Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Kęstučio Dargužio ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. A., R. J. ir G. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir nubaustas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas V. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas N. S. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

S. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas V. B. atžvilgiu), ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2016 m. vasario 9 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 17 metų laisvės atėmimo bausme, pridedant dalį – 9 mėnesius šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę subendrintą 17 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityta pagal 2016 m. vasario 9 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės dalis.

R. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

G. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir nubaustas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas N. S. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2016 m. liepos 26 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridedant dalį – 1 metus šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaitytas suėmimo laikas, nurodytas 2016 m. liepos 26 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendyje, tai yra nuo 2015 m. rugsėjo 6 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (iš viso 59 dienas), ir pagal 2016 m. liepos 26 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės dalis.

G. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintas, pakeičiant į suėmimą.

Priteista solidariai iš civilinių atsakovų G. M., S. A., A. B. ir R. J. civiliniams ieškovams:

UAB „4 finance“, į. k. (duomenys neskelbtini), 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) turtinės žalos,

UAB „Ferratum“, į. k. (duomenys neskelbtini), 816 Eur (aštuoni šimtai šešiolika eurų) turtinės žalos,

UAB „IPF Digital Lietuva“ (buv. „MCB Finance“), į. k. (duomenys neskelbtini), 403,06 (keturi šimtai trys eurai 6 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteista solidariai iš civilinių atsakovų G. M. ir S. A. civiliniams ieškovams N. S. 620 Eur (šeši šimtai dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir UAB „Nordecum“, į. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penki šimtai eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista A. B., tačiau dėl jos apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. A., G. M. ir R. J. nuteisti už tai, kad jie, veikdamas bendrininkų grupėje su A. B. ir nenustatytais asmenimis, turėdami bendrą ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, 2015 m. kovo mėn. pradžioje S. A. paskambinus A. B. ir paprašius atsidaryti sąskaitą „Šiaulių banke“, išsiimti banko korteles bei sąskaitos duomenis perduoti G. M., 2015 m. kovo mėn. pradžioje R. J. paskambinus G. M. ir nurodžius nuvykti pas A. B., nuvežti ją į banką atsidaryti sąskaitos ir sąskaitos numerį perduoti R. J., 2015 m. kovo mėn. pradžioje G. M. nuvykęs pas A. B., nuvežė ją į „Šiaulių banko“ filialą, (duomenys neskelbtini), kur A. B. atsidarė sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir perdavė sąskaitos numerį G. M., o šis SMS žinute sąskaitos numerį persiuntė R. J., kuris sąskaitos numerį perdavė nenustatytam asmeniui, po ko 2015 m. kovo 17 d. nenustatytas asmuo iš Marijampolės pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), paskambino V. B. į telefono numerį (duomenys neskelbtini), prisistatė STT pareigūnu ir apgaule išgavo jos DNB banko sąskaitos numerį bei elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, o po to 2015 m. kovo 17 d., apie 13.00 val., nenustatytas asmuo iš nenustatytos vietos, internetu pateikė melagingus duomenis, jog jis yra V. B. ir užsiregistravo UAB „Ferratum“ internetiniame tinklapyje bei pravedė 0,01 Lt (0,0029 euro) registracijos mokestį, tą pačią dieną su šia bendrove sudarė kredito sutartį, pagal kurią bendrovė į V. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 500,00 Eur, po ko 490 Eur pravedus į A. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei R. J. paskambinus G. M. ir pasakius, kad A. B. sąskaitoje jau yra pinigai, 2015 m. kovo 18 d. G. M. kartu su A. B. 490 Eur nuėmė „Šiaulių banko“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir G. M. 100 Eur pasiliko sau, o 390 Eur nuvežė į Vilnių ir perdavė R. J. nurodytam nenustatytam asmeniui, 2015 m. kovo 17 d.; 19.33.05 val., nenustatytam asmeniui iš nenustatytos vietos internetu pateikus melagingus duomenis, jog jis yra V. B. ir užsiregistravus UAB „MCB Finance“ internetiniame tinklapyje www.credit24.lt bei pravedus 0,01 Lt (0,0029 euro) registracijos mokestį ir tą pačią dieną su šia bendrove sudarius kredito sutartį, pagal kurią bendrovė į V. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 200,00 Eur, po ko 2015 m. kovo 18 d. 200 Eur pervedus į A. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 19 d. G. M. kartu su A. B. 200 Eur nuėmė „Šiaulių banko“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir G. M. pinigus paštu persiuntė R. J. nurodytam nenustatytam asmeniui; 2015 m. kovo 19 d. nenustatytam asmeniui iš nenustatytos vietos internetu pateikus melagingus duomenis, jog jis yra V. B. ir su UAB „4finance“ sudarius kredito sutartis, pagal kurias bendrovė į V. