Panevėžio apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo suinteresuotiems asmenims S. Ž., R. B., antstolei Irmai Ežerskienei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolė Irma Ežerskienė teismui pateikė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinėjimą pranešta viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje bei išsiunčiant pranešimus jų gyvenamųjų vietų adresais. Teismo nustatytu terminu atsiliepimai nepateikti, prašymų pratęsti terminą atsiliepimams pateikti negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Irma Ežerskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 150228,68 Eur skolos ir 13376,53 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko S. Ž. išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdydama išieškojimą, antstolė 2023 m. sausio 26 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko S. Ž. sutuoktinės R. B. gaunamą darbo užmokestį ir 2023 m. sausio 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolė 2023 m. sausio 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė keturiasdešimties dienų terminą (iki 2023 m. kovo 7 d.) išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, kadangi skolininkas nepateikė antstolei užpildyto sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka.

7. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.82 straipsnis įtvirtina, jog sutuoktinių turtui taikomas įstatymo nustatytas turto teisinis režimas, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties.

8. Iš LITEKO sistemos išrašo apie asmens vedybų sutartį, gautą iš vedybų sutarčių registro nustatyta, kad S. Ž. ir R. B. (duomenys neskelbtini) įregistravo povedybinę sutartį pas notarę, kuri įsigalioja nuo jos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) dienos.

9. Vadovaujantis CK 6.154 straipsniu, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

10. Šioje byloje susiklostė situacija, kai dar iki prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo priėmimo šalys sudarė Sutartį, kuria pakeitė santuokoje įgyto turtą režimą. Šalims sudarius minėtą sutartį ir pasirinkus kitokį – ne bendrosios jungtinės nuosavybės, o asmeninės nuosavybės turto teisinį režimą, nebeliko teisinio pagrindo išvadai, jog S. Ž. priklauso ½ dalis sutuoktinės R. B. piniginių lėšų ir darbo užmokesčio.

11. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) ir ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-7-185-415/2016).

13. Byloje nėra duomenų, jog minėtos vedybų (povedybinės) sutarties nuostatos yra nuginčytos ir/ar pripažintos negaliojančiomis. Sutuoktinių sudaryta sutartis teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruota viešajame registre, todėl gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (CK 3.103 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis bei piniginės lėšos banko sąskaitose yra asmeninė R. B. nuosavybė, šio turto dalis skolininkui nepriklauso, išieškojimas iš sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalies bei piniginių lėšų esančių ir/ar patenkančių į R. B. sąskaitas pagal skolininko S. Ž. prievoles, negalimas. Todėl nustatyti skolininko S. Ž. turto dalį į R. B. gaunamą darbo užmokestį bei į pinigines lėšas nėra pagrindo (CK 3.89 straipsnis, 3.97 straipsnis, 3.100 straipsnio 7 punktas, 3.101 straipsnis, 3.114 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo dėl skolininko dalies nustatymo, netenkinti.

Įsiteisėjus nutarčiai vykdomąją bylą grąžinti antstolei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.