Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (pranešėjas ir pirmininkaujantis) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių D. P., E. M., J. B., trečiųjų asmenų Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notaro V. L. ir draudimo bendrovės AIG Europe Limited apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-874-429/2016 pagal ieškovų R. N., A. N., N. N., S. N. ieškinį atsakovams D. P., E. M., J. B., trečiajam asmeniui Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notarui V. L., trečiajam asmeniui draudimo bendrovei AIG Europe Limited dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai ginčija sudarytus žemės sklypų perleidimo sandorius, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms. 2007 m. gruodžio 21 d. tarp UAB „Vanesa“ (įmonė yra išregistruota) ir ieškovės R. N. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VL-7347, kuria, R. N. ir A. N., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 1170/73400 žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., minėta žemės sklypo dalis žemės sklypo plane pažymėta Nr. 24 (toliau žemės sklypo dalis Nr. 24). Taip pat šia pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai R. N. ir A. N. įgijo nuosavybės teisę ir į bendro naudojimo 1,83 arų žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėta Nr. 15 (toliau žemės sklypo dalis Nr. 15). Ši pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro V. L., prie sutarties buvo pridėtas Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus žemės sklypo planas, kuriame pažymėtos visos žemės sklypo dalys, tarp jų ir žemės sklypo dalys Nr. 24 bei Nr. 15. Nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą buvo įregistruotos VĮ Nekilnojamojo turto registrų centre 2009 m. rugsėjo 23 d. 2009 m. rugpjūčio 7 d. tarp UAB „Vanesa“ ir D. P. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VL-2681, kuria buvo perleista 2324/73400 žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Šios sutarties 6.5 p. nurodyta, jog parduodamas nekilnojamasis turtas (žemė) žemės sklypo plane pažymėtas Nr. 25 (9,71 aro), Nr. 24 (9,87 aro), Nr.15 (3,66 aro). Sutartis buvo patvirtinta notariškai Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro V. L. be pridėto privalomo žemės sklypo plano. D. P. vardu nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą buvo įregistruotos VĮ Nekilnojamojo turto registrų centre 2014 m. birželio 3 d. D. P. 2009 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB „Vanesa“ nusipirko žemės sklypus (9,87 aro žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane pažymėtas Nr. 24 ir 1,83 aro bendro naudojimo žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane pažymėta Nr. 15), kurie nepriklausė UAB „Vanesa“, nes 2007 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi minėtos žemės sklypo dalys buvo parduotos ieškovams R. N. ir A. N., todėl visos nuosavybės teisės į 9,87 aro žemės sklypo dalį (žemės sklypo plane pažymėtą Nr. 24) ir 1,83 aro bendro naudojimo žemės sklypo dalį (Nr.15) tuo metu jau priklausė ieškovams, todėl tokia sutartis yra negaliojanti.

2007 m. gruodžio 21 d. tarp UAB „Vanesa” ir ieškovės N. N. (G.) buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VL-7344, kuria N. N. (G.) ir S. N., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 1310/73400 žemės sklypo dalį (11,27 aro), esančią (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., minėta žemės sklypo dalis žemės sklypo plane pažymėta Nr. 16 (toliau žemės sklypo dalis Nr. 16). Taip pat šia pirkimo-pardavimo sutartimi pirkėjai įgijo nuosavybės teisę ir į bendro naudojimo 1,83 arų žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėta Nr. 15 (toliau žemės sklypo dalis Nr. 15). Minėta pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro V. L., prie šios sutarties buvo pridėtas Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus žemės sklypo planas, kuriame pažymėtos visos žemės sklypo dalys, tarp jų ir žemės sklypo dalys Nr. 16 bei Nr. 15. Ieškovų nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą buvo įregistruotos VĮ Nekilnojamojo turto registrų centre 2009 m. rugsėjo 23 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai.

Apeliaciniu skundu atsakovės E. M. ir D. P., atstovaujamos advokatės Gerdos Storpirštienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 6-14).

Apeliaciniu skundu tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AIG Europe Limited (Finland Branch) ir Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaras V. L., atstovaujami advokatės Lauros Augytės-Kamarauskienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, netenkinus šio skundo reikalavimo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų R. N., A. N., N. N., S. N. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus, kuriuos notaro atstovai gavo tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo (t. 3, b. l. 18-28).

Teismas netinkamai parinkto/pritaikė ieškovų tariamai pažeistų teisių gynimo būdą ir skundžiamą sprendimą priėmė tinkamai neįvertinęs visų reikšmingų bylos faktinių aplinkybių, neįvertinęs būsimų sprendimo teisinių pasekmių, kas sudaro pagrindą minėtą teismo sprendimą naikinti, o bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo vertinamas atsakovų ir UAB „Vanesa“ įgaliotų atstovų ir/ar darbuotojų sąžiningumas, todėl nepagrįstai konstatuota, jog notaras nebuvo pakankamai atidus, apdairus ir rūpestingas, kas neva sąlygojo ginčo sandorių neteisėtą sudarymą. Įsiteisėjus skundžiamam teismo sprendimui, kuriame iš esmės yra konstatuojami notaro atlikti tariamai „neteisėti veiksmai ar neveikimas“, nors teismas nurodė, kad civilinės atsakomybės klausimas nebuvo sprendžiamas, tai sudarys prielaidas tariamai sąžiningiems atsakovams kreiptis į notarą ir/ar jo profesinės civilinės atsakomybės draudiką dėl tariamos žalos (tariamai sumokėtų pinigų už žemės sklypo dalis) atlyginimo, nes UAB „Vanesa“ šiai dienai yra likviduota dėl bankroto ir jai šio reikalavimo pareikšti objektyviai nebus įmanoma. Todėl teismo išvados bei pastabos dėl notaro tariamai neteisėtų veiksmų yra padarytos tinkamai neištyrus ir neįvertinus pačių atsakovių D. P. ir E. M. ir UAB „Vanesa“ atstovų sąžiningumo. Teismas netyrė ir nevertino UAB „Vanesa“ atstovavusio direktoriaus O. N. sąžiningumo sudarant ginčo sandorius. Aptartų aplinkybių netyrus ir nevertinus, buvo padarytos nepagrįstos išvados, jog už ginčo sandorių dalių tariamą neteisėtumą yra atsakingas išimtinai notaras. Byloje nei viena iš atsakovių nepateikė teismui įrodymų, jog jos pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas sumas realiai sumokėjo UAB „Vanesa“, t. y. nėra nei bankinių pavedimų kopijų, nei pinigų priėmimo kvitų, nei jokių kitų pirminės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų, jog pinigai buvo realiai sumokėti. Pripažindamas sandorius negaliojančiais teismas turėjo tinkamai išspręsti su restitucija susijusius klausimus, tačiau to neatliko.

Atsiliepime į apeliantų D. P., E. M., AIG Europe Limited (Finland Branch) ir Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro V. L. apeliacinius skundus atsakovas J. B. prašo tenkinti apeliacinius skundus pilna apimtimi, atsakovas iš esmės sutinka su apeliantų argumentais (t. 3, b. l. 70–74). Atsakovas nepritaria nuomonei, jog yra teisinių pagrindų notaro atsakomybei mažinti ar ją panaikinti, jei teismai, ištyrę visas aplinkybes bei teisiškai įvertinę situaciją, konstatuotų, jog tas pats ginčo žemės sklypas buvo parduotas keliems pardavėjams. Visus ginčo sandorius formino tas pats notaras V. L.. Notaras turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti teisingą civilinę apyvartą, kilus bent menkiausiai abejonei. Žalą privalėtų atlyginti tas subjektas/tie subjektai, dėl kurių kaltų veiksmų/neveikimo, neapdairumo, nerūpestingumo ar nesąžiningumo atsakovas ją patirtų. Tokius duomenis, kaip: ar pardavėjas yra parduodamo turto savininkas, ar nėra įregistruotų disponavimo nekilnojamuoju turtu draudimų ar apribojimų ir kt. faktus privalo notaras patikrinti pagal aktualius Nekilnojamojo turto registro duomenis. Todėl nesutinka su apelianto teiginiu, kad „visą ginčo sandoriams sudaryti reikiamą informaciją notarui teikė UAB „Vanesa“ atstovai ir/ar darbuotojai, kurie puikiai žinojo, kam, ką ir kelintą kartą parduoda, o tokios informacijos patikrinimui notaras neturėjo jokių objektyvių galimybių.“ Notaras, tvirtindamas atsakovo sudaromą pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo remtis oficialiais dokumentais ir duomenimis, o ne bendrovės pateikiamais duomenimis. Palaiko savo nuomonę, kad notarui taikomi padidinti apdairumo, rūpestingumo, atidumo standartai tvirtinant sutartis, siekiant, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Atsakovas, įsigijęs žemės sklypą nuosavybėn, įgyvendino savininko teises: mokėjo įvairias įmokas, bendravo su bendraturčiais, ir kt. Jokiais giminystės ryšiais ar draugystės saitais nėra susijęs nei su ieškovais, nei su atsakovais, nei su UAB „Vanesa“, UAB „Vanesos turtas“ vadovais ar darbuotojais. Todėl apeliantai neturėjo pagrindo abejoti atsakovo sąžiningumu. Nuomonės dėl aplinkybių, susijusių su D. P. ir A. S. sandoriais, nereiškia, nes atsakovui nėra žinomos jokios aplinkybės, išskyrus tiek kiek buvo tirta šioje byloje.

Atsiliepime į apeliantų atsakovų D. P., E. M. ir J. B. apeliacinius skundus tretieji asmenys AIG Europe Limited (Finland Branch) ir Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaras V. L., atstovaujami advokatės Lauros Augytės-Kamarauskienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, netenkinus šio reikalavimo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų R. N., A. N., N. N., S. N. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (t. 3, b. l. 70–74). Nurodo, kad byloje iš viso net nebuvo pateikta 2007 m. vasario 8 d. naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos kopija, todėl net nėra aišku, kokiu būdu ji buvo suderinta tarp ieškovų ir atsakovų (įskaitant ir kitus bendraturčius), ir kaip joje yra atžymėta kiekvienam iš jų priklausanti ginčo žemės sklypo dalis. Nurodo, kad teisės aktais nenustatyta, jog tais atvejais, kai parduodamas žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendraturtis jam priklausančią dalį gali parduoti tik tuo atveju, jei yra sudaryta ir VĮ „Registrų centras“ įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka. Nesant minėtos tvarkos, yra laikoma, jog bendraturtis parduoda jam priklausančią idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kurios buvimo vieta nėra konkretizuota, o naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas turi būti sprendžiamas CK 4.81 straipsnyje nustatyta tvarka tarp visų bendraturčių. Atsižvelgiant į tai, jog prie kiekvieno iš ginčo sandorių, be kitų būtinų dokumentų, buvo pridėtas ginčo žemės sklypo planas, laikytina, jog notaras Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reikalavimą tinkamai įvykdė. Aplinkybės, jog tvirtinant ginčo sandorius UAB „Vanesa“ vadovavosi 2007 m. vasario 8 d. ginčo žemės sklypo plane, suderintame su Kaimo žemėtvarkos skyriumi, esančia ginčo žemės sklypo dalių numeracija ir ją neteisingai (tyčia ar dėl neatsargumo) nurodė notarui ir kitoms sandorių šalims - nepatenka į notaro pareigų ir atsakomybės sritį. Visi nurodyti reikalavimai buvo tinkamai atlikti ir pilnai įvykdyti, todėl bet kokie teiginiai dėl galimai netinkamai atliktų notaro funkcijų yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Apeliančių D. P. ir E. M. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės sutampa tiek su notaro bei draudiko, tiek su atsakovo J. B. apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais ir teisiniais argumentais.

Atsiliepime į apeliantų skundus ieškovai R. N., A. N., N. N., S. N., atstovaujami advokatės Rasos Gradauskienės, prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 79–84). Ieškovai nurodo, kad apeliaciniais skundai yra visiškai nepagrįsti. Teigia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visi atsakovai, išskyrus trečiąjį asmenį, su ieškiniu sutiko, ieškinį pripažino ir pilnai patvirtino tas aplinkybes, su kuriomis nesutinka apeliaciniuose skunduose. Apeliaciniuose skunduose dėstoma tokia pozicija, kuri nebuvo atsikirtimų ir bylos nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme. Sandorių objektu buvo tie patys žemės sklypai, pažymėti plane atitinkamais numeriais. Žemės sklypo planas, kuris buvo pagrindu sudaryti atitinkamus sandorius, buvo neatsiejama dalis, pagal jį buvo perleidžiami konkretūs žemės sklypai. Aplinkybė, kad kiekvienam bendraturčiui galimai žemės bendrame žemės sklype pakanka, neturi esminės reikšmės, kadangi visų sklypų geodeziniai matavimai nėra atlikti, šiai dienai nėra žinomas visų sklypų, privažiavimų tikslus plotas. Ieškovai įsigijo konkretų žemės sklypą konkrečioje vietoje, todėl neturi ieškoti kur dar galėtų tilpti ar įsiterpti ieškovų turima nuosavybės dalis. Ieškovai yra sąžiningi turto įgijėjai. Be to, ieškovų nuosavybės teisės VĮ Registrų centre įregistruotos 2009 m. rugsėjo 23 d., t. y. pirmiau, nei atsakovų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.).

Apeliantas J. B. prašo prijungti naujai pateiktus įrodymus – išrašus iš nekilnojamojo turto registro ( aktualius 2010-10-01 ir 2010-07) nurodydamas, kad minėti dokumentai patvirtina aukščiau nurodytas aplinkybes ir jie pasitarnaus priimant teisingą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto pateikti išrašai iš nekilnojamojo turto registro galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir ištirti nagrinėjant ieškovių ieškinį, tačiau atsakovas šių įrodymų neteikė, jais savo atsikirtimų negrindė, todėl apelianto prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo, laikytinas nepagrįsti ir atmestinas ( CPK 314 straipsnis).

Atsakovų ir trečiųjų asmenų apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliantų apeliantų apeliacinių skundų argumentus konstatuoja, kad yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygos panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-346/2008; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. Š. v. antstolė L. U. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2010; kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti teisiniai institutai, negali būti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. G. Ž. , bylos Nr. 3K-3-359/2006); atsižvelgdamas į restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas <...>, teismas turi nustatyti ir įvertinti visas taikytinai restitucijai (jos būdui) teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-346/2008);

Motyvuojamojoje teismo sprendimo, kuriuo sandoris pripažįstamas negaliojančiu dalyje, turi būti išdėstomi teismo padarytų išvadų motyvai, be kita ko, nurodoma: teismo nustatytos restitucijai teisiškai reikšmingos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl restitucijos, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais, kuriuose yra dėl restitucijos reikšmingų duomenų, remiasi, o kitus atitinkamus įrodymus atmeta; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi išspręsdamas restitucijos klausimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būtinai remtis motyvuojamąja dalimi, t. y. teismo išvada turi būti pagrįsta teismo sprendimo motyvais. Rezoliucinė sprendimo dalis turi būti suformuluojama trumpai ir aiškiai, taip, kad nesukeltų jokių neaiškumų ir būtų įvykdoma (CPK 270 straipsnio 5 dalis).

Iš ginčijamo teismo sprendimo turinio ir jo rezoliucinės dalies bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu eigos aiškiai matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tiriamos restitucijos taikymui ar jos netaikymui teisiškai reikšmingos aplinkybės. Taigi, teismas to neatlikdamas nepakankamai kontroliavo įrodinėjimo procesą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje pripažindamas sandorius negaliojančiais restitucijos taikymo aspektu teismas jokios išvados nenurodė, nors tai privalėjo padaryti. Pripažindamas sandorius negaliojančiais apylinkės teismas turėjo nurodyti įrodymus, kuriais turėjo būti pagrįstos išvados dėl restitucijos, jos vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais, kuriuose yra dėl restitucijos reikšmingų duomenų remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymai, kuriais teismas vadovaujasi išspręsdamas restitucijos klausimus. Remdamasi išdėstytais argumentais bei neturėdama pagrindo atmesti apeliantų apeliacinio skundo argumentą aptartu klausimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas netinkamai taikant ir pažeidžiant proceso teisės normas ( CPK 329 straipsnio 1 dalis) ir tai dar papildomai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas ir netinkamai pritaikius materialinės teisės normas ( CPK 330 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų trūkumų restitucijos neišsprendimo klausimu pašalinti negali, nes praktiškai bylą reiktų nagrinėti beveik nauja apimtimi ir naujais aspektais, todėl yra pagrindas pripažinimui, jog nagrinėjant bylą nebuvo visiškai atskleista bylos esmė.

Atskirai pastebėtina ir tai, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą nevisiškai tinkamai išnagrinėjo ir nustatė visas reikšmingas ginčui spręsti aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir pasisakydamas dėl 2009m. rugpjūčio 7d. sutarties pripažinimo negaliojančia konstatavo, kad iš šios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VL-2681 aiškiai matyti, kad UAB „Vanesa“ pardavė tas pačias žemės sklypo dalis, t.y. sklypo dalį, plane pažymėto Nr. 24 bei sklypo dalį 1,83 aro, plane pažymėto Nr. 15, kurios tuo metu jau priklausė ne UAB „Vanesa“, bet ieškovams. Teismas pasisakydamas dėl kitos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VL-26860 pripažinimo negaliojančia akcentavo, jog sudaryta sutartis patvirtina, kad UAB „Vanesa“ pardavė tas pačias žemės sklypo dalis, plane pažymėto Nr. 16 bei sklypo dalį 1,83 aro, plane pažymėto Nr. 15, kurios tuo metu jau nepriklausė pardavėjui, bet ieškovams. Teismas visus ginčijamus sandorius pripažino negaliojančiais kaip prieštaraujančius imperatyvioms teisės normoms bei sudarytus pažeidžiant įstatymus. Apeliantai su tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis nesutinka, teikdami, kad nagrