodė, jog įstaigos 1 sektoriuje stogo dangoje nėra asbestinio šiferio (b. l. 23).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką visuomet vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai ar bent tai, ar buvo tam kilusi reali rizika, o ne pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas (žr., pvz., 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1694-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017 kt.). Kita vertus, tai turi būti pagrįsta byloje esančiais duomenimis. Byloje nenustatyta, kad dėl asbestinio stogo pareiškėjo sveikatai būtų pakenkta ar bent tam būtų kilusi reali rizika. Todėl, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, dėl to, kad Pravieniškių PN pastato stogas buvo pagamintas iš asbesto.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl mažų pasivaikščiojimo kiemelių, jog dėl rūkančių nuteistųjų negalima buvo pakvėpuoti grynu oru.

Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių plotų bei vienu metu juose leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus, todėl pareiškėjo argumentai dėl to atmetami.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas būtų organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad: Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama: visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialines priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Nagrinėjamu atveju taip pat vertinama, ar pareiškėjas kreipėsi į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, prašydamas imtis atitinkamų veiksmų, bei ar yra duomenų, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir pan. Pareiškėjui kalinimo metu neteikus skundų ar prašymų pataisos namų administracijai nebūti laikomam kartu su rūkančiais asmenimis, paprastai vertinama, kad pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką nebuvo pažeista, o pataisos namų veiksmų šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti neteisėtais (pvz. žr., LVAT 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1735-442/2018).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN administraciją dėl nuteistųjų rūkymo pasivaikščiojimo kiemeliuose. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė ir konstatavo, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo rūkoma, bet visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, šias aplinkybes pagrindė tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimais. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo tvirtinimas, kad jis pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo kartu su rūkančiais asmenimis ir dėl to buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, dėl ko buvo pažeista jo teisė į saugią sveikatai aplinką, yra nepagrįstas. Dėl šių priežasčių nagrinėjamu atveju šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN neteisėtus veiksmus.

Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų jam teko patirti dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sukrėtimus, depresiją, sveikatos sutrikimus, tačiau įrodymų, jog būdamas Pravieniškių PN jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros įstaigą nepateikė. Iš 2018 m. birželio 26 d. Pravieniškių PN medicininio pažymėjimo Nr. 81(2)-366 matyti, jog pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl sutrikusio miego, dėl sveikatos nusiskundimų, kuriuos galėjo sukelti ar įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė (b. l. 19). Pats pareiškėjas bausmės atlikimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė (b. l. 20). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė