- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-01-02
- Bylos Nr.
- e1-598-1096/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36500-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė
- Kaltinamasis
- M. Z.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Erikos Pudžmytės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:
M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281-1 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirta galutinė 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais paskiriant įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti, o netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Z. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, 2023 m. rugsėjo 21 d., apie 14.00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, dešine ranka sugriebė už žandikaulio savo sugyventinei E. A. ir ją nustūmė ant lovos, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais M. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 22 d. įtariamuoju apklaustas M. Z. parodė, kad su įtarimu susipažino, esmę suprato, prisipažįsta iš dalies. Narkologo, psichiatro gydytas nėra, į įskaitas neįrašytas. Gyvena kartu su savo sugyventine E. A. ir jos mažamete dukra pas ją bute, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 21 d., kartu su E. A. vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojant alkoholį, tarp jų su E. A. kilo žodinis konfliktas. Pamena, kad tai buvo prieš pietus, tačiau tikslaus laiko nepamena. Žodinio konflikto metu, jis su savo dešine ranka sugriebė savo sugyventinei E. A. jai už gerklės ir ją nustūmė ant lovos. Daugiau prieš ją smurto nenaudojo. Po to jis iš karto išėjo iš namų. Pabrėžia, kad fizinis smurtas buvo tik minėtu atveju, 2023 m. rugsėjo 20 d. tarp jų gal ir buvo koks žodinis konfliktas, tačiau prieš ją jis jokio tą dieną fizinio smurto nenaudojo. Dėl šio įvykio labai gailisi, tai buvo pirmas kartas, kai prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, gyvens pas kaimyną, adresu (duomenys neskelbtini). Jam išaiškintos pasekmės, jei bendrautų su E. A. ar lankytų ją jos bute. Daugiau papildymų neturi.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 8 d. įtariamuoju apklaustas M. Z. dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad kaip ir pirmos apklausos metu minėjo, pripažįsta, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. jis sugriebė savo sugyventinei E. A. už žandikaulio ir ją pastūmė ant lovos. Apie aplinkybes jau papasakojo ankstesnės apklausos metu. Dėl įvykio labai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 21 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji E. A. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 20 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, jos sugyventinis M. Z., grįžęs namo pradėjo ją įžeidinėti, kilo žodinis konfliktas, po ko su dešine ranka paėmė jai už gerklės ir pastūmė į lovą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Į policiją nepaskambino, kadangi pagailėjo savo sugyventinio. Po kurio laiko jos sugyventinis apsiramino ir kartu nuėjo miegoti. 2023 m. rugsėjo 21 d., apie 08.00 val., jos sugyventinis išvažiavo į stotį, pasakė, kad ten vartos alkoholį. Ji kartu su savo vaiku N. D., gim. (duomenys neskelbtini), pasiliko savo namuose. 2023 m. rugsėjo 21 d., apie 14.00 val., namo grįžo jos sugyventinis, vėl pradėjo ją įžeidinėti, keiktis necenzūriniais žodžiais, po ko paėmė jai už žandikaulio ir pastūmė į lovą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Po kurio laiko, jos sugyventinis apsirengė ir išėjo iš namų. Ji paskambino savo vaiko tėvui L. D., kuris atvažiavo ir ją kartu su vaiku pasiėmė. Apie 20.00 val., kartu su vaiku ir L. D. grįžo namo, namuose jos sugyventinio nebuvo. Apie 21.00 val. išgirdo, kad prie durų priėjo jos sugyventinis, pradėjo daužyti duris, buvo agresyviai nusiteikęs, tada ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, nes bijojo, kad jos sugyventinis vėl gali prieš ją smurtauti. Namuose taip pat buvo jos dukra N. D. ir vaiko tėvas L. D.. Anksčiau jos sugyventinis taip pat smurtavo prieš ją, tačiau į policiją nesikreipė.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 25 d. liudytoja papildoma apklausta nukentėjusioji E. A. parodė, kad visas aplinkybes dėl įvykių, kurie buvo 2023 m. rugsėjo 20 d. ir 2023 m. rugsėjo 21 d. papasakojo ankstesnės apklausos metu. Patikslina, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. jos sugyventinis M. Z. jai buvo sugriebęs už kaklo, bet jo nespaudė, tik sugriebė ir iškart atleido. Ji tą dieną fizinio skausmo nejautė. Tačiau sekančią dieną, tai yra 2023 m. rugsėjo 21 d., jis jai taip pat sugriebė savo ranka jai už gerklės ir laikydamas sugriebęs, pastūmė ją ant lovos. Tą kartą ji jautė momentinį skausmą, kai jis buvo sugriebęs jai už jos gerklės, bet jokio kito fizinio skausmo nepajuto, nugriuvo ant lovos, daugiau niekur neatsitrenkė. Dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė, į valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė ir nesikreips, kadangi jai jokie sužalojimai nepadaryti, kaip ir minėjo, jautė tik momentinį skausmą. Civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereikš. Dėl šio įvykio pretenzijų M. Z. neturi.
Iš 2023 d. rugsėjo 21 d. E. A. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad užėjus į namą ir pakilus į 3 (trečią) aukštą, matomas ilgas koridorius, pasukus į kairę pusę koridoriaus gale yra šviesiai rudos spalvos medinės durys. Užėjus pro duris į kairę pusę yra tamsiai rudos spalvos šarvuotos durys, atidarius duris patenkama į butą Nr. (duomenys neskelbtini), priešais save matomas vienas didelis kambarys, kuriame matoma miegamoji lova, vaikiška lovytė, kambario kairėje pusėje matosi baltos spalvos virtuvė. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra, fizinės apsaugos nėra. Įvykiui tirti reikšmingų daiktų nepaimta.
Iš 2023 m. lapkričio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad skambučio trukmė yra 01:22 min. Garso įraše girdima, kaip E. A. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad jos sugyventinis ją muša, adresu (duomenys neskelbtini).
Iš 2023 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas iš pareigūno kūno kameros. Apžiūros metu nustatyta, kad tarnybiniame policijos automobilyje sėdi vyras, kuriam tikrinamas blaivumas ir jam yra nustatytas 3,04 promilių neblaivumas ir policijos pareigūnai prieina prie lauke stovinčios moters ir liepa jai prieiti prie tarnybinio automobilio. Policijos pareigūnas atsisėda į automobilį ir pildo procesinius dokumentus, po to pareigūnas paprašo papasakoti kas įvyko, kada prieš ją smurtavo. Moteris pasakoja: „vakar vakare, jis grįžo iš stoties apie 21-22 valandą, grįžo, paėmė už gerklės, trenkė man ir šiandieną grįžęs padarė va taip va (moters vaizdo įraše nesimato)“. Pareigūnas paklausia ar dabar, moteris atsako, kad ne dabar, prieš tai. Paklausus, ar tai buvo ryte, moteris atsako, kad maždaug apie pietus, toliau pasakoja „jis ryte buvo išėjęs, tada grįžo, man taip padarė ir tada vėl išėjo ir aš išvažiavau“. Policijos pareigūnas paklausia, ar išvažiavo su vaiko tėčiu, moteris atsako, kad ji nebeturėjo daugiau kur dėtis. Pareigūnai tarpusavyje bendrauja ir vienas kitam sako, kad moteris yra smarkiai neblaivi. Policijos pareigūnas paklausia, ar šiandien irgi smurtavo prieš ją, moteris atsako, kad taip. Paklausus, ar jai skaudėjo, moteris atsako, kad taip. Dar kartą pareigūnas pasitikslina kelintą valandą šiandien viskas buvo, moteris atsako, kad apie 14 valandą. Pareigūnas paklausia, ar viskas vyko bute, moteris atsako, kad taip. Toliau policijos pareigūnas pildo procesinius dokumentus. Po to moteris toliau pasakoja, kad vakar vakare prieš ją smurtavo, bet po to apsiramino, nuėjo miegoti ir policijos nekvietė. Policijos pareigūnas paklausė dėl ko prasidėjo konfliktas, moteris atsakė, kad pradėjo ją įžeidinėti, o vėliau paėmė už gerklės, ją paguldė, pasakė, kad nori eiti miegoti ir nuėjo kartu miegoti. Paklausus, ar ji pajuto tuo metu fizinį skausmą, atsakė, kad taip. Moteris sako, jog jau sakė, kad nenori rašyti pareiškimo. Taip pat paklausus, kodėl iš karto neskambino į policiją, atsako, kad gaila buvo, smurtauja ne pirmą kartą, bet šiandien susikaupė ir paskambino. Moteris toliau pasakoja, kad kitą dieną atsikėlė ryte kartu, tada vyras apsirengė ir išėjo į stotį, gerti, o ji pasiliko namuose su vaiku. Po to jis grįžo, paėmė už gerklės ir vėl išėjo. Policijos pareigūnas paklausė, ar jis kažką sakė, dėl ko pradėjo smurtauti, o moteris atsako, kad vyras vėl pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, paėmė už žandikaulio, užsimojo ir metė ant lovos, o po to vėl išėjo.
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.
Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios E. A. parodymai, kitų objektų apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo M. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2023 m. rugsėjo 21 d., apie 14.00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, dešine ranka sugriebė už žandikaulio savo sugyventinei E. A. ir ją nustūmė ant lovos, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokuroro siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui, nukentėjusioji taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę M. Z. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus (šeimos nario) sveikatai.
Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo M. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. Z. – jauno darbingo amžiaus, išsiskyręs, Sodros duomenimis nedirbantis, duomenų, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra. Per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę kai buvo nustatytas neblaivumas, paskirta bauda sumokėta, teistas už vairavimą esant neblaiviam ir nusikaltimą žmogaus sveikatai, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre, nėra.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam M. Z. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas šios bausmės rūšies vidurkiui, t. y. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str. 2 d.), be intensyvios priežiūros, kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas tame tarpe ir alkoholį (BK 48 str. 4 d. 1, 4 p., 5 d. 4 p.).
Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. Z. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 6 mėnesių laisvės apribojimo su minėtais įpareigojimais.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant M. Z. nesilankyti gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. A. - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Z. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktu bei 5 dalies 4 punktu įpareigoti M. Z. visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas tame tarpe ir alkoholį.
M. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą su įpareigojimu nesilankyti gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. A. - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti M. Z., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Išaiškinti M. Z., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.