Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų sprendimas, e2-2318-732/2021

Teismas: Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-26
Bylos Nr.: e2-2318-732/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-30-3-00235-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Liudvikas Myško (pirm.)
Ieškovas: S. T.
Atsakovas: valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ "Turto bankas"
Advokatai: Jolanta Ramoškienė

Kategorijos

KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-2318-732/2021 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00235-2021-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.37; 3.2.3.1; 3.2.6.1

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 26 d.

MolėtaiUtenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško,sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei,dalyvaujant ieškovei S. T., jos atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei,atsakovės valstybės įmonės Turto bankas atstovui Remigijui Ilevičiui,liudytojams G. K., N. M., M. T., J. C., R. B., S. M., R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankui dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ir piniginės kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. T. kreipėsi į teismą, prašydama:

1) pripažinti, kad nuo 1993 m. balandžio mėn. iki (duomenys neskelbtini) ieškovė ir velionis J. J. gyveno faktinėje santuokoje ir vedė bendrą ūkį, t. y. buvo sudarę susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę;

2) pripažinti, kad J. J. sąskaitoje esančios santaupos, kurių likutis mirties dienai yra 6 980,50 Eur, J. J. vardu VĮ „Regitra“ registruotas automobilis „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (950 Eur vertės), J. J. vardu registruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 280 Eur vertės), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (80 Eur vertės), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (113 Eur vertės), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (175 Eur vertės), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (7 Eur vertės), viso nekilnojamojo turto už 2 655 Eur, adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir velionio J. J. bendroji dalinė nuosavybė, kurioje ieškovės nuosavybės teisės dalis ir velionio nuosavybės dalys yra lygios, t. y. po ½;

3) priteisti ieškovei ½ santaupų – 3 490 Eur, bei natūra: automobilį „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (950 Eur vertės), bei pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 280 Eur vertės), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (80 Eur vertės), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (113 Eur vertės), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (175 Eur vertės), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (7 Eur vertės), viso turto už 2 655 Eur, adresu (duomenys neskelbtini), o iš ieškovės atsakovei priteisti ½ piniginę kompensaciją – 1 802,50 Eur.

Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės sugyventinis J. J.. Ieškovė su J. J. faktinėje santuokoje gyveno nuo 1993 m. balandžio ir vedė bendrą ūkį. Kartu gyveno ieškovės nuosavybėje, adresu (duomenys neskelbtini), nors sugyventinio deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini) Pradėdami gyventi kartu, ieškovė su velioniu buvo susitarę, kad visos lėšos bus bendros, visas turtas, kuris bus įgytas bendro gyvenimo metu, priklausys abiem bendrosios dalinės nuosavybės teise, nepriklausomai nuo to, kieno vardu bus įregistruotas. Sugyventiniai niekada nekėlė jokių pretenzijų vienas kitam nei dėl turto bendrumo, nei dėl investuojamų lėšų į buitį, turtą ir kt. Ieškovė su J. J. kartu gyvendami nesusituokę, kūrė kartu ir bendrą turtą: pirko automobilius, turėjo bendras santaupas (faktiškai velionio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo taupomi pinigai, o iš ieškovės pinigų apmokėdavo mokesčius, maitinosi, keliavo, leido laisvalaikį ir t. t.). Tai, kad tarp sugyventinių buvo susiklostę faktiniai santuokiniai ir turtiniai teisiniai santykiai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad velionio J. J. mama A. J., mirusi (duomenys neskelbtini) padovanojo ieškovei pajų su indeksuota suma, esantį Molėtų rajono (duomenys neskelbtini), pripažindama ieškovę teisėta marčia. Buvo ketinimai ir sudaryti testamentą abiejų sugyventinių vardu, siekiant jiems palikti bendrai (ieškovei ir J. J.) velionės sugyventinio mamos turtą, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi tiek velionis J. J., tiek jo velionė mama buvo jautrūs ir sąmoningi žmonės, tačiau teisinių klausymų nelaikė svarbiais (pvz. santuokos sudarymas, testamentų surašymas ir kt.), neteisingai įsivaizdavo kilsiančias pasekmes. J. J. mama mirė (duomenys neskelbtini), tačiau jis laiku nepriėmė palikimo, dėl ko, ieškovės iniciatyva, teko kreiptis į teismą ir šį faktą, kad jis priėmė palikimą po mamos mirties, įrodinėti teisme, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tik (duomenys neskelbtini) Priėmus palikimą, ieškovė su sugyventiniu vykdavo pasirūpinti namo būkle, investavo į namo ir statinių būklės palaikymą bendrus pinigus, taupė pinigus ir ketino namą su statiniais renovuoti 2021-2022 m. laikotarpiu, ketino išsipirkti žemės sklypą ir kt. Sugyventiniai gyveno kartu ir neketino nutraukti šių santykių. Gyveno neregistruotoje santuokoje, tačiau planavo santykius įteisinti, kad nekiltų ateityje problemų dėl bendro turto, pajamų ir kt. Šį veiksmą vis atidėliojo dėl įvairių priežasčių, vėliau J. J. susirgo, daug laiko ir lėšų buvo skirta sveikatos atstatymui, o tiksli diagnozė nebuvo žinoma iki mirties. Visa aplinka žinojo, kad velionio ketinimas buvo visą turtą palikti ieškovei. Velionis ketino sudaryti testamentą, tačiau vis trūkdavo valios, jis sakydavo „juk nesiruošiu mirti“. Ieškovė dėl įstatymų nežinojimo kiek pasyviai reagavo į procesą, kas šiai dienai jai sukelia pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kuomet jie pradėjo gyventi kartu, ieškovės sūnus M. T. buvo nepilnametis ir velionis pastarąjį augino, juo rūpinosi ir sudarė bendrą šeimą, laikė ieškovės sūnų savu, savo vaikų neturėjo. Mirus velioniui, tiek ieškovė, tiek jos sūnus rūpinosi laidotuvėmis, ieškovė gavo laidojimo išmokas. Mirties dienai likęs šis turtas: J. J. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, yra bendros santaupos, kurių likutis mirties dienai yra 6 980,15 Eur; jo vardu VĮ „Regitra“ likęs registruotas bendras automobilis „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas bendromis lėšomis (duomenys neskelbtini) (950 Eur vertės); jo vardu registruotas pastatas – gyvenamasis namas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, un. Nr. (duomenys neskelbtini), (viso nekilnojamojo turto už 2 655 Eur, adresu (duomenys neskelbtini)). Tarp sugyventinių buvo susiklostęs ilgalaikis, trukęs beveik 28 metų, gyvenimas drauge, normalūs šilti tarpusavio santykiai, bendravimas su giminaičiais ir draugais. Sugyventiniai gyvendami kartu visus turtinius reikalus tvarkė bendru sutarimu. Kadangi rašytinė sutartis dėl jungtinės veiklos nebuvo sudaryta, tai, ieškovės nuomone, jos ir velionio sugyventinio įnašai, įsigyjant turtą, juo rūpinantis, sutaupant ir vėliau tvarkant bendrą ūkį, rūpinantis namais turi būti laikytini lygiais. Tai, kad turtas teisiškai įregistruotas velionio vardu, nepaneigia, kad šis turtas įsigytas kaip jungtinės veiklos rezultatas ir yra bendroji dalinė ieškovės ir velionio sugyventinio nuosavybė. Egzistavo žodinis jungtinės veiklos susitarimas. Ieškovei turėtų būti pripažinta nuosavybės teisė į ½ įsigyto ginčo turto: natūra turtą priteisiant ieškovei, o iš ieškovės priteistina atsakovei piniginė kompensacija, santaupos dalintinos po ½ (santaupų po 3 750 Eur ir, ieškovei priteisus natūra automobilį bei nekilnojamąjį turtą, iš jos atsakovei priteistina piniginė kompensacija – 1 802,5 Eur).

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) atsiliepime ieškinį prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jeigu įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų. Pažymėjo, kad visas J. J. turimas nekilnojamasis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, įgytas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teise pagal įstatymą. Be to, ieškovė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos nuostatas neatitinka galimo įpėdinio statuso, sugyventiniui nėra numatyta teisė paveldėti pergyvento sugyventinio turtą. Prašė bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė valstybės įmonė Turto bankas (toliau ir – VĮ Turto bankas) atsiliepime ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė argumentus, analogiškus išdėstytiems atsakovės VMI atsiliepime. Be to, pabrėžė, kad sistemiškai vertinant CK 6.696 straipsnio 4 dalies ir CK 1.74 straipsnio normas, darytina išvada, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti sudaryta notarine forma tais atvejais, kai ją sudarantys partneriai kartu sudaro CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1,3 punktuose numatytus, t. y. daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ar daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandorius arba sandorius, kuriems notarinę formą nustato konkrečios CK normos. Šio reikalavimo pažeidimas nėra siejamas su sandorio negaliojimu, tačiau sukelia neigiamų pasekmių pačioms sandorio šalims – jos negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. J. palikimo perėjimą valstybei. Jeigu J. J. palikimo nepriims jo įpėdiniai, tada palikimą (nekilnojamąjį turtą, įskaitant jam priskirtą žemės sklypą) turės priimti Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. Net ir tuo atveju, jeigu valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, paveldės J. J. turtą, vis tiek ji negalės priimti ieškovės siūlomos kompensacijos, nes tam nėra juridinės galimybės. Įvertinant valstybės turto perleidimą reglamentuojančių teisės normų imperatyvų pobūdį, konstatuotina, kad atidalijus turtą išmokant kompensaciją pinigais atidalijamam bendraturčiui – valstybei, o tuo pačiu ieškovui priteisiant valstybei priklausantį turtą, būtų pažeistas viešosios teisės principas – valstybės turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes). Be to, atsižvelgus į tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl VĮ Turto banko kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad bankas kokiu nors būdu būtų pažeidė ieškovo teises), ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jeigu toks būtų pareikštas, atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė S. T. paaiškino, kad nuo 1993 m. gyveno su J. J., vedė bendrą ūkį. Viskas buvo bendra, nesidalino tavo–mano. Buvo bendros santaupos. J. J. jos sūnų augino kaip savo, vėliau prižiūrėjo ir anūkus – jos sūnaus vaikus. Kartu išleido į mokslus sūnų. Gyveno gražiai, visur buvo kartu, save laikė šeima. Buvo planuota, kad gal įteisins savo santuoką. Bet vis galvoji, kad spėsi. Bet viskas atsitiko greitai – staiga jam pradėjo skaudėti koją, iškvietė greitąją, o kitą dieną jo neteko. Jie gyveno jos bute. Po motinos mirties J. J. ilgai netvarkė dokumentų, teko kreiptis į teismą. Paaiškino, kad gyveno iš jos pinigų, ji nuo (duomenys neskelbtini) visada dirbo, o jo pinigus taupė, planavo susitvarkyti jo mamos namus ir žemę. Jo mama tikrai laikė ją marčia. Po motinos mirties tvarkė jos namus, tvarkė dokumentus dėl namo nuosavybės. Iš lentų buvo pastatytas garažas, bet neįteisintas. Kiek jo pastatymas kainavo, nebeprisimena. Kai į namą trenkė žaibas, jame dingo šviesa. J. J. kvietė elektrikus, tvarkė elektros instaliaciją. Šienaudavo aplink namus, prižiūrėdavo. Už šiukšlių išvežimą mokėjo ir dabar moka ji. Taupė pinigus pagerinti buitį, sutvarkyti šiuos namus. Visada jam sakydavo tvarkyti dokumentus, namus, bet jis niekada neskubėdavo, buvo pasyvus žmogus. Iki susipažįstant su ja, vedęs nebuvo, vaikų neturėjo. Jo mama jai buvo padovanojus pajus. Mamai parūpindavo malkų, padėdavo, jei reikėdavo, padėdavo ūkyje. Paaiškino, kad ji vairuotojo pažymėjimo neturi, ją vežiodavo J. J.. Todėl ir automobilius pirkdavo jo vardu (iki dabartinio dar du buvo pakeisti). Dėl pirkinių visada spręsdavo kartu. Ji dabar gauna 570 Eur, J. J. pensija buvo 400 Eur. Gyveno iš jos pinigų. O jo taupė namui tvarkyti, gal kartais benzino nupirkdavo ar maisto. Kalba buvo, kad viskas liks jai ir sūnui M. Jį laikė savo sūnumi, augino jį nuo 8 metų. Jis buvo uždaras žmogus, mėgdavo gamtą, žvejybą. Jį reikėjo skatinti, kad kažką padarytų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatės padėjėja Jolanta Ramoškienė pabrėžė, kad ieškovės reikalavimai yra visiškai įrodyti ir turi būti tenkinami. Jie patvirtinti ieškovės ir liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Šių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad ieškovė su velioniu J. J. gyveno nuo 1993 m. balandžio mėn. faktinėje santuokoje ir vedė bendrą ūkį, tarp jų buvo įvykęs faktinis susitarimas dėl bendro turto kūrimo. Jie kartu gyveno ieškovės gyvenamojoje vietoje, jai priklausiusiame bute, kartu su ieškovės sūnumi iš pirmos santuokos, kurį augino, leido į mokslus. Kartu dalyvavo visose šventėse, augino anūkus ir pan., kartu buvo planuojami pirkiniai, didesni darbai, pvz., taupomi pinigai namo renovavimui, pastatytas garažas, tvarkomi dokumentai, prižiūrima namų aplinka, investuojamos lėšos ir fizinis darbas. Nagrinėjamu atveju turi būti pripažinta, kad sugyventinių dalys sukurtoje bendroje dalinėje nuosavybėje yra lygios, pripažįstant asmeninėmis teisėmis ieškovei ir velioniui J. J. po ½ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį jie, gyvendami bendrą šeimyninį gyvenimą, bendrai įgijo, pagerino.

Teismo posėdžio metu atsakovės VĮ Turto banko atstovas Remigijus Ilevičius papildomai nurodė, kad tas nekilnojamasis turtas, į kurį pretenduoja ieškovė, mirusiojo J. J. buvo įgytas paveldėjimo pagrindu. T. y. tas turtas buvo įgytas kaip asmeninė nuosavybė. Ieškovė šiuo atveju galėtų pretenduoti į lėšų, investuotų į šį turtą, susigrąžinimą. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė ir velionis ketino įsigyti kažkokį turtą. Byla grindžiama žodiniais paaiškinimais, bet jie nėra tikslūs, išsamūs. Nėra ginčo, kad ieškovė ir J. J. kartu ilgai gyveno, vedė bendrą ūkį. Bet yra abejonių dėl konkretaus turto įgijimo ir santaupų sukūrimo. Be to, paveldėtas turtas negali būti pakeistas pinigine kompensacija, nėra tokio juridinio reglamentavimo. Ieškinys turėtų būti atmestas.

Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra ieškovės kaimynė. Patvirtino, kad nuo 1993 m. J. J. gyveno kartu su ieškove, augino ieškovės sūnų. Ieškovė su J. J. viską darė kartu. Jie kartu pirko mašiną, tačiau iš kieno pinigų, negalėjo pasakyti. Prieš tai jie turėjo dar du kitus automobilius.

Liudytoja S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra ieškovės kaimynė. Įsikėlė 2012 m., tuo metu ieškovė ir J. J. jau kartu gyveno. Su jais pasisveikindavo, pabendraudavo, tačiau labai artimo bendravimo nebuvo. J. J. ir ieškovė vedė bendrą ūkį, pasakodavo, kad kažką nusipirkdavo. Kartu važiuodavo iš darbo/į darbą. J. J. dirbo (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ji pati dirba (duomenys neskelbtini), tad J. J. buvo jos bendradarbis. Žino, kad ieškovė padėjo J. J. tvarkytis mamos namuko dokumentus. Ieškovė su J. J. kartu pirko automobilį, tačiau iš kieno pinigų – nežino. J. J. vaikų neturėjo.

Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad daug metų gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini), yra tolimesnė jos kaimynė. Paaiškino, kad ji (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 1987 m. J. J. pažinojo, nes jis irgi ten gyveno. Jis ir ieškovė kartu gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Jo motiną pažinojo, tačiau dėl jos palikimo nieko nežino. Ieškovė ir J. J. turėjo mašiną. Paaiškino, kad pinigų temomis nebendravo. Kai ieškovė pradėjo gyventi su J. J., ieškovės sūnus buvo mažiukas. Gyveno gražiai, kaip šeima.

Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė buvo jo (duomenys neskelbtini). Vėliau susituokė su jos krikšto dukra ir nuo tada artimiau bendravo tiek su ieškove, tiek su J. J.: kartu dalyvavo bendrose šeimos šventėse, žvejodavo. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir J. J. gyveno kaip santuokinė pora. Kartu naudodavosi automobiliu, neišskirdavo, kad tai kažkurio vieno automobilis. J. J. ieškovę atvažiuodavo pasiimti iš darbo. Pati ieškovė vairuotojo teisių neturėjo. J. J. ir ieškovė važiuodavo kartu apsipirkti, ne kartą juos buvo susitikęs prie parduotuvės. Galvojo, kad jie susituokę.

Liudytoja N. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jau virš 30 metų, labai gerai pažįsta ieškovę. Yra (duomenys neskelbtini). J. J. mama buvo (duomenys neskelbtini). Jai reikėjo vaistų, tad ieškovė dėl jo mamos visada kreipdavosi. Nurodė, kad su ieškove glaudžiai bendravo, išsakydavo viena kitai savo problemas. Ieškovė yra pasakojusi, kad jie savo bute darė remontą, pirko mašiną. Eidami į šventes jie bendrai pirkdavo dovaną, J. J. mamai vaistus pirkdavo iš bendrų pinigų. Pas juos būdavo bendras biudžetas, šitą tikrai žino. Ieškovė aptardavo planuojamus pirkinius. Yra buvusi pas J. J. mamą, teko su ja bendrauti. Santykis tarp ieškovės ir J. J. mamos buvo labai šiltas, pastaroji labai gerbė ieškovę. Džiaugdavosi, kad tokia jauna, išsilavinusi moteris gyvena su jos sūnumi bei ją pačią slaugo. Dėl investicijų į mamos namą nežino, tačiau ieškovė ir J. J. prižiūrėdavo sklypą, jį šienaudavo, medžius tvarkydavo. Po motinos mirties jie toliau važiuodavo prižiūrėti namo aplinkos. Paveldėjimo dokumentų J. J. ilgai nesusitvarkė, nes buvo „stabdis“. Jų poroje „stūmokliu“ buvo ieškovė.

Liudytojas J. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovę pažįsta nuo 1986 m. Nuo 1993 m. J. J. gyveno kartu su ieškove, kartu vedė bendrą ūkį, augino ieškovės sūnų M. T.. Paaiškino, kad pastarasis yra artimas jo draugas, kartu jie praleido vaikystę. Iki 1993 m. J. J. gyveno motinos name. Kartą jame yra tekę būti su M. T.. Žino, kad J. J. ir ieškovė planavo tą namuką rekonstruoti, bet bendrai sutaupyti pinigai buvo investuojami į kitką: M. T. išsilavinimą, buities gerinimą. Žino, kad namo dokumentai už bendras lėšas buvo tvarkomi, bet ar buvo sutvarkyti, nežino. Šioje šeimoje „galva“ buvo ieškovė, ji viskuo rūpindavosi. J. J. ir ieškovė gyveno kaip šeima. Kitų artimųjų J. J. neturėjo, nebent gal yra kokie tolimi giminės, bet jų nėra matęs.

Liudytojas M. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovės sūnus. Tėvai išsiskyrė, kai buvo pirmoje klasėje. Tada pasirodė J. J.. Kartu gyveno, J. J. jį užaugino, laikė jį sūnumi. Jis laikė J. J. tėvu, nors turi ir oficialų tėvą. J. J. su mama išleido jį į mokslus. Kartu gyveno kaip normali šeima. Paaiškino, kad baigęs mokslus išvyko, namuose lankydavosi per šventes ir atostogas. Pas J. J. mamą važiuodavo, kai buvo maži. Pats ten yra praleidęs po porą savaičių dvi vasaras, jį prižiūrėdavo J. J. mama, buvo kaip močiutė. Atsimena, kad ji stipriai sirgdavo (duomenys neskelbtini), naktimis labai garsiai kosėdavo. Jai mirus, retkarčiais apsilankydavo prižiūrėti, apipjauti. Kiek žino, investicijų stambių į namą nebūdavo, būdavo tik priežiūra, kad išlaikyti. Bet tai buvo planuojama daryti. Žino, kad į namą prieš kokius 5-6 m. buvo trenkęs žaibas, tad jį tvarkė. Žino, kad J. J. su ieškove turėjo automobilį, sąskaitoje taupė pinigus. Planavo J. J. mamos name pensijoj praleisti vasaras, leisti ten laiką su anūkais – jo (liudytojo) vaikais. Ten buvo J. J. gimtinė, tad šis ten dažnai nuvažiuodavo, žvejodavo. Ieškovė yra minėjus, kad gavo sąskaitą už šiukšlių išvežimą tame name. Kiek žino, J. J. daugiau artimųjų neturėjo. Jis buvo senų pažiūrų, kelis kartus buvo užsiminęs, kad turtą paliks jiems – šeimai. Tačiau biurokratinių dalykų labai nemėgo ir kalbos liko kalbomis. J. J. visą laiką buvo sveikas, jo mirtis buvo staigi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė S. T. ir velionis J. J. nuo 1993 m. balandžio mėn. iki (duomenys neskelbtini) nesusituokę, gyveno faktinėje santuokoje ir vedė bendrą ūkį, t.y. buvo sudarę susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai; 2000 m. CK 6.969, 6.971 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-1029/2001; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Z. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-236/2003; 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-37/2004; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-553/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. L. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas rėmėsi ginčo ieškovės paaiškinimais, liudytojų R. V., S. M., R. B., G. K., N. M., J. C., M. T. parodymais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais: Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, jog J. J. gyvenamoji vieta iki jo mirties (duomenys neskelbtini) buvo adresu (duomenys neskelbtini), tai yra S. T. deklaruotoje gyvenamoje vietoje; VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2021-04-22 pažymoje Nr. GR.3A-1010 nurodyta, jog J. J. mirė nevedęs ir vaikų neturi; 2021-03-01 Socialinės paramos skyriaus sprendimu dėl J. J. mirties S. T. skirta išmoka- laidojimo pašalpa; ieškovė ir jos sūnus M. T. mokėjo asmeninėmis lėšomis už J. J. laidojimui suteiktas paslaugas, kurios viršijo skirtas išmokas; Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro 2021-05-14 pažymoje Nr. S-52 nurodyta, jog Molėtų rajono 2-ame biure paveldėjimo byla, (duomenys neskelbtini) mirus J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepradėta; VĮ REGITRA 2021-04-27 pažymoje nurodyta, jog J. J. vardu (duomenys neskelbtini) registruota transporto priemonė SEAT ALHAMBRA, v.n. (duomenys neskelbtini); AB Swedbank mokėjimo kortelės sutartis bei duomenys iš banko, kad J. J. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigos likutis didesnis nei nurodyta ieškinyje- 8437,60 Eur; VĮ Registrų centras duomenimis, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 2280 Eur vertės, pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 80 Eur vertės, pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 113 Eur vertės, pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 175 Eur vertės, kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 Eur, viso turto už 2655 Eur, adresu (duomenys neskelbtini) paveldėti (duomenys neskelbtini) pagal paveldėjimo teisės liudijimą.

Iš aptartų liudytojų parodymų ir netiesioginių įrodymų darytina išvadą, jog ieškovė ir velionis J. J. nuo 1993 m. balandžio mėn. iki jo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį, įgijo bendro turto. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ieškovės S. T. ir velionio J. J. santykių, darytina išvada, jog jų santykiai teisiškai kvalifikuotini kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai ir dėl turto - asmeninių J. J. lėšų, automobilio, pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą J. J. paveldėto (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto - jų teisinis statusas atitinka jungtinę veiklą bei bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančias teisės normas.

Aukščiau minėtas automobilis J. J. įsigytas bendrai gyvenant ir iš bendrų lėšų su S. T. ir jų buvo bendrai naudojamas. J. J. (duomenys neskelbtini) paveldėtas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pasak liudytojų ir pačios ieškovės, buvo tvarkomas bendrai. Ieškovė nurodė, jog gyvenamojo namo vidus buvo dažomas, buvo pašalinti žaibo sukelti padariniai, aplinka ieškovės ir velionio buvo tvarkoma bendrai. Taip pat namų valdoje buvo pastatytas garažas, kuris šiuo metu neįregistruotas.

Pažymėtina, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis). Kai nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė ir J. J. susitarė dėl bendros veiklos 1993 m. balandžio mėn., todėl jų santykių teisinį kvalifikavimą reikalinga traktuoti pagal susitarimo metu galiojusio 1964 m. CK normas. Nurodytų asmenų santykiai atitiko 1964 m. CK 472 straipsnyje apibrėžtus jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsirandančius santykius. Nors rašytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudaryta, tačiau tokios sutarties sudarymas ir vykdymas patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais), nes 1964 m. CK 58 straipsnio, reglamentavusio sandorio negaliojimą dėl įstatymo nustatytos formos nesilaikymo, 2 dalyje buvo nustatytas draudimas remtis tik viena iš įrodinėjimo priemonių – liudytojų parodymais. Be to, šios konkrečios nagrinėjamos bylos kontekste taikomas įstatymo nustatytas draudimas remtis liudytojų parodymais. Kai nesilaikyta įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės sandorio formos, todėl taikoma išimtis ir daroma išvada, kad jeigu gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų ūkį nesusituokusių asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nėra jungtinę veiklą (partnerystę) patvirtinančios rašytinės sutarties, tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nes ieškovės ir velionio J. J. tarpusavio santykiai, jų elgesys, susiklosčiusi situacija įrodo, jog jie bendrai dėjo pastangas, siekdami įsigyti (sukurti), valdyti ir naudoti tam tikrą turtą dalinės nuosavybės teise. Tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. P. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; kt.).

Nors visas ginčo dalyku esantis turtas įgytas galiojant 2000 m. CK, tačiau ieškovės ir velionio J. J. santykiai turi būti kvalifikuoti pagal jų atsiradimo metu, t. y. 1995 m., galiojusias teisės normas. Tai, kad nurodyti asmenys įgijo ginčo turtą galiojant 2000 m. CK, nekeičia jų teisinių santykių kvalifikacijos, nes jungtinės veiklos santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, konstatavus jungtinės veiklos sutarties sudarymą 1993 m. balandžio mėn., visam tokios sutarties pagrindu įgytam turtui taikytinas vienodas teisinis režimas.

Ieškovė S. T. ir velionis J. J. nuo pat 1993 m. vedė bendrą ūkį, bendrai rūpinosi kaip pačios ieškovės turtu – jos butu, kitais statiniais, gaunamas lėšas naudojo bendriems reikalams, taip pat ir išlaikant ieškovės sūnų M. T., rūpinosi velionio motinos nekilnojamuoju turtu – jį prižiūrėjo, remontavo. Būtent ieškovės pastangomis buvo sutvarkyti dokumentai dėl J. J. motinos, mirusios (duomenys neskelbtini), likusio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) J. J. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Kaip minėta, šiuo nekilnojamuoju turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu naudojosi abu – ieškovė ir velionis. Ieškovė ir šiuo metu moka už šiukšlių išvežimą iš sodybos, prižiūri namus ir tvarko aplinką. Tai patvirtino byloje apklausti liudytojai. Tai, jog tarp ieškovės ir velionio J. J. motinos A. J. susiklostė laibai artimi santykiai, byloja ir tas faktas, jog (duomenys neskelbtini) A. J. perleidimo sutartimi perleido ieškovei savo pajus.

Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendrų jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

Pagal CK 474 straipsnio 1 dalį pasiekti tikslui, nurodytam šio kodekso 472 straipsnyje, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs.

Pažymėtina, jog ieškovė ir velionis, gyvendami kartu nuo 1993 m. balandžio mėn. iki (duomenys neskelbtini) gautas abiejų pinigines lėšas naudojo ieškovės sūnaus poreikiams, ieškovės buto išlaikymui, maisto gamybai, būtinėms poreikiams ir laisvalaikiui, automobilio pirkimui, A. J., o po jos mirties (duomenys neskelbtini) iki J. J. mirties, rūpinosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), šį turtą remontavo, tvarkė aplinką, pastatė garažą. Darytina išvada, jog nekilnojamasis turtas, automobilis, banke esančios velionio piniginės lėšos yra bendroji dalinė nuosavybė, kaip tai ir nustato CK 474 straipsnio 2 dalis.

Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeninių įnašų, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. Civilinio kodekso 474 straipsnio 1 dalis, 121 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2004, 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008).

Įvertinus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog yra pakankamai įrodymų, jog šalys prie ginčo turto įgijimo ir gerinimo prisidėjo tiek finansiškai, tiek darbais, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pripažintina, jog ieškovės ir velionio J. J. bendroji dalinė nuosavybė, kurioje ieškovės nuosavybės teisės dalis ir velionio nuosavybės dalys yra lygios, t.y. po ½. dalį ginčo turto:

- J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SWEDBANKE esančios santaupos, kurių likutis mirties dienai yra 8437,60 Eur

- J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) vardu VĮ Regitra registruotas automobilis SEAT ALHAMBRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 950 Eur vertės

- J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) vardu registruotas pastatas – gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 2280 Eur vertės, pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 80 Eur vertės, pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 113 Eur vertės, pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 175 Eur vertės, kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 Eur, viso turto už 2655 Eur, adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovei S. T. priteistina:

½ santaupų – 4218,80 Eur;

natūra: automobilis SEAT ALHAMBRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 950 Eur vertės;

pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 2280 Eur vertės, pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 80 Eur vertės, pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 113 Eur vertės, pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 175 Eur vertės, kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 Eur, viso turto už 2655 Eur, adresu (duomenys neskelbtini).

Iš ieškovės atsakovei VMI priteistina ½ piniginę kompensaciją – 1802,5 Eur ((1/2 automobilio) - 475 Eur + (1/2 pastatų) – 1327,50 Eur = 1802,50 Eur.

Įsiteisėjus sprendimui panaikintinos 2021-05-21 nutartimi taikytas laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro notarei Daliai Čelkienei neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo po J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalimi, 259-260 straipsniais, 270 straipsnio, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, jog ieškovės S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir velionio J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) yra bendroji dalinė nuosavybė, kurioje ieškovės nuosavybės teisės dalis ir velionio nuosavybės dalys yra lygios, t.y. po ½. dalį ginčo turto:

- J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SWEDBANKE esančios santaupos, kurių likutis mirties dienai yra 8437,60 Eur

- J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) vardu VĮ Regitra registruotas automobilis SEAT ALHAMBRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 950 Eur vertės

Ieškovei S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti:

½ J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SWEDBANKE esančių santaupų – 4218,80 Eur;

natūra: automobilį SEAT ALHAMBRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 950 Eur vertės;

pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 2280 Eur vertės, pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 80 Eur vertės, pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 113 Eur vertės, pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 175 Eur vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 Eur, viso turto už 2655 Eur, adresu (duomenys neskelbtini).

Iš ieškovės S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, buveinės adresas Vasario 16-osios g. 14, LT-01107 Vilnius, priteisti ½ piniginę kompensaciją – 1802,5 Eur ((1/2 automobilio) - 475 Eur + (1/2 pastatų) – 1327,50 Eur = 1802,50 Eur.

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti 2021-05-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro notarei Daliai Čelkienei neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo po J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėjas Liudvikas Myško