Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių policijos komisariato (toliau - Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo P. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. 2013-09-11 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2012 m. lapkričio 28 d. 22.40 val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 8,40 km vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis – 1,12 promilių etilo alkoholio, būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir kitų asmenų turtui, esant šlapiai kelio dangai viršijo leistiną ir saugų greitį, dėl ko automobilio nesuvaldė, šiam praradus stabilumą ir tiesiaeigiškumą, slysdamas nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, dėl ko buvo apgadintas apšvietimo stulpas, nežymiai sutrikdyta kartu važiavusių keleivių A. M., M. Č. ir K. D. sveikata, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 14, 133 punktų reikalavimus, bei padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 1 d., 127 str. 3 d.

Institucija šį nutarimą skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo jį panaikinti, priimti naują nutarimą ir taikyti P. P. atsakomybę ATPK 127 str. 3 d. sankcijos ribose. Teigia, jog teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo prieštarauja teismų praktikai. Nurodo, jog Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus toks, koks jis buvo vairavimo metu. Pažymima, jog kraujo mėginys paimtas praėjus daugiau kaip trims valandoms po eismo įvykio. Laikui bėgant alkoholio kiekis dėl natūralių procesų mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo galėjo imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizme dirbtinai sumažinti ir medicininės apžiūros metu nustatytas neblaivumo laipsnis neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Iš karto po eismo įvykio neblaivumas nustatytas naudojant sertifikuotą ir turintį galiojančią patikrą alkoholio matuoklį ir šiuo prietaisu nustatytas girtumo laipsnis eksperto išvada nepaneigtas, nes eksperto išvada nėra tiksli. Kraujo tyrimo rezultatai savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-3165/2009). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, P. P. turi būti baudžiamas už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., nes eismo įvykio metu jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,12 prom.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinis skundas paduotas laiku, nepraleidus įsytame numatyto 20 dienų apskundimo termino, kuris baigėsi būtent 2014 m. sausio 7 d. 24.00 val., nes nutarimas priimtas 2013 m. gruodžio 18 d.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į P. P. atsiliepime išdėstytus argumentus dėl nuobaudos skyrimo terminų, pažymi, jog tai savarankiško reikalavimo pobūdį turintys argumentai, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo galimybę pateikti apeliacinį skundą. P. P. šia teise nepasinaudojo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiai nepasisakinės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pažeidė LR ATPK 257 straipsnio bei 284 straipsnio nuostatas, nutarimą priėmė išsamiai neištyręs bei neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai neištyrus byloje esančių įrodymų bei neįvertinus jų pagal ATPK 257 straipsnyje nustatytas taisykles.

Pirmosios instancijos teismas P. P. veiką perkvalifikavo iš ATPK 127 str. 3 d., nes padarė išvadą, kad nepavyko pašalinti abejonių dėl esminės aplinkybės- asmens neblaivumo įvykio metu, tačiau ši išvada nepagrįsta, todėl ir nutarimas šioje dalyje nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėtina, jog neaiškumai ir abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai tik tada, kai išnaudojus visas priemones nepavykta tų prieštaravimų ir neaiškumų pašalinti, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Teismas nesiėmė visų galimų procesinių priemonių reikšmingą bylai aplinkybę – P. P. neblaivumą įvykio metu išaiškinti ir pašalinti abejones, nors pagal teismų praktiką, sisteminį anksčiau aptartų normų aiškinimą, bylą tiriantis organas (institucija) negali būti vien pasyvus proceso stebėtojas.

Esant dviems prieštaringiems rašytiniams įrodymams dėl asmens neblaivumo, t. y. alkoholio matuoklio parodymams (t 1, b. l. 43), iš kurių matyti, jog 2012-11-28 22.50 val. buvo nustatytas 1,12 promilių neblaivumas P. P., ir specialisto išvadai, kur atlikus kraujo, paimto 2012-11-29 1.46 val., P. P. kraujyje alkoholio nerasta, teismas skyrė psichiatrijos ekspertizę, kuri taip pat nedavė tikslaus atsakymo į klausimą, ar P. P. įvykio metu buvo neblaivus. Tačiau asmens neblaivumas gali būti įrodinėjamas ir nustatomas remiantis ne vien rašytiniais duomenimis, bet ir liudytojų parodymais. Kaip matyti iš bylos duomenų, nei pareigūnai, tikrinę alkoholio matuokliu, nei kiti asmenys, nukentėjusieji, kartu su P. P. važiavę asmenys, neapklausti. Be to, teismas nustatydamas surinktų duomenų įrodomąją vertę turi nustatyti tų duomenų patikimumą, tačiau šiuo atveju apylinkės teismas šiuo klausimu nepasisakė. Teismas neįvertino aplinkybių, kad kraujas tyrimui paimtas praėjus trims valandoms po įvykio, nevertino šios aplinkybės Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, kurios patvirtintos 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452, 10 p. kontekste, kur nurodomas 1 val. terminas pristatyti į medicinos įstaigą. Teismas netyrė, nesiaiškino aplinkybės, ar P. P. turėjo galimybę per tą laiką iki kol buvo paimtas kraujas, dirbtinėmis priemonėmis sumažinti alkoholio kiekį organizme. Taip pat teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, jog psichiatrinės ekspertizės akte nurodytos aplinkybės prieštaringos ir neaiškios. Ekspertizės akte, aprašant bylos aplinkybes, nurodoma, jog iš asmens blaivumo testo Nr. 2636 matyti, kad P. P. alkotesteriu buvo nustatyta 0,12 promilių etilo alkoholio, tačiau tai akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems duomenims dėl alkoholio matuoklio parodymų (t1, b. l. 43), iš kurių matyti, jog testu Nr. 2636 nustatytas ne 0,12 prom., bet 1,12 prom. neblaivumas. Be to, ekspertizės išvadose nurodoma, jog alkoholis matuotas du kartus: 2012-11-28 22.40 val. P. P. nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,12 prom. ir čia pat nurodoma, kad 2012-11-28 22.50 val. nustatyta 0,12 prom., tačiau neaišku kokiais duomenimis šiuo atveju ekspertas remiasi, nes aprašant bylos aplinkybes tokie duomenys nenurodomi. Be to, neaišku, nuo kokio pradinio neblaivumo dydžio ekspertas apskaičiavo alkoholio eliminaciją, neaišku, koks yra maksimalus ir minimalus eliminacijos greitis. Šių aplinkybių teismas netyrė ir nesiaiškino, eksperto į posėdį nekvietė. Apylinkės teismas visiškai nesiaiškinęs šių aplinkybių ir netyręs, nenagrinėjęs surinktų duomenų visumos, neišnaudojęs galimų priemonių neaiškumams pašalinti, nepagrįstai darė išvadą apie negalimumą pašalinti abejones.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neišaiškino bylai teisingai išspręsti reikšmingų esminių aplinkybių, neišsamiai ir nepilnai ištyrė surinktus įrodymus, jų visumą, netinkamai juos vertino. Tuo buvo pažeistos ATPK 257 straipsnio ir 284 straipsnio normos, t.y. padarytas esminis procesinių normų pažeidimas, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimas dalyje dėl veikos perkvalifikavimo iš ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. bei skirtų nuobaudų, o taip pat ir galutinės subendrintos nuobaudos skyrimo, laikomas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama šioje dalyje Kėdainių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimą P. P. administracinio teisės pažeidimo byloje dalyje dėl veikos perkvalifikavimo iš ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. bei skirtų nuobaudų, o taip pat ir galutinės subendrintos nuobaudos skyrimo panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.