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 250,00 Eur, po ko 206 Eur pervedus į A. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 20 d. G. M. kartu su A. B. 200 Eur nuėmė „Šiaulių banko“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir G. M. pinigus paštu persiuntė R. J. nurodytam nenustatytam asmeniu, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą – 896 Eur.Be to, G. M. ir S. A. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, turėdami bendrą ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, 2015 m. balandžio 27 d., apie 10.00 val., nenustatytam asmeniui iš nenustatytos vietos paskambinus N. S. į laidinį telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir prisistačius policijos pareigūnu bei apgaule išgavus jos „Swedbank“ sąskaitos numerį bei elektroninės bankininkystės kodus, tą pačią dieną, nenustatytas asmuo iš nenustatytos vietos, neteisėtai prisijungė prie N. S. „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir per du kartus iš jos pervedė 620 Eur į S. A. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, bei internetu UAB „Nordecum“ tinklalapyje www.smspinigai.lt, prisistatęs N. S. vardu, pateikė paraišką 500 Eur paskolai gauti ir su šia bendrove sudarė kredito sutartį, pagal kurią UAB „Nordecum“ į N. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 500 Eur, po ko nenustatytas asmuo, neteisėtai prisijungęs prie minėtos N. S. sąskaitos, 500 Eur pervedė į S. A. „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), po ko S. A. 615 Eur nuėmė „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 500 Eur nuėmė bankomate, (duomenys neskelbtini), ir pinigus perdavė G. M. bei nenustatytam asmeniui, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą – 1120 Eur.Apeliaciniu skundu nuteistasis S. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas V. B. atžvilgiu) ir jį išteisinti. Skunde jis nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo iš Marijampolės pataisos namų duomenų, kad jis tuo metu, kai buvo vykdomas nusikaltimas, t. y. 2015 m. kovo 17 d., buvo ne pataisos namuose, tačiau Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Lukiškėse. Apylinkės teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, be to, teismas nepagrįstai vadovavosi A. B. parodymais, kuri jį apkalba. Jis neprašė A. B., kad ji atsidarytų banko sąskaitą. Taigi, jis yra nuteistas nepagrįstai.Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino susidariusių aplinkybių visumos ir vadovavosi ne byloje esančiais faktais, o savo pamąstymais. R. J. prašo įvertinti visų šioje byloje nuteistų asmenų duotus parodymus. Apelianto teigimu, negalima vadovautis G. M. pirminiais parodymais, teisme minėtas asmuo suprantamai paaiškino, kad suklydo, jog telefonu kalbėjo su juo. Be to, būtina įvertinti specialisto M. A. paaiškinimą, t. y. kad (duomenys neskelbtini) ,,Tele-2“ bokštas aptarnauja 30 km spinduliu, įskaitant ir gyvenamuosius namus. Tai paneigia, jog nusikaltimą padarė asmenys, esantys Marijampolės pataisos namuose.Apeliaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo jį išteisinti dėl sukčiavimo N. S. atžvilgiu, o dėl įvykdyto sukčiavimo V. B. atžvilgiu – skirti švelnesnę bausmę. Skunde jis nurodė, kad kai S. A. paprašė jo nuvežti šį iki PC „Molas“, jis negalvojo, kad S. A. važiuoja nuimti sukčiavimo būdu įgytų pinigų. Jis minėtą asmenį tik nuvežė ir laukė automobilyje, kol šis sugrįš. Atsibodus laukti, jis paskambino S. A. ir sužinojo, kad šis banke, kur ir nuėjo. Jam atėjus, S. A. nuiminėjo pinigus iš bankomato, rankoje turėjo dokumentus, todėl paprašė jo palaikyti pinigus. Jis pinigus laikė tik akimirką, t. y. netrukus grąžino juos S. A., kuris juos įsidėjo į piniginę. Tuomet jis minėtą asmenį nuvežė prie ,,Akropolio“ ir ten paliko. Kas S. A. pervedė pinigus, nežino, taip pat nežino, kam pinigai buvo perduoti. Nukentėjusiajai N. S. jis neskambino, jokios finansinės naudos neturėjo ir nesuvokė, jog yra vykdomas nusikaltimas. Dėl epizodo V. B. atžvilgiu apeliantas nurodo, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė. Savo kaltę jis pripažino. Tuo metu jis kiekvieną dieną važinėjo iš Kauno į Vilnių ir nežinojo, kad vežami perdavimui pinigai yra gauti neteisėtu būdu. Anksčiau jis nebuvo susidūręs su tokiais atvejais. Tai supratęs jis pasikeitė telefono SIM kortelę, o pats toliau legaliai dirbo net negalvodamas, kad bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jis buvo apgautas pažįstamų, kurie jam ne viską pasakė. Savo iniciatyva jis nusikaltimo nebūtų vykdęs. Be to apeliantas prašo atsižvelgti į 2016 m. gegužės 25 d. pakeitimus, kurie leidžia paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta to straipsnio sankcijoje. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad baudžiamojo proceso metu jis susirgo sunkia liga – plaučių tuberkulioze, be to, baigė dvylika klasių ir įgijo vidurinį išsilavinimą, dalyvavo VšĮ „Malonės namai“ projektuose, kurių tikslas savęs pažinimas, integracija į visuomenę. Pažymi ir tai, kad augina šešerių metų sūnų, stengiasi reabilituotis, siekia pasitaisyti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis R. J. ir jo gynėjas advokatas Algis Girdutis Šalavka prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, S. A. ir G. M. gynėjai advokatai Valerijus Karpovas ir Gintaras Platūkis prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė visų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nuosprendį.

Nuteistųjų S. A., R. J. ir G. M. apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus padavė nuteistieji S. A., R. J. ir G. M.. R. J. savo kaltę neigia dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, S. A. neigia, jog dalyvavo sukčiaujant nukentėjusiosios V. B. atžvilgiu, o G. M. nepripažįsta kaltės dėl įvykdyto sukčiavimo nukentėjusiosios N. S. atžvilgiu, taip pat prašo švelninti bausmę dėl sukčiavimo V. B. atžvilgiu. Taigi, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis patikrinimas apeliacinių skundų apibrėžtose ribose.Nors apeliantai savo kaltę visiškai (R. J.) ar iš dalies (S. A., G. M.) neigia, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma aukštesniajam teismui neleidžia abejoti nuteistųjų kaltės įrodytumu. Duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis vien prielaidomis, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas dėl nuteistųjų kaltės buvo suformuotas vertinant įrodymus, ištiriant visus byloje esančius duomenis, t. y. juos palyginant, pašalinant prieštaravimus ir argumentuojant savo sprendimą. Skundžiamas nuosprendis yra priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, todėl yra teisėtas. Be to, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamųjų kaltumo, paskiriamų bausmių ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Todėl skundžiamas nuosprendis tenkina ir pagrįstumo kriterijų. Apeliacinių skundų teiginiai, jog nuosprendis paremtas vien subjektyviais pamąstymais, laikytini formaliais ir deklaratyviais.

Dėl sukčiavimo nukentėjusiosios V. B. atžvilgiu

Nuteistasis S. A. apeliaciniame skunde pažymi, kad tuo metu, kai buvo vykdomas sukčiavimas V. B. atžvilgiu, t. y. 2015 m. kovo 17 d., jis buvo ne Marijampolės pataisos namuose, tačiau Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Lukiškėse, todėl negalėjo prisidėti prie šio nusikaltimo vykdymo, nes tyrimo metu nustatyta, kad telefoninių sukčių veikimo teritorija buvo Marijampolės miestas, galimai Marijampolės pataisos namai. R. J. teigimu, jo atžvilgiu iš viso nėra surinkta objektyvių duomenų pagrindžiančių jo kaltę. Su šiais argumentais aukštesnysis teismas nesutinka, kadangi juos paneigia nuteistųjų A. B., G. M. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga.Nuteistoji A. B. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad su S. A. susipažino per televizijoje rodomus pažinčių skelbimus. Žinojo, kad jis atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. 2015 m. kovo mėnesį S. A. paprašė jos atsidaryti sąskaitas Šiaulių ir DNB bankuose bei išsiimti banko korteles, kurias vėliau prašė perduoti draugui G. M.. Ji sutiko padėti ir atliko visus S. A. prašomus veiksmus (t. 2, b. l. 3-4). A. B. pripažino ir tai, kad suprato, jog jos banko sąskaita bus reikalinga pinigams išgryninti (t. 2, b. l. 10), taigi, nors ji nesidomėjo iš kur bus gauti pinigai, tačiau suvokė, jog jie bus gauti nusikalstamu būdu. Teisminio nagrinėjimo metu A. B. kalta prisipažino visiškai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atkreiptinas dėmesys, jog A. B. pastoviai palaikė ryšius su S. A., t. y. susiskambindavo, bendraudavo socialiniame tinkle „Facebook“. Taigi, S. A. balsas jai buvo gerai žinomas, todėl atmestina versija, jog jai galėjo skambinti kitas nuteistasis ir prisistatyti S. A. vardu. Be to, apelianto S. A. nurodymai draugei A. B. buvo duoti 2015 m. kovo mėnesio pradžioje, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, jos nesugebėjo prisiminti ir pati A. B., todėl aplinkybė, kad 2015 m. kovo 17 d. S. A. buvo ne Marijampolėje, o Vilniuje šiuo atveju reikšmės neturi. Nuteistasis S. A. veikė ne vienas, tačiau bendrininkų grupėje, vis dėlto, be jo atliktų veiksmų bendras siekiamas rezultatas nebūtų pasiektas. Nors apeliantas teigia, jog A. B. jį apkalba, tačiau tam nėra jokio pagrindo. Minėti asmenys palaikė draugiškus santykius, o A. B. naiviai tikėjosi, jog S. A. išėjus laisvę, jie kartu kurs bendrą šeimos ūkį. Duomenų, kad A. B. turėtų kokių nors nuoskaudų S. A. atžvilgiu ar būtų suinteresuota jam pakenkti, byloje nėra, todėl aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti jos parodymais, kurie iš esmės yra nuoseklūs ir neprieštaringi.A. B. parodymus patvirtina ir nuteistojo G. M. parodymai (t. 2, b. l. 41-42), kuris pastarąją vežiojo į bankus tam, kad ši galėtų atsidaryti sukčiavimui vykdyti reikiamas bankų sąskaitas. Tačiau nurodymus ką ir kada daryti G. M. duodavo ne S. A., o R. J., kuris tuo metu atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose. Tai patvirtina, jog S. A. ir R. J. veikė suderintai bei koordinavo laisvėje esančių bendrininkų veiklą iš pataisos namų. R. J. tiksliai žinojo, kada A. B. sąskaitoje atsiras konkreti pinigų suma, kurią nedelsiant G. M. ir A. B. turėdavo nuimti bei perduoti kitiems nenustatytiems asmenims, galimai bendrininkams. G. M. pripažino, kad pinigus veždavo ir į Vilnių, už tai gavo atlygį - 100 eurų bendrininko leidimu pasiliko sau. Pažymėtina ir tai, kad G. M. yra pažįstamas ne tik R. J., tačiau ir S. A., nes su pastaruoju kartu atliko bausmę viename būryje, todėl atmestina versija, jog G. M. galėjo susimaišyti, neatpažinti R. J. balso ir pan. Nors teisminio nagrinėjimo metu G. M. pakeitė savo parodymus ir aiškino, kad jam skambino ne R. J., bet J. P., tačiau šį aiškinimą apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai. J. P. buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, tačiau jis nesugebėjo paaiškinti, kodėl pagalbos kreipėsi būtent į G. M., taip pat nesugebėjo įvardyti nei vienos sumos, kuri turėjo būti nuimta ir perduota Vilniuje esančiam asmeniui. J. P. aiškino, jog į Vilnių prašė nuvežti savo asmeninius pinigus, kas visiškai prasilenkia su byloje nustatytomis aplinkybėmis. Visa tai rodo, jog su analizuojamu sukčiavimu jis nėra susijęs, o kaltę bandė prisiimti, siekdamas padėti kartu kalinčiam R. J.. Nuteistasis R. J. skunde atkreipia dėmesį, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. A. (,,Tele-2“ dirbantis specialistas) paaiškino, jog tiksliai nustatyti, iš kurios vietos buvo skambinta nukentėjusiajai, neįmanoma. Marijampolėje stovintis bokštelis apima ne tik pataisos namus, bet ir gyvenamųjų namų kvartalą, teoriškai bazinė stotis veikia iki 30 kilometrų spinduliu. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. J. nėra inkriminuotas pokalbis su nukentėjusiąja V. B.. Ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti, koks konkrečiai asmuo skambino nukentėjusiajai, todėl nėra pagrindo teigti, jog skambinta buvo iš Marijampolės pataisos namų. R. J. veikė tik kaip tarpininkas, t. y. asmuo, kuris padėjo gauti sukčiavimui vykdyti reikiamą banko sąskaitą, o nenustatytam asmeniui pervedus nusikaltimo būdu gautus pinigus, jis toliau kontroliavo šių pinigų judėjimą bei paskirstymą kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu R. J. bandė įvardyti bei iškviesti į teismą dar vieną asmenį, kuris galimai įvykdė analizuojamą sukčiavimą, tai M. G., tačiau kaip šis asmuo susijęs su nusikaltimu, nenurodė, todėl nuteistojo prašymas buvo pagrįstai atmestas. Atkreiptinas dėmesys, jog R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, teigė, jog juos duos teisme, tačiau teisiamojo posėdžio metu jokių paaiškinimų nepateikė, kaltę vis bandė suversti kuriam nors kitam pataisos namuose bausmę atliekančiam asmeniui – iš pradžių J. P., vėliau M. G.. Visa tai teisėjų kolegija vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Aplinkybė, jog A. B. teigė nepažįstanti R. J., pastarojo kaltės įrodytumui reikšmės neturi, nes byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad S. A., G. M. ir R. J. buvo pažįstami dėl bendros kriminalinės patirties. Visiems bendrininkams pažinoti vieni kitus ir bendrauti tarpusavyje nėra būtina, nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog visi nuteistieji suvokė, jog prisideda prie sukčiavimo vykdymo, t. y. įgyja svetimus pinigus apgaulės būdu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. A., G. M. ir R. J. pagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti dėl sukčiavimo V. B. atžvilgiu.

Dėl sukčiavimo nukentėjusiosios N. S. atžvilgiu

Nuteistasis S. A. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino, kad prisidėjo prie šios nusikalstamos veikos įvykdymo. 2015 m. balandžio 27 d. jam paskambino iš „zonos“ ir paprašė atsiųsti savo sąskaitą pinigų pervedimui, taip pat minėjo, kad šiuos pinigus reikės ir nuimti. Tą pačią dieną jis turėjo susitikti su skambinusio asmens siųstu asmeniu ir perduoti šiam pinigus. Prie „Swedbank“ bankomato jis nuėjo su tuo asmeniu, tiksliai neprisimena prekybos centre „Akropolis“ arba „Molas“ (t. 2, b. l. 124-125). Papildomos apklausos metu S. A. dėl analizuojamo epizodo kaltu prisipažino visiškai, nurodė, jog suprato, kad pinigai, pervesti į jo sąskaitą, buvo gauti nusikalstamu būdu. Visus nuimtus pinigus jis perdavė iš „zonos“ siųstam asmeniui – G. M. (t. 2, b. l. 139-140). Apeliaciniame skunde G. M. pripažįsta, kad stovėjo šalia S. A., kai šis bankomate nuiminėjo pinigus, tačiau nesuprato nei kokie tai pinigai, nei iš kur gauti, nei kam jie skirti, t. y. apeliantas neigia nusikaltimo subjektyviąją pusę. Jo teigimu, jis tik nuvežė S. A. iki PC „Molas“, nežinodamas, kad pastarasis važiuoja nuimti sukčiavimo būdu įgytų pinigų. Iš pradžių jis net nėjo kartu su S. A., tačiau vėliau, atsibodus šio laukti automobilyje, nuėjo pasižiūrėti, kur šis užtruko. Kai pinigai buvo nuimti, S. A. davė jam trumpam pinigus palaikyti, nes pats rankoje turėjo dokumentus, tačiau netrukus pinigus jis grąžino S. A.. Šie teiginiai prieštarauja G. M. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kur jis paaiškino, kad nuvežė S. A. iki PC „Molas“, laukė šio automobilyje, o nusibodus laukti, nuėjo iki banko pasižiūrėti, tačiau banke buvo daug žmonių, todėl jis grįžo atgal į automobilį, t. y. G. M. neigė, jog buvo kartu su S. A., kai šis nuiminėjo pinigus (t. 2, b. l. 54-55). Tačiau byloje esantis vaizdo įrašas bei fotonuotraukos (t. 1, b. l. 156, 157-159) patvirtina, kad pinigus bankomate S. A. ir G. M. išgrynino kartu. Jokių dokumentų S. A. rankose nelaikė, niekas jam netrukdė visus pinigus pasiimti sau, tačiau pinigai buvo pasidalinti, tiksliau perduoti G. M., kadangi veikta buvo bendrai. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-976/2015).Tai, jog G. M. nežino viso sukčiavimo nukentėjusiosios N. S. atžvilgiu eigos, nepaneigia jo kaltės dėl dalyvavimo šiame nusikaltime. S. A. ir G. M., jau minėta, buvo pažįstami, nes jiems yra tekę kartu atlikti bausmes Marijampolės pataisos namuose. G. M. žinojo, kad S. A. ne kartą teistas dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, pats apeliantas taip pat eilę kartų teistas dėl svetimo turto grobimo įvairiais būdais. Nors asmens kriminalinė praeitis negali būti jo kaltę pagrindžiančiu įrodymu, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad S. A. būtų suinteresuotas apkalbėti G. M.. Pažymėtina, jog minėti asmenys nėra draugai, todėl kritiškai vertinamas G. M. teiginys, jog jis tik nuvežė S. A. iki banko. Abu asmenys vyko tiksliai žinodami, kad vyksta išsigryninti ne jiems priklausančius pinigus, pinigai nuo bankomato buvo nuimti ir užvaldyti, todėl tiek G. M., tiek S. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Kiekvieno asmens indėlis į bendro rezultato siekimą svarbus individualizuojant skiriamą bausmę, tačiau ne veikos kvalifikacijai. Melagingas skambinimas N. S., prisistatant policijos pareigūnu, G. M. nėra inkriminuotas, todėl ši aplinkybė plačiau neanalizuojama. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. M. suvokė, jog daro pavojingą nusikaltimą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl bausmės nuteistajam G. M. individualizavimo

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad dėl epizodo nukentėjusiosios V. B. atžvilgiu jam paskirta per griežta bausmė, nes jis dėl šio nusikaltimo savo kaltę pripažino. Be to, serga sunkia liga – plaučių tuberkulioze, nepaisant to, stengiasi integruotis į visuomenę, įgijo vidurinį išsilavinimą, dalyvauja įvairiuose savęs pažinimo projektuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nėra pakankami bausmės švelninimui, nes pirmosios instancijos teismas bausmę individualizavo tinkamai.Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaltininko asmenybė – viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).Nagrinėjamu atveju, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad G. M. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), abi veikos buvo tyčinės ir baigtos. Atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra. Nors nuteistasis teigia, jog savo kaltę dėl V. B. atžvilgiu padaryto sukčiavimo pripažino, tačiau apylinkės teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi G. M. pripažino tik objektyviuosius veikos požymius, o subjektyviųjų, t. y. suvokimo, kad daro nusikaltimą, nepripažino nei vienos inkriminuotos nusikalstamos veikos atžvilgiu. Laikytina, jog toks prisipažinimas yra nenuoširdus, o tik deklaratyvus. Be to, apeliantas ne kartą teistas, nuosprendžio priėmimo metu jis atliko laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo, jog nusikalstamų veikų darymas yra G. M. pragyvenimo šaltinis, iki sulaikymo jis oficialiai niekur nedirbo, nors yra jauno, darbingo amžiaus. Šis teistumas apeliantui jau dvyliktas, taigi, nusikaltimai yra daromi sistemingai, savo gyvenimo būdo nuteistasis nekeičia ir iš savo klaidų nesimoko. Todėl apylinkės teismas pagrįstai G. M. skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Be to, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės nei įstatymų leidėjo numatytos sankcijos vidurkis. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau apeliantui buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau G. M. nei karto nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir vėl darė naujas nusikalstamas veikas. Todėl šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai nesvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Aplinkybė, kad nuteistasis serga plaučių tuberkulioze, bausmės skyrimui reikšmės neturi. Nuteistiesiems yra garantuojama tokio paties lygmens medicinos pagalba kaip ir esantiems laisvėje, be to, nuteistasis, esant poreikiui, gali būti perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Švelnesnės bausmės skyrimui įtakos nedaro ir ta aplinkybė, kad G. M. turi mažametį sūnų. Ši aplinkybė jam nesutrukdė daryti naujas nusikalstamas veikas, prevenciškai neveikė, todėl mažai tikėtina, jog tėviški jausmai sūnui apeliantą apsaugos nuo neigiamos draugų bei pažįstamų įtakos ir sustabdys nuo įstatymų imperatyvų pažeidinėjimo.BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad analizuojamu atveju yra susiklosčiusi daugiau tipinė, įprastinė G. M. gyvenimo būdui, o ne išskirtinė situacija, todėl minėto straipsnio nuostatos apeliantui negali būti taikomos. Kitų pagrindų švelninti teisėtai ir pagrįstai paskirtą bausmę aukštesnysis teismas nenustatė. Daroma išvada, kad tik simbolinės, apeliantui priimtinos, bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. NTP-7-14034, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam S. A., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Valerijus Karpovas, pateikęs advokato orderį Nr. 494469, teikia antrinę teisinę pagalbą S. A. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 23,16 Eur (t. 5, b. l. 44).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš S. A. nepriteistinos. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistųjų S. A., R. J. ir G. M. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.