Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. L. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Darius Stakeliūnas, savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas pateiktais 2019 m. spalio 28 d., 2019 m. spalio 29 d. skundais dėl antstolio veiksmų skundžia antstolio Dariaus Stakeliūno (toliau – antstolis) veiksmus (2010 m. spalio 18 d. raštą Nr. 32-1252/2007, 2019 m. spalio 21 d. patvarkymą Nr. S-19-32-5769) dėl jo išieškotų lėšų, kurios, anot pareiškėjo, buvo jam priteistos kaip žalos atlyginimas dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir išmokėtos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija). Pareiškėjo teigimu, antstolis iš jo nuskaitė lėšas neteisėtai, nes jam pervedamos lėšos buvo skirtos jo neturtinei žalai atlyginti, antstolio nuskaitytų lėšų dydis viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus ir antstolio 2019 m. kovo 6 d. patvarkyme Nr. S-3.5-19-2058 nurodytus dydžius. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis nuo 2007 m. dirbo tiek laisvėje, tiek periodiškai laisvės atėmimo vietose, 2 metų išieškojimo senatis yra suėjusi, todėl jis prašo panaikinti 2019 m. spalio 21 d. patvarkymą Nr. S-19-32-5769 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, grąžinti jam išieškotas lėšas bei taikyti senatį.

