Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 str. 1 d. ir jai paskirtas laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. balandžio 12 d.

Į L. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015-12-18 23.17 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. balandžio 12 d.

Nuosprendžiu taip pat konfiskuoti L. Š. 285 Eur, saugomi Šiaulių AVPK.

Skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas, ir A. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. nuteista už tai, kad 2015 m. lapkričio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tikslu platinti, iš nenustatyto asmens įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 8,263 g. narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), narkotines medžiagas, turėdama tikslą platinti, atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliuose ir ten, turėdama tikslą platinti, jas laikė, tęsdama nusikalstamus veiksmus, 2015-12-18 apie 19.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neatlygintinai perdavė tiksliai nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) J. L. (šios narkotinės medžiagos buvo rastos 2015-12-18 nuo 19.00 val. iki 19.30 val. automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu celofaniniame ryšulėlyje prie bėgių svirties) ir taip platino narkotines medžiagas, likusias narkotines medžiagas - 14 paketų su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), 8,263 g. masės, turėdama tikslą platinti, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kol 2015-12-18 nuo 23.17 val. iki 2015-12-19 01.30 val. kratos metu narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Taip pat skunde nuteistoji atkreipia dėmesį, kad ji yra jauno amžiaus, turi mažametę dukrą, mama serga, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau niekada nebuvo teisiama už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų platinimu.

Be to, skunde L. Š. teigia, kad teismas jai bausmę skyrė kaip recidyvistei, nors tokia ji niekada pripažinta nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios L. Š. gynėja prašė tenkinti jos ginamosios apeliacinį skundą, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, L. Š. pripažino kalta dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis tikslu jas platinti ir narkotinių medžiagų platinimo pagal BK 260 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistoji neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, prašydamas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir kitaip lengvinti jos teisinę padėtį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajai L. Š. taikytinos baudžiamosios atsakomybės, svarstė ir bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo tikslingumą, tačiau, atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką, nusprendė skirti apeiantei realią laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiam apylinkės teismo sprendimui ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems argumentams.

Iš tikrųjų, BK 75 sr. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-243-648/2015), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir nuspręsdamas netaikyti L. Š. bausmės vykdymo atidėjimo, anksčiau minėtų nuostatų nepažeidė.

Apylinkės teismas, skirdamas apeliantei bausmę, vadovavosi BK 54 str., reglamentuojančiu bausmės skyrimo pagrindus, ir paskyrė L. Š. BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurios nekvestionuoja nei nuteistoji. Apylinkės teismas, spręsdamas nuteistosios L. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teisingai pažymėjo, kad ji skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta, padarė būdama teista už kitus tyčinius nusikaltimus, tarp jų ir už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 sr. 2 d. 3 p., neišnykus teistumui (14–19 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją laikė recidyviste (BK 27 str. 1 d.), t. y. asmeniu, keliančiu didesnį pavojų visuomenei. Atsakant į apeliantės argumentus dėl nusikaltimų recidyvo, pažymėtina, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumui neišnykus ar nepanaikinus jo įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro naują tyčinį nusikaltimą. Atskiro teismo sprendimo priėmimo, asmenį pripažįstant recidyvistu, įstatymai nenumato.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais L. Š. buvo skiriamos švelnesnės bausmės (pvz. laisvės apribojimas), buvo taikytas jos teisinę padėtį lengvinantis institutas (pvz. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos), tačiau akivaizdu, jog tai pozityviai apeliantės nepaveikė – nors yra jauno amžiaus, darbinga, tačiau niekur nedirba, pati vartoja narkotines medžiagas ir jas platina kitiems asmenims, pažeidinėdama įstatymus. Tai rodo, kad net skiriant L. Š. realias laisvės atėmimo bausmes, bausmės tikslų pasiekti nepavyksta, todėl manyti, kad bausmės tikslus (BK 41 str.) pavyks pasiekti šį sykį be realaus bausmės atlikimo – nėra jokio pagrindo. Apylinkės teismas, skirdamas L. Š. bausmę, atsižvelgė į tai, kad ji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, ir tai teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tačiau kartu pirmosios instancijos teismas nustatė ir nuteistosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad ji nusikaltimą padarė būdama recidyvistė (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Iš tikrųjų, atliekant kratą pas L. Š. namuose, apeliantė pripažino turinti narkotinių medžiagų, tačiau nėra pagrindo to laikyti nauja jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes toks elgesys atitinka prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos turinį. Taigi apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir tas, kurias apeliantė nurodo savo skunde – paskyrė L. Š. bausmę, artimą bausmės minimumui, nustatytam BK 260 str. 1 d. sankcijoje (minimali bausmė – laisvės atėmimas 2 metams), kurią, vadovaudamasis BK 64¹ str., dar ir sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta.

Byloje nustatytos aplinkybės ir tai, kas paminėta anksčiau, apibūdina apeliantę neigiamai, rodo didesnį jos ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, byloja apie jos negatyvią orientaciją visuomenėje, apie visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymą, neigiamas moralines nuostatas ateities perspektyvoje (būdama darbinga, apeliantė niekur nedirba, darbo neieško, vartoja narkotines medžiagas ir platina jas kitiems, taip prasimanydama pragyvenimui), todėl lengvinti nuteistosios teisinę padėtį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Įstatymų leidėjas ne atsitiktinai numatė griežtą baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis priemonėmis turint tikslą jas platinti ir jų platinimą, nes nusikaltimu, už kurio padarymą yra pripažinta kalta L. Š., kėsinamasi į šiuo metu ypač jautrią ir pažeidžiamą visuomenės raidos sritį, tai įtakoja narkomanijos plitimą, ypač jaunimo tarpe. Narkomanijos pasekmės paliečia daugybę žmonių ir kelia didelį pavojų visuomenei, todėl L. Š. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė atitinka teisingumo principą ir viešą interesą.

