- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-06
- Bylos Nr.
- e2YT-2615-1024/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00732-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apskrities vyriausiajo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
- Suinteresuotas asmuo
- A. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo valstybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys A. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti priimti sprendimą dėl turto – geltono metalo spalvos žiedo, geltono metalo spalvos apyrankės ir 50 pensų monetos pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo valstybės nuosavybėn. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu iš įtariamojo A. Ž. buvo paimti geltono metalo spalvos žiedas, geltono metalo spalvos apyrankė ir 50 pensų moneta. Paimti daiktai yra saugomi ir apskaityti Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Klaipėdos AVPK). Plungės apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi byloje Nr. T-224-363/2020, nutarė paimtus daiktus – geltono metalo spalvos žiedą, geltono metalo spalvos apyrankę ir 50 pensų monetą grąžinti savininkui A. Ž.. Pareiškėjas vykdydamas teismo nutartį išsiuntė suinteresuotam asmeniui A. Ž. du pranešimus „Dėl daiktų ir piniginių lėšų grąžinimo“, kurie buvo įteikti, tačiau nei jis nei jo įgalioti asmenys iki šios dienos į Klaipėdos AVPK nesikreipė ir daiktų neatsiėmė, todėl prašo šį turtą pripažinti bešeimininkiu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą atmesti ir bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad pareiškėjas, kaip nuosprendį vykdantis subjektas, nepagrįstai kreipiasi į teismą civiline tvarka siekdamas išspręsti daiktų pripažinimą bešeimininkiais ir jų perdavimą kitai institucijai, nes šiuo konkrečiu atveju turėtų kreiptis į baudžiamąją bylą priėmusį teismą baudžiamojo proceso tvarka dėl naujo sprendimo priėmimo dėl daiktų. Mano, kad Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. T-224-363/2020, kuria nutarta paimtus daiktus grąžinti savininkui A. Ž. negali būti revizuota civiline tvarka. Akcentuoja, kad turtas turi savininką, todėl turtas negali būti pripažįstamas bešeimininkiu. Aplinkybė, kad daiktų savininkas neatvyko atsiimti daiktų iš policijos įstaigos negalima vertinti kaip savininko turto atsisakymą.
Suinteresuotas asmuo A. Ž. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas netenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 78-1-682-01, kurio metu iš įtariamojo A. Ž. buvo paimti: geltono metalo spalvos žiedas, geltono metalo spalvos apyrankė ir 50 pensų moneta. Paimti daiktai yra saugomi ir apskaityti Klaipėdos AVPK pagal 2002 m. vasario 25 d. kvitą Nr. 496. Plungės rajono apylinkės teismas 2005 m. vasario 3 d. nuosprendžiu nusprendė iš A. Ž. paimtus daiktus perduoti realizuoti civilinių ieškinių atlyginimui. Dėl paimtų daiktų perdavimo realizuoti civilinių ieškinių atlyginimui buvo kreiptasi į antstolę Iloną Girdenienę, kuri atsisakė priimti daiktus realizuoti, motyvuodama tuo, kad turto įvertinimas ir varžytynių vykdymas ženkliai viršys turto vertę. Kadangi paimtų daiktų realizuoti nepavyko, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą su teikimu, kurį išnagrinėjęs Plungės apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-224-363/2020, nutarė ikiteisminio tyrimo metu paimtus daiktus: geltono metalo spalvos žiedą, geltono metalo spalvos apyrankę ir 50 pensų monetą grąžinti savininkui A. Ž..
Pareiškėjas, vykdydamas teismo nutartį, A. Ž. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė 2020 m. rugsėjo 7 d. pranešimą Nr. 30-S-9390 „Dėl daiktų ir piniginių lėšų grąžinimo“. AB „Lietuvos paštas“ Klientų aptarnavimo grupės specialistė, atsakydama į Klaipėdos AVPK elektroniniu paštu pateiktą paklausimą paaiškino, kad „Siunta Nr. RE226565274LT įteikta gavėjui 2020 m. rugsėjo 9 d. ant siuntos nurodytu adresu“. Klaipėdos AVPK 2020 m. lapkričio 20 d. A. Ž. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pakartotinai išsiuntė pranešimą Nr. 30‑S-12717 „Dėl daiktų ir piniginių lėšų grąžinimo“. Iš pridėtos siuntimo savitarnos istorijos matyti, kad siunta A. Ž. įteikta 2020 m. lapkričio 24 d. pasirašytinai.
Pareiškėjas teigia, kad jo siųsti pranešimai A. Ž. buvo įteikti tinkamai, tačiau nei jis, nei jo įgalioti asmenys į Klaipėdos AVPK dėl daiktų atsiėmimo nesikreipė ir jų neatsiėmė. Esant šiai aplinkybei mano, jog A. Ž. aukščiau minimo turto atsisako ir nenori jo atsiimti, todėl prašo A. Ž. priklausantį turtą pripažinti bešeimininkiu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Kilnojamaisiais bešeimininkiais daiktais gali būti gyvūnai, negyvi kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys), tarp jų ir lobis (CK 4.57 straipsnio 3 dalis). Kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe (CK 4.58 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo pripažinti ikiteisminio tyrimo metu paimtą turtą, kurio savininkas neatsiima, kaip bešeimininkį. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas aplinkybę, jog turto (kilnojamųjų daiktų) savininkas nesikreipė dėl turto grąžinimo ir jų neatsiėmė vertina kaip savininko atsisakymą nuo daiktų, tačiau teismas su tokia pareiškėjo pozicija neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad iš CK 4.57 straipsnio 3 dalies ir 4.58 straipsnio 4 dalies normų konstrukcijos matyti, kad savininkas atsisakydamas kilnojamojo daikto turi savo valią išreikšti tiesiogiai tai išsakydamas, todėl teismo vertinimu kilnojamojo daiktų savininko neveikimas, kaip šiuo atveju nesikreipimas į pareiškėją dėl daiktų atsiėmimo, negali būti vertinamas kaip savininko atsisakymas į kilnojamuosius daiktus. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 21 d. baudžiamojoje byloje Nr. ES1-47-107/2014 yra išdavęs A. Ž. atžvilgiu Europos arešto orderį.
Taigi, teismui įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, t. y., kad turtas (kilnojamieji daiktai), kurį prašoma pripažinti kaip bešeimininkį, turi savininką ir jis yra žinomas, tai, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad turto savininkas jam priklausančio turto būtų atsisakęs, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo prašomi pripažinti kilnojamieji daiktai kaip bešeimininkiu, neatitinka bešeimininkio daikto sąvokos, apibrėžtos CK 4.57 straipsnio 1 dalyje, todėl tenkinti pareiškimo nėra pagrindo.
Kartu atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo 2012 m. kovo 26 d. „Dėl paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos patvirtinimo“ Nr. 5-V-229, 73 punkte numatyta, kad jei asmuo per 2 mėnesius po įsiteisėjusio sprendimo grąžinti paimtus daiktus gavimo jų neatsiima ir nepraneša apie delsimo atsiimti priežastį, dėl tokių paimtų daiktų ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi institucija (pareigūnas) iš naujo kreipiasi į kompetentingą instituciją ar pareigūną (teismą, prokurorą ar kt. pareigūną) dėl naujo sprendimo priėmimo ir nurodo motyvus dėl kito sprendimo reikalingumo arba tokį sprendimą pagal kompetenciją priima pati. Šiuo atveju kilnojamieji daiktai, kuriuos prašoma pripažinti kaip bešeimininkį yra išimti ikiteisminio tyrimo metu dėl kurio teisme priimtas nuosprendis, todėl pareiškėjas dėl tokių daiktų likimo turėtų spręsti ne civiline tvarka, o baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (BPK 361 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 537 straipsniais,
nusprendžia:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimo netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.