Antstolis 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. 32-1252/2007 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, jo tiksliai patvarkyme neįvardindamas, ir persiuntė vykdomąją bylą su abiem pareiškėjo skundais teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdant išieškojimą iš pareiškėjo K. L. pagal savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – SĮ „Susisiekimo paslaugos“) 2007 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 1132151-1/2007 buvo išieškota 114,74 Eur, kuriuos pervedė Teisingumo ministerija kaip žalos atlyginimą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. 2019 m. rugsėjo 20 d. minėta pinigų suma buvo paskirstyta. 2019 m. spalio 21 d. buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Anstolio vertinimu, kadangi vykdomoji byla yra užbaigta, nebėra skundo dalyko, todėl skundas nenagrinėtinas teisme bei galimai pažeistos pareiškėjo teisės negali būti ginamos ypatingosios teisenos tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmetami.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstoliui Dariui Stakeliūnui 2007 m. spalio 18 d. buvo pateiktas ir 2007 m. spalio 22 d. jo priimtas vykdyti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2007 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas Nr. 1132151-1/2007 dėl 5,79 Eur (20 Lt) baudos išieškojimo iš K. L. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai (v. b. l. 31), kurio pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0032/07/01252. Joje laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 22 d. iki 2012 m. gruodžio 3 d. antstolis, ieškodamas pareiškėjo turto, į kurį galėtų nukreipti išieškojimą, intensyviai, nesant tarp atliekamų procesinių veiksmų ilgesnio nei 2 metų laikotarpio, teikė užklausas Gyventojų registro tarnybai: 2007 m. spalio 22 d. (v. b. l. 5-6), 2009 m. spalio 28 d. (v. b. l. 34), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai: 2007 m. spalio 22 d. (v. b. viršelio spaudas), 2008 m. kovo 18 d. (v. b. l. 26), kredito įstaigoms: 2007 m. spalio 22 d. (v. b. l. 11-14), 2008 m. kovo 18 d. (v. b. l. 25-26), 2011 m. rugpjūčio 12 d. (v. b. l. 35-36), Juridinių asmenų registrui: 2012 m. gruodžio 3 d. (v. b. l. 41-48), Ginklų registrui: 2012 m. gruodžio 3 d. (v. b. viršelio spaudas). Be to, šiuo laikotarpiu antstolis priėmė patvarkymus dėl lėšų pareiškėjo vardu atidarytose banko sąskaitose arešto – 2007 m. lapkričio 14 d. (v. b. l. 16, 19, 21, 23), 2011 m. rugsėjo 2 d. (v. b. l. 38-39), taip pat patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo skolininko darbovietei (v. b. l. 32). Laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. vasario 16 d. antstolis vykdomojoje byloje jokių veiksmų neatliko, minėtas užklausas, siekiant įvertinti pareiškėjo turtinę padėtį, antstolis vėl intensyviai atnaujino 2016 m. vasario 17 d., kuomet teikė užklausas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui (v. b. l. 49), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (v. b. l. 50), pakartotinai Juridinių asmenų registrui, Ginklų registrui, kredito įstaigoms ir kt. (v. b. viršelio spaudai). Tuomet, nustatęs, kad skolininkas aplieka bausmę Alytaus pataisų namuose, antstolis 2016 m. vasario 18 d. atliko vykdymo išlaidų paskaičiavimą (v. b. l. 51), priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. l. 52), patvarkymą dėl skolos išieškojimo (v. b. l. 53), patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 54), bei patvarkymą dėl mokėtinų piniginių lėšų arešto (v. b. l. 55), 2016 m. lapkričio 2 d. antstolio priimti patvarkymai ir skolos ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas buvo persiųstas Teisingumo ministerijai elektroniniu paštu (v. b. l. 57-58). Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. vasario 25 d. antstolis vykdomojoje byloje vykdymo veiksmų neatliko, vykdymo veiksmus aktyviai atnaujino 2019 m. vasario 26 d.: atliko pakartotines užklausas Gyventojų registre (v. b. l. 59), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre (v. b. l. 60), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje (v. b. l. 61), 2019 m. kovo 1 d. atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą (v. b. l. 62), 2019 m. kovo 6 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S-3.5-19-2060 (v. b. l. 63), patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-3.5-19-2056 (v. b. l. 64), patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-3.5-19-2058, kuriuo pareikalavo skolininko darbovietę Vilniaus pataisos namus išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei reikalavimų sumos kiekvieną mėnesį 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau ? MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. l. 65), patvarkymą dėl mokėtinų piniginių lėšų arešto Nr. S-3.5.-19-2059 (v. b. l. 66), kuriuo, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštavo pas Teisingumo ministeriją esančią skolininkui priklausančią 57,37 Eur sumą (pinigines lėšas, skirtas atlyginti žalą už netinkamas sąlygas bausmės atlikimo vietoje, priteistas iš valstybės). Minėti 2019 m. kovo 6 d. patvarkymai ir 2019 m. kovo 1 d. skolos ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas Teisingumo ministerijai buvo išsiųsti elektroniu paštu 2019 m. kovo 21 d., pareiškėjui šie dokumentai įteikti 2019 m. kovo 19 d. (v. b. l. 70). 2019 m. gegužės 13 d. vykdomojoje byloje antstolio buvo įskaityta ir 2019 m. gegužės 23 d. paskirstyta išieškota 14,57 Eur suma (v. b. l. 71); 2019 m. rugpjūčio 1-5 d. įskaityta ir 2019 m. rugsėjo 20 d. paskirtstyta 114,74 Eur suma (v. b. l. 73). Skolininkas 2019 m. spalio 15 d. pateikė antstoliui prašymą dalį išieškotos sumos jam grąžinti, į kurį atsakydamas antstolis 2019 m. spalio 18 d. raštu Nr. 32-1252/2007 informavo, kad Teisingumo ministerija antstoliui pervedė 114,74 Eur, iš jų buvo padengta 5,79 Eur skola ir 30,25 Eur vykdymo išlaidos, o likusi 78,70 Eur suma buvo grąžinta į asmeninę skolininko sąskaitą (v. b. l. 75, 80). Išieškojęs skolą ir vykdymo išlaidas antstolis 2019 m. spalio 21 d. patvarkymu Nr. S-19-32-5769 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomąją bylą užbaigė (v. b. l. 77). Skolininkas su šiuo patvarkymu bei su antstolio 2019 m. spalio 18 d. raštu Nr. 32-1252/2007 nesutiko ir dėl nuskaitytų lėšų pateikė 2019 m. spalio 28 d. (v. b. l. 81) ir 2019 m. spalio 29 d. skundus (v. b. l. 87).

Dėl senaties termino

Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Šioje nutartyje nurodyti išaiškinimai aktualūs ir šioje civilinėje byloje, nes išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0032/07/01252 antstolis vykdė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir užtikrinama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis nebūtų blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009 ir kt.). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009 ir kt.). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Byloje nustatyta, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2007 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas Nr. 1132151-1/2007 dėl 5,79 Eur (20 Lt) baudos išieškojimo iš K. L. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai antstoliui buvo pateiktas 2007 m. spalio 18 d. ir jo 2007 m. spalio 22 d. priimtas vykdyti. Todėl konstatuotina, kad ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatytas nutarimų pateikimo vykdyti 3 mėnesių terminas praleistas nebuvo.

Byloje nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. vasario 16 d. ir laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. vasario 25 d. antstolis iš tikrųjų neatliko jokių naujų aktyvių vykdymo veiksmų baudai iš pareiškėjo išieškoti. Tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

Viena vertus, nors pagal teismui pateiktus duomenis šiais laikotarpiais antstolis neatliko naujų užklausų pareiškėjo turtinei padėčiai nustatyti, šiais laikotarpiais faktiškai buvo taikomos priverstinės vykdymo priemonės pareiškėjo atžvilgiu (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Byloje nustatyta, kad šiais laikotarpiais pareiškėjo vardu atidarytoms banko sąskaitoms (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) antstolio buvo taikomas areštas – 2007 m. lapkričio 14 d. patvarkymų pagrindu (v. b. l. 16, 19, 21, 23), taip pat 2016 m. vasario 18 d. patvarkymo pagrindu buvo taikomas areštas skolininko lėšoms, esančioms Alytaus pataisų namų sąskaitoje (v. b. l. 54). Šie areštai buvo panaikinti tik 2019 m. spalio 30 d. pareiškėjui skolą pilnai apmokėjus (v. b. l. 85). Tai liudija, kad antstolio taikomos priverstinio vykdymo priemonės laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. vasario 16 d. ir laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. vasario 25 d. buvo pakankamos, siekiant užtikrinti skolos išieškojimą iš pareiškėjo. Tuo labiau, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų apie šiais laikotarpiais jo galimai turėtą turtą, į kurį nukreipus išieškojimą antstoliui, skola vykdomojoje byloje būtų faktiškai išieškota, taip pat įrodymų apie tai, jog apie tokio turto egzistavimą jis informavo antstolį (CPK 640 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas pastebi, kad pats pareiškėjas ilgą laiką su antstoliu nebendradarbiavo, nesidomėjo jo atžvilgiu vykdomu išieškojimu, nesiėmė jokių veiksmų siekiant sumokėti bent dalį minėtoje vykdomojoje byloje išieškomos sumos (CPK 178 straipsnis). Teismas laiko, kad būtent dėl pareiškėjo, o ne dėl antstolio veiksmų, išieškojimas vykdomojoje byloje nebuvo baigtas anksčiau.

Kita vertus, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašymą taikyti vykdymo senatį antstoliui pateikė tik tuomet, kuomet vykdomasis dokumentas – SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2007 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas, antstolio buvo priverstinai įvykdytas. Dar daugiau, pareiškėjas neįvertina ir to, kad nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymo senatis skaičiuotina tik iki jo vykdymo pradžios. Tai aiškiai yra nurodyta tiek BK 96 straipsnio 2 dalyje, kurio analogiją pareiškėjas prašo taikyti jo atžvilgiu, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, taikant BK 96 straipsnio nuostatas pagal analogiją administracinių teisės pažeidimų bylose, pabrėžiant, kad nutarimo vykdymo metu vykdymo senaties terminas neskaičiuojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04, 2005 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-507-05). Todėl aplinkybė, jog laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. vasario 16 d. ir laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. vasario 25 d. antstolis vykdomojoje byloje neatliko jokių naujų vykdymo veiksmų, esant nustatytai kitai aplinkybei, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2007 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 1132151-1/2007 vykdymas antstolio teisės aktų nustatyta tvarka buvo pradėtas per du metus nuo šio nutarimo priėmimo, reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti neturi. Toks nutarimas yra antstolio vykdytinas iki jo faktinio įvykdymo.

Dėl antstolio nuskaitytų lėšų teisėtumo

Pareiškėjo įsitikinimu, antstolis iš jo nuskaitė lėšas neteisėtai, nes Teisingumo ministerijos valdytos jam priklausančios piniginės lėšos buvo skirtos jo neturtinei žalai atlyginti, antstolio nuskaitytų lėšų dydis viršija Vyriausybės nustatytus ir antstolio 2019 m. kovo 6 d. patvarkyme Nr. S-3.5-19-2058 nurodytus dydžius. Su tokia pozicija pagrindo sutikti nėra.

Vykdydamas išieškojimą, antstolis turi galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (turtines teises) (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktas, 688 straipsnio 1 dalis, 749 straipsnio 1 dalis). Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto arba kad kiti asmenys privalo išmokėti skolininkui priklausančias sumas, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą (patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises) (CPK 688 straipsnio 3 dalis, 749 straipsnio 1 dalis). Antstolis negali išieškoti skolos tik iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybės biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai, valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta, išeitinės išmokos, laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių (CPK 739 straipsnis). Šis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, yra baigtinis. Į jį įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista neturtinė žala dėl netinkamų kalinimo sąlygų nepatenka.

Teismas sutinka su pareiškėju, kad nuo 2018 m. spalio 1 d. įstatymas riboja išieškojimo nukreipimą į laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas (CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau nesutinka, kad pas Teisingumo ministeriją buvusios pareiškėjui priklausiusios piniginės lėšos, skirtos jo neturtinei žalai atlyginti pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (pareiškėjo turtinė teisė), antstolio turėjo būti prilygintos šioms piniginėms lėšoms. Byloje nėra duomenų, kad pas Teisingumo ministeriją buvusios pareiškėjui priklausiusios piniginės lėšos, skirtos jo neturtinei žalai atlyginti pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, buvo pervestos į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, atidarytą Vilniaus pataisos namuose. Priešingai, byloje surinkti įrodymai liudija, kad šios piniginės lėšos buvo antstolio areštuotos ir priverstinai išieškotos ne pagal pareiškėjo nurodomą Vilniaus pataisos namams pateiktą antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-3.5-19-2058, o pagal Teisingumo ministerijai pateiktą antstolio patvarkymą dėl mokėtinų piniginių lėšų arešto Nr. S-3.5-19-2059. Abu šie patvarkymai antstolio buvo priimti 2019 m. kovo 6 d., kuomet Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), reglamentuodama išieškojimą iš turtinių teisių, tarp jų reikalavimo teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, numatė antstoliui pareigą reikalauti trečiąjį asmenį skolininkui priklausančias lėšas pervesti tiesiogiai į antstolio depozitinę sąskaitą, o ne į skolininko sąskaitą, tikslu vėliau vykdyti iš jos išieškojimą CPK 689 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 749 straipsnio 3 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) 8 punktas). Todėl teigti, kad antstolis, atlikdamas išieškojimą iš Teisingumo ministerijos turėtų pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų (turtinės teisės), pažeidė CPK 739 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą ribojimą teismas neturi pagrindo.

Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo skunduose nurodomi išskaitų dydžiai pagal CPK 736 straipsnį taikomi tik skolininko gaunamam darbo užmokesčiui ir jam prilygintoms išmokoms bei daviniams: grynosioms pajamoms už darbą žemės ūkyje, autorinį atlyginimą už literatūros, mokslo ar meno kūrinius ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas, moksleivių, studentų, doktorantų stipendijoms, sumoms, gaunamoms atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, laimėjimams loterijose, konkursuose, varžybose, dividendams, pensijoms (CPK 737 straipsnis). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistas neturtinės žalos atlyginimas už netinkamas kalinimo sąlygas nėra skolininko darbo užmokestis. Teismų praktikoje nurodoma, kad toks žalos atlyginimas gali būti prilyginamas CPK 737 straipsnio 4 dalyje nurodytoms sumoms, gaunamoms dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo. Tačiau, išnagrinėjus bylos aplinkybes, tokios išvados nagrinėjamu atveju padaryti negalima. Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3601-362/2019, kurioje buvo sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui klausimas, konstatuota, jog netinkamos kalinimo sąlygos (galimai prastos higienos sąlygos kamerose, perteklinis judėjimo ribojimas) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties, pareiškėjo naudai šiuo sprendimu priteista 350 Eur suma taip pat negali būti prilyginta lėšoms, susijusioms su sveikatos sužalojimu. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-153-856/2019).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pateikti argumentai nepatvirtina antstolio skundžiamų veiksmų neteisėtumo, antstolis teisėtai ir pagrįstai vykdė išieškojimą iš pareiškėjo, todėl pagrindo panaikinti 2019 m. spalio 21 d. patvarkymą Nr. S-19-32-5769 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, grąžinti pareiškėjui išieškotas lėšas bei nutraukti vykdomąją bylą dėl senaties nėra, pareiškėjo skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo K. L. skundus dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.