Atsakant į kitus apeliacinio skundo argumentus apie L. Š. mažametę dukrą (E. F., gim. 2008 metais) atkreiptinas dėmesys, jog Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia L. Š., jos vaiko E. F. atžvilgiu, ir apeliantės dukrai paskirta globėja. Šios aplinkybės nekeičia šios bylos esmės ir negali būti prielaida švelninti apeliantės teisinę padėtį.

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas į paskirtos bausmės laiką įskaitė visą L. Š. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (BK 66 str.), vadovaudamasis BK 64¹ str., sumažino paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl dar sykį taikyti tas pačias nuostatas, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.

Nuteistoji, be kita ko, savo skundu ginčija ir teismo sprendimą pinigų konfiskavimo dalyje, tvirtindama, kad pinigai – 285 Eur, nėra gauti iš nusikalstamos veikos, 140 Eur davė motina, o 100 Eur pasiėmė iš banko.

Pagal BK 67 str. turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Pagal BK 72 str. 1 d. turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. BK 72 str. 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Minėtas imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pajamų iš nusikalstamos veikos gavimo fakto ir jo apimties įrodinėjimas yra vienas esminių momentų, dėl kurio kyla turto konfiskavimo mechanizmo efektyvumo problema. Pagal teismų praktiką pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo.

Svarbiausias turto nusikalstamos kilmės aspektas – nusikalstamos veikos, iš kurios toks turtas gaunamas, padarymas. Šioje byloje L. Š. pripažinta kalta dėl to, kad tikslu platinti įgijo narkotines medžiagas ne mažiau kaip 8,263 g kanapių (antžeminių dalių), atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ten jas laikė, po to dalį kanapių perdavė kitam asmeniui, o likusias narkotines medžiagas – 14 paketų kanapėmis (antžeminėmis dalimis), 8,263 g. masės, turėdama tikslą platinti, toliau laikė bute (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kol 2015-12-18 nuo 23.17 val. iki 2015-12-19 01.30 val. kratos metu narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai (1 t., 182–187 b. l.).

Taigi, L. Š. nuteista už nusikalstamą prekybą narkotinėmis medžiagomis. Nekyla abejonių, jog tokia neteisėta veikla paprastai vystoma tikslu gauti pinigų ar kitokios turtinės naudos iš narkotinių medžiagų prekybos. Iš byloje apklaustų liudytojų T. J., M. N., J. L. parodymų, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės (1 t. 8–27; 2 t., 65–67, 126–128 b. l.) akivaizdu, kad į L. Š. kreipdavosi įvairūs asmenys, teiraudavosi, ar ji turi ,,parūkyti“, kada turės ,,to“, tardavosi dėl kainos ir pan., o ir pati L. Š., pasak J. L., gyrėsi, kad turi ,,žolės“ ir jis gali į ją kreiptis, jei prireiktų, T. J. už psichotropines medžiagas prieš pat kratą paliko L. Š. 10 Eur. Kratos metu pas L. Š. namuose buvo rastos į atskirus 14 paketėlių supakuotos narkotinės medžiagos, akivaizdu, kad jos buvo paruoštos realizavimui, nes vieną tokių paketėlių L. Š. ir perdavė J. L.. Nors ir nustatyta, kad pati L. Š. vartoja narkotines psichotropines medžiagas (2 t., 132 b. l.), tačiau tai nepaneigia jos vykdytos nusikalstamos veikos savanaudiško pobūdžio, nes būtų nelogiška manyti, jog apeliantė pati pirkdama iš nenustatytų asmenų narkotines medžiagas, po to jas, tiesiog, išdalina be atlygio. Kolegijai nekyla abejonių, kad L. Š., platindama, prekiaudama narkotikais po 10 Eur už dozę, siekė gauti turtinės naudos, nes duomenų apie bet kokias jos gaunamas oficialias pajamas pragyvenimui byloje nėra. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė rodo, kad nuo 2015-11-10 į L. Š. kreipdavosi asmenys dėl narkotinių medžiagų, todėl darytina išvada, jog apeliantė iš sistemingo narkotinių medžiagų prekybos verslo turėjo pajamų ir kad būtent tai buvo tapę jos pragyvenimo šaltiniu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė konfiskuoti visus pinigus, rastus pas L. Š. namuose kratos metu.

Įvertinusi byloje surinktus ir aptartus įrodymus, pinigų radimo pas L. Š. aplinkybes, vykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, bendrą rastų grynųjų pinigų sumą pas niekur nedirbantį ir oficialiai pinigų negaunantį asmenį, kolegija konstatuoja, kad visi pas L. Š. bute kratos metu rasti pinigai buvo gauti iš jai inkriminuotos nusikalstamos veiklos. Apeliantės teiginių, kad pas ją rasti pinigai (240 Eur) priklauso jai asmeniškai ir gauti iš legalių šaltinių, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, todėl kolegija tai vertintina kaip bandymą pateisinti įgytų pinigų teisėtumą. Išanalizavus ir įvertinus aptartus įrodymus daroma išvadas, kad iš apeliantės L. Š. paimti pinigai buvo jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., rezultatas. Todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais ir teigti, kad L. Š. nepagrįstai pritaikytos BK 72 str. nuostatos ir konfiskuoti rasti pinigai.

Dėl to, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistosios L. Š. skundą, jame nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios L. Š. apeliacinį skundą atmesti.