Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2438-311/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-02
Bylos Nr.
1-2438-311/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51777-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-2438-311/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51777-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.6.6.; 1.1.3.2.; 1.2.19.3.; 2.1.10.1.; 2.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.; 2.4.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 2 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorui Mindaugui Šukiui,gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,kaltinamajam A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2017-10-06 apie 15.20 val., kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, kairės pusės 5,85 kilometre, Kauno kryptimi, vairuodamas kelių transporto priemonę–automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo Akademijos mstl. link Užnemunės g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus, tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 1,92 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, vietovės reljefą, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, kuriai apsisukus, susidūrė su iš paskos važiavusiu automobiliu „O. C.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d.

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-10-06 apie 14 val. Kauno r., prie Juragių esančiame miške vartojo alkoholį - degtinę. Vieną butelį degtinės 0,7 l talpos išgėrė per pusę kartu su draugu. Nustojęs vartoti alkoholį ir praėjus maždaug pusvalandžiui nusprendė vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grįžti į namus, į Domeikavą. Automobiliu išvažiavo vienas. Nusprendė vairuoti automobilį, nes jautėsi gerai, orientavosi aplinkoje, be to, neturėjo kaip kitaip grįžti namo. A. S. važiuojant antra eismo juosta keliu Kaunas - Marijampolė - Suvalkai, Kauno kryptimi, pravažiavus viaduką ties Akademijos mstl., bet nepravažiavus Užnemunės g., staiga priešais iš pirmos eismo juostos į antrą persirikiavo automobilis, dėl ko A. S. staigiai stabdė ir jo automobilis apsisukęs atsitrenkė į už jo važiavusį lengvąjį automobilį. Po eismo įvykio A. S. išlipo iš automobilio, priėjo prie automobilio, į kurį atsitrenkė, vairuotojos, tačiau ji su A. S. nekalbėjo. Tuomet A. S. nuėjo į savo automobilį ir jame sėdėjo iki kol atvyko policijos pareigūnai. A. S. manymu, pareigūnus iškvietė automobilio, į kurį atsitrenkė, vairuotoja. Atvykus pareigūnams A. S. pūtė į alkoholio matuoklį, po to buvo pristatytas į Kauno klinikas, kur jam buvo paimtas kraujas ir vėliau į Kelių policiją, kur rašė paaiškinimą. 2017-10-06 paskutinį kartą vartojo alkoholį dar būdamas miške. Vėliau jokio alkoholio nevartojo. Savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Laiduoja prašoma pripažinti R. L. nurodė, kad kaltinamasis A. S. yra jos brolis dvynys. Nors ji gyvena kaime, tačiau bendrauja su broliu, susitinka kartą į mėnesį. Bendrauja telefonu kiekvieną dieną. Ji ūkininkauja, o brolis jai padeda dirbti. Brolis net iš darbo atsiprašydavo, kai reikėdavo jai padėti. Ji visada stengiasi broliui daryti teigiamą įtaką.

Brolis nemėgsta išgerti, jis yra ramus, gero būdo. Žino, kad brolis turi draugę, ji bendrauja su ta drauge. Ji garantuoja už brolį, prašo bylą brolio atžvilgiu nutraukti, sutinka būti jo laiduotoja, nes brolis įsiklauso į jos nuomonės. Prašo skirti laidavimą be užstato.

Kadangi kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Liudytoja M. D. ikiteisminio tyrimo emtu parodė, kad 2017-10-06 apie 15.15 val. Kaune, keliu Kaunas - Marijampolė - Suvalkai, iš Akademijos miestelio vairuodama jai pačiai priklausantį automobilį "O. C.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo namo link Užnemunės g. Neprivažiavusi nusukimo link Užnemunės g., važiavo pirma eismo juosta, apie 60 - 70 km/val greičiu. Tuo metu nelijo, tačiau kelio danga buvo šlapia. Didelio automobilių srauto nebuvo. Staiga pamatė priešais ją automobilį, kuris, kaip jai pasirodė, nestabiliai manevravo ir priekine kaire dalimi atsitrenkė į M. D. vairuojamo automobilio kairės pusės galinę dalį. Atsitrenkęs automobilis buvo pilkos spalvos, VW markės. Prieš susidūrimą M. D. neatkreipė dėmesio į eismo įvykį sukėlusį automobilį, jį pastebėjo tik tuomet, kai jis atsirado priešais. Po susidūrimo M. D. pasisuko į kairę ir pamatė į ją atsitrenkusiame automobilyje vairuotojo vietoje sėdintį vyrą, daugiau automobilyje kitų žmonių nebuvo. Iš karto po įvykio šalia sustojo pravažiuojantis automobilis, iš kurio išlipęs vyras priėjo prie M. D. ir pasakė, kad matė kaip dideliu greičiu važiavęs automobilis tapo nevaldomas, apsisuko, tuomet atsidūrė priešais M. D. ir susidūrė su jos automobiliu. M. D. iš automobilio nelipo, tik prasidarė langą, tuomet prie jos priėjo automobilio vairuotojas, kuriam pasakė, kad iškvietė policiją, ir kad jos lauktų atvykstant. Tuomet vyras prie automobilio parūkė ir nuėjo į automobilį, kur visą laiką prasėdėjo iki kol atvyko policijos pareigūnai. Policija atvyko maždaug per 5 - 10 min., per tą laiką automobilio "VW" vairuotojas jokių gėrimų nevartojo. M. D. jį visą laiką matė, nes abiejų automobiliams susidūrus šonais, buvo beveik vienas priešais kitą. M. D. policiją iškvietė, kadangi automobilio "VW" vairuotojo išvaizda buvo kaip neblaivaus asmens, vairuotojui prie M. D. priėjus, ji jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Atvykus policijos pareigūnams, M. D. matė kaip automobilio "VW" vairuotojas pūtė į alkoholio matuoklį, po to buvo įsodintas į pareigūnų tarnybinį automobilį. Eismo įvykio metu pati nenukentėjo, patyrė tik turtinę žalą dėl apgadinto automobilio. Pačiam automobilio "VW" vairuotojui jokių pretenzijų neturi ir neturės, civilinio ieškinio šioje byloje nereikš, nes dėl žalos atlyginimo kreipsis į eismo įvykį sukėlusio automobilio draudimą. M. D. nurodo, kad jai užteks tiek, kiek žalą atlygins draudimas (b.l. 30-31).

Iš 2017-09-17 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. T. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad jame nurodytos aplinkybės, jog 2017-09-17 apie 15.45 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad Kaune, Rokuose prie parduotuvės automobilis VW PASSAT važiuodamas apgadino pranešėjos automobilį BMW, vairuotojas, galimai, neblaivus. Atvykus į įvykio vietą vairuotojui V. S. alkotesteriu nustatytas 2,46 promilės girtumas (b. l. 7).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo protokolo matyti, kad užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės, data, vieta – 2017-10-06 kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 5,85 km (b. l. 9-10).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, schemos, fotonuotraukų matyti, kad kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 5,85 km apžiūrėtas automobilis “VW PASSAT” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A. S., apžiūrėti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai po eismo įvykio : priekinis kairės pusės bamperio šonas, priekinis kairės pusės sparnas; nubraižyta įvykio vietos schema, darytos fotonuotraukos (b.l. 11-12, 13, 14-15).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilis „VW PASSAT“, pilkos spalvos, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) yra registruotas A. S. vardu (b.l. 23).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2017-10-06 15.32 val. A. S. nustatytas 1,82 promilių girtumas (b.l. 27).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 10422/2017(01) matyti, kad 2017-10-06 A. S. paimtame kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 1,92 promilės elito alkoholio (b.l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo A. S. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 7 d.

Pagal BK 281 str. 7 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina esminis požymis-transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio.

Nagrinėjamoje byloje teismas nepaneigiamai nustatė, kad transporto priemonę-automobilį „VW PASSAT“ valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent A. S., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Policijos pareigūnams patikrinus jo girtumą nustatyta, kad jo kraujyje yra daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio, t.y. nustatyta 1,92 % promilių girtumas.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis A. S. savo kaltę visiškai pripažino, nurodydamas, kad prieš pradėdamas vairuoti automobilį, miške grybavo su draugu, su kuriuo išgėrė alkoholio. Vėliau sėdo į jam priklausantį automobilį ir važiavo namo, tačiau jam pamaišė kitas automobilis, todėl jis stabdė ir jo automobilį sumėtė, dėl ko jis atsitrenkė į kitą automobilį.

Be kaltinamojo prisipažinimo padarius BK 281 str. 7 d. nurodytą nusikalstamą veiką, šios veikos padarymo aplinkybės įrodytos kita byloje esančia ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirta rašytine medžiaga. Esant šių aplinkybių visetui, teismas laiko, kad kaltinamojo V. S. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 7 d. ir yra visiškai įrodyta.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkyne laikytina tai, kad kaltu jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl laidavimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. S. paprašė nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, jį atiduodant laiduotojai jo seseriai R. L., taip pat teismui buvo pateikti dokumentai, kad R. L. anksčiau administracine tvarka nebausta, neteista.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklausta R. L. sutiko būti brolio A. S. laiduotoja, nurodė, kad su broliu palaiko artimus giminiškus ryšius, jis jai padeda ūkyje, įsiklauso į jos nuomonę ir pastabas, mano, kad gali daryti jam teigiamą įtaką.

BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju nustatytos visos BK 40 str. numatytos būtinos sąlygos taikyti A. S. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t.y. kaltinamasis ankščiau neteistas (b.l. 40), kas atitinka BK 40 str. 2 d. 1 p., kaltu padaręs nusikalstamą veiką visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 2 p., civilinis ieškinys byloje nepareikštas, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 3 p., todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 4 p.

BK 40 str. 3 d. yra nurodyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojų asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. L. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, ūkininkauja. Tiek kaltinamasis A. S., tiek R. L. parodė, kad juos sieja artimi giminiški ryšiai, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų, kad tarp A. S. ir R. L. būtų buvusi ar yra konfliktinė situacija, todėl tikėtina, kad ateityje R. L., kaip A. S. sesuo, gali daryti teigiamą įtaką savo brolio elgesiui. Teismo nuomone R. L. gali būti kaltinamojo laiduotoja.

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad laiduotoja R. L. ūkininkauja, tačiau yra smulki ūkininkė, gauna mažas pajamas, todėl, teismo nuomone, skirtinas laidavimas be užstato.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog A. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 str. 1 d., 2 d., 3 d., todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos R. L. atsakomybėn be užstato, baudžiamoji byla A. S. tžvilgiu nutrauktina

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 67 str. 2 d. nurodyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 str. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. S. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad neteisėti A. S. veiksmai didelės žalos nepadarė, eismo įvykio metu buvo tik nežymiai apgadintas jame dalyvavęs kitas automobilis. Be to, pagal BK 54 str. 2 d., viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali būti pasiekta, skiriant tokias įstatymo numatytas baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Šiuo atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. S. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, yra teisiamas pirmą kartą. Galiojančių administracinių nuobaudų A. S. neturi. Jis dirba “Jonučių žemės ūkio bendrovėje” traktorininku/kombainininku, todėl akivaizdu, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam yra ne pramoga, o pirmo būtinumo reikalas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog baudžiamojo poveikio priemonės-teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminas nustatytinas artimas minimaliam.

Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. S. ne tik vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tačiau ir atsitrenkė į kitą automobilį, tokiais savo veiksmais padarydamas turtinę žalą, kurią nurodytais atvejais dažniausiai atlygina draudimo įmonės. Todėl A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą

Dėl automobilio konfiskacijos

BK 67 str. 2 d. 7 p. bei 72 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.).

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

BK 72 str. 2 d. nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas.

BK 281 str. 7 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. BK 281 str. 10 d. automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Taigi automobilis „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantis A. S. ir kurį jis vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 1,92 promilių etilo alkoholio), atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 str. 2 d., pripažintinas nusikalstamos veikos priemone ir privalo būti konfiskuotas.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro M.Šukio 2017-10-18 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. S. automobiliui „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas.

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. paskirta kardomoji priemonė–dokumento-vairuotojo pažymėjimo paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, dokumentą-vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą VĮ „Regitra“ 2010-09-28, persiunčiant į VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 1 d., 4 d., 6 d., 307 str. 5-7 d., 308 str., 313 str.,

nusprendžia:

A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., perduodant jį laiduotojos R. L. (gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 2 p., 6 p., 68 str. skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemones-uždrausti naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 2 p., 7 p., 71 str. skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę-15 (penkiolikos) MGL, t.y. 564,90 ? (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 euro centų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskirtą įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą (jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą).

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d., 5 d., konfiskuoti automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Kaune, Chemijos g. 4b, asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. S..

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. paskirtą kardomąją priemonę- dokumento-vairuotojo pažymėjimo paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, dokumentą-vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą VĮ „Regitra“ 2010-09-28, peresiųsti į VĮ „Regitra“.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. S., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. S., jog jei jis per teismo nustatytą terminą nesumokės įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ši įmoka gali būti išieškota priverstinai arba teismas baudžiamąją poveikio priemonę vykdančios institucijos teikimu ją gali pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone. Paskirtąją įmoką vengiant įvykdyti, teismas baudžiamąją poveikio priemonę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 str. (vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones). Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia asmens nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas