Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – (duomenys neskelbtini) regiono AAD) apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimo, kuriuo Šiaulių regiono AAD inspektoriaus 2012 m. balandžio 6 d. nutarimas nubausti A. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės apžeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 5 dalį 150 Lt bauda panaikintas ir A. S. administracinė byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) regiono AAD inspektoriaus 2012 m. balandžio 6 d. nutarimu A. S. nubaustas už tai, kad jis 2012 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio organizuotoje medžioklėje (duomenys neskelbtini) rajone prie (duomenys neskelbtini) miško, prieš antrą varymą nesaugiai šaudė į iš miško išbėgusius elnius, t.y. nesilaikė saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimų. Elniai buvo šaudomi iš graižtvinio medžioklinio šautuvo į šalia miško stovinčių varovų pusę, negalima buvo nustatyti, kur lėks iššautos kulkos, jos negalėjo įsmigti į žemę gerai matomoje vietoje ir buvo pavojingos varovams. Tuo A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 511 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – taisyklių) 71.3. p., 71.7. p. ir 72.10. p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 5 dalyje.

(duomenys neskelbtini) regiono AAD inspekcija A. S. paskyrė administracinę nuobaudą – 150 Lt baudą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. S. 2012-01-28 (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio organizuotoje medžioklėje prieš antrą varymą nesaugiai šaudė į iš miško išbėgusius elnius, nes elniai buvo šaudomi iš graižtvinio medžioklinio šautuvo, kurio kulkos pavojingos 5 km atstumu, į šalia miško stovinčių varovų pusę, iššautos kulkos negalėjo įsmigti į įšalusią žemę gerai matomoje vietoje, buvo didelė rekušeto tikimybė ir tuo kėlė pavojų varovams, be to, šaudamas medžiotojas privalo laikytis ir 30 laipsnių šovimo kampo taisyklės. Apelianto teigimu, paties A. S. pateikta išsami schema iš kadastro žemėlapio su pažymėtomis varovų ir medžiotojo stovėjimo bei žvėrių nušovimo vietomis, tiksliai išmatuotais atstumais tarp taškų, pritaikius kosinusų teoremą, patvirtina, kad šaudamas į elnią (schemoje taškas D), jis šovė 6,42 laipsnių kampu, o šaudamas į elnią (schemoje taškas B) šovė 18,14 laipsnių kampu link varovų (schemoje linija AC). Pagal medžioklės taisyklių 71.6 punkto reikalavimus medžiotojas turi teisę šauti ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo žmonių arba kitų objektų. Taip pat apeliantas nurodo, kad A. S. pažeidimo padarymo faktas nustatytas medžioklėje dalyvavusių medžiotojų paaiškinimais, teisme apklaustų liudytojų parodymais, A. S. ir P. M. pateiktomis šaudymo schemomis, dėl kurių nebuvo ginčijimąsi. Todėl mano, kad visos 3 schemos ir liudytojų parodymai turi būti vertinami pakankamu pažeidimo įrodymu. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad A. S. paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl teismo nutarime nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti paskirtą nuobaudą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 85 straipsnio 5 dalyje administracinė atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra nustatomi atitinkami Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimai, nulemiantys aptariamos teisei priešingos veikos inkriminavimą.

A. S. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad medžioklėje prieš antrą varymą nesaugiai šaudė į iš miško išbėgusius elnius, kad elniai buvo šaudomi iš graižtvinio medžioklinio šautuvo į šalia miško stovinčių varovų pusę, ir negalima buvo nustatyti, kur lėks iššautos kulkos, jos negalėjo įsmigti į žemę gerai matomoje vietoje ir buvo pavojingos varovams. Tuo buvo pažeisti taisyklių 71.3., 71.7., 72.10. punktų reikalavimai.

Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 511 patvirtintose Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse 71.3., 71.7. ir 72.10. punktų iš viso nėra, o punktai, atitinkantys kaltinime nurodytus veiksmus, numatyti 2010 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-768 patvirtintose pakeistose taisyklėse. Dėl to laikoma, kad A. S. buvo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. D1-768 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 71.3. p., 71.7. p. ir 72.10. p. reikalavimus.

Be to, iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nurodo, kad šaudamas medžiotojas privalo laikytis 30 laipsnių šovimo kampo taisyklės, kuri numatyta taisyklių 71.5. bei 71.6. punktuose, tačiau kaip matyti iš A. S. suformuluoto kaltinimo, jam neinkriminuotas minėtų taisyklių pažeidimas. Dėl to apeliantas nepagrįstai nurodo, kad A. S. medžioklėje šaudamas į elnius, į varovų pusę nesilaikė 30 laipsnių šovimo kampo, t. y. pažeidė taisyklių 71.6. punkto reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl skundo argumentų, kurie susiję su galimai padaryto taisyklių 71.6. punkto pažeidimu.

Taisyklių 71.3. punkte numatyta, kad leidžiama šauti į medžiojamąjį gyvūną, pasirodžiusį iki varymo pradžios. Šaunama tik įsitikinus, kad visi greta esantys medžiotojai yra savo šaudymo vietose, o nueinantys medžiotojai – gerai matomi ir yra saugūs. Draudžiama į medžiojamuosius gyvūnus šaudyti pasibaigus varymui, išskyrus atvejį, kai pribaigiamas rastas sužeistas gyvūnas.

Taisyklių 71.7. punkte pasisakyta, jog šauti į varovų pusėje esantį žvėrį ar paukštį leidžiama tik įsitikinus, kad šūvis bus nepavojingas varovams. Kiekvienu atveju į varovų pusę leidžiama šauti tik taip, kad kulka ar šratai įsmigtų į žemę gerai matomoje vietoje ir nekeltų pavojaus varovams.

Taisyklių 72.10. punktas medžiotojui draudžia šaudyti iš graižtvinio medžioklinio ginklo virš horizonto linijos ir kitais atvejais, kai negalima nustatyti, kur lėks kulka.

Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir mano, kad byloje esančios visos 3 šaudymo schemos bei liudytojų parodymai yra pakankamas įrodymas, kad A. S. padarė teisės pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visos trys pateiktos schemos dėl jose esančių trūkumų negali būti pripažįstamos patikimu įrodymu, pakankamu asmens kaltės klausimui spręsti.

(duomenys neskelbtini) regiono AAD pareigūno sudaryta schema (9 b. l.) buvo sudaryta po įvykio praėjus maždaug savaitei, tą schemą sudarė medžioklėje nedalyvavęs asmuo bei nedalyvaujant pačiam apkaltintam asmeniui A. S.. Be to, schemoje nėra nurodytų tikslių atstumų tarp A. S. stovėjimo vietos ir varovų bei nušautų elnių, šūvių trajektorijų. Pats inspektorius teisme patvirtino, kad jis schemą sudarė pagal medžioklės vadovo A. P. parodymus bei kitų medžiotojų paaiškinimus. Liudytojas A. P. patvirtino pasirašęs schemoje, tačiau parodė, kad jis schemą sudariusiam inspektoriui tik nurodė, kas ir kur stovėjo, tačiau teigė nenurodęs vietų, kur buvo nušauti elniai (98–99 b. l.). Liudytojai V. M., R. K., Ž. K. ir A. Ž. teisme paneigė schemoje pažymėtą jų, kaip varovų, buvimo vietą, nurodė, kad jie buvo ne miško kampe, o 50–100 m dešiniau nuo miško kampo, ties egle, kuri išsiskiria iš miško.

A. S. pateikta schema ir fotonuotraukos (40, 42–56 b. l.) rodo, kad schema buvo sudaryta visai kitu metų laiku – nesant sniego kaip medžioklės metu, žemė suarta. Be to, schemoje nurodytos žvėrių nušovimo vietos kelia abejonių, nes neaišku, kokie objektyvūs orientyrai duoda pagrindą manyti, kad elniai buvo nušauti būtent tose vietose, o ne kitur. Taigi, A. S. pateikta schema taip pat yra neinformatyvi ir laikytina tik jo paaiškinimus papildančia vaizdine medžiaga.

Nors liudytojo P. M. pateikta kitą dieną po medžioklės sudaryta schema (94 b. l.) yra tiksliausia iš visų pateiktų (nurodytos tikslios koordinatės ir atstumai), o liudytojo V. M. pateiktos fotonuotraukos (95 b. l.) patvirtina sudarytą schemą, bei abu liudytojai teisme paaiškino, kad schemą sudarė remdamiesi pėdsakais sniege, kraujo dėmėmis, kulkos trajektorija ir kt. žymėmis, tačiau nei liudytojas P. M., nei liudytojas V. M. nebuvo įgalioti sudaryti ir pateikti schemą ir fotonuotraukas, t. y. nebuvo įgalioti tirti patį įvykį. Be to, nei sudarant schemą, nei įvykio vietoje fotografuojant nedalyvavo kiti medžioklėje dalyvavę asmenys, tarp jų ir A. S., ar įvykį tyręs pareigūnas. Taip pat schema ir fotonuotraukos buvo padarytos iš įvykio vietos išgabenus nušautus žvėris, ėjus apžiūrėti įvykio vietą, todėl užfiksuoti pėdsakai nelaikytini tiksliais. Tarp V. M. pateiktų fotonuotraukų nėra nei vienos nuotraukos, kurioje būtų užfiksuotas visas panoraminis įvykio vietos vaizdas – viena visus pažymėtus objektus apimanti aiški fotonuotrauka, todėl lieka abejonė, kad tą pačią gairelę perkėlus į kitą vietą gali būti užfiksuota visai skirtinga vieta. Pastebėtina, kad tarp V. ir P. M. ir A. S. yra nesutarimų – teisme nagrinėjamas ginčas dėl V. ir P. M. pašalinimo iš medžiotojų būrelio (84–93 b. l.), P. M. dar iki įvykio neteko medžiotojų būrelio vadovo pareigų (81–83 b. l.), todėl yra pagrindas manyti, kad P. ir V. M. yra suinteresuoti šios bylos baigtimi asmenys ir jų pateiktų duomenų objektyvumu yra pagrindas abejoti.

Įvertinus tai, kad visose trijose pateiktose įvykio schemose yra trūkumų ir šių trūkumų po įvykio praėjus pusmečiui nebus galima pašalinti, daroma išvada, kad byloje esančios schemos ir fotonuotraukos negali būti nepripažintos objektyviais ir patikimais įrodymais, patvirtinančiais, jog A. S. pažeidė taisyklių reikalavimus nušaudamas iki varymo iš miško išbėgusius du elnius.

Be to, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nutarime, pagal taisyklių 24.10. punktą, medžioklės vadovas nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) privalo informuoti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos departamentą apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus. Šiuo konkrečiu atveju medžioklės vadovas A. P. apie galimus medžioklės taisyklių pažeidimus neinformavo aplinkos inspektoriaus, kas leidžia manyti, kad pažeidimų nebuvo padaryta. Vertinant byloje apklaustų asmenų parodymus, jų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad be liudytojų V. ir P. M. parodymų nei vienas iš medžioklėje dalyvavusių liudytojų nepatvirtino, kad A. S. šūvis buvo nesaugus. Liudytojas A. P. parodė, kad po medžioklės tik V. M. pasakė, jog buvo nesaugiai šaudoma, dėl to pareiškė pretenzijas (98–99 b. l.), o medžioklėje dalyvavę varovais R. K., Ž. K., A. Ž. parodė, kad A. S. šovė į šoną nuo jų, o kokiu kampu – negalėjo nurodyti, bet tvirtino, kad šūvis buvęs saugus (102–104 b. l.). Liudytojas M. P. teisme paaiškino, kad nors A. S. šovė į elnius į varovų pusę, tačiau jis negalįs pasakyti, kokiu kampu buvo šauta į varovų pusę, nes jis visą veiksmą matė iš šono, buvo vienoje linijoje su miško kraštu (104 b. l.). Atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas P. M. įvykio vietoje (pamiškėje prie varovų) nebuvo, nematė kokia kryptimi šovė A. S., o apie nesaugų šūvį sužinojo pasibaigus medžioklei (11, 99–100 b. l.). Kadangi V. ir P. M. gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai nelaikytini patikimu įrodymų šaltiniu. Kitų patikimų duomenų, kad A. S. šovė nesaugiai, byloje nėra. Be to, A. S. galimai padaryti medžioklės taisyklių pažeidimai paaiškėjo tiriant sumedžiotų elnių kiekio aplinkybes, po medžioklės praėjus maždaug savaitei, ir liudytojų duoti paaiškinimai yra labiau susiję su sumedžiotų elnių kiekiu, o ne su šūvio saugumu. Taigi byloje nėra liudytojų parodymų, kurie neginčijamai patvirtintų A. S. pareikštą kaltinimą dėl nesaugaus šūvio.

Atsižvelgus į tai, kad pateiktos schemos, liudytojų P. ir V. M. parodymai nelaikytini patikimu įrodymų šaltiniu, o kiti liudytojai nepatvirtino buvus nesaugiam šūviui, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti A. S. kaltę padarius taisyklių 71.3., 71.7., 72.10. punktų pažeidimus, t. y. byloje neįrodyta, jog A. S. padarė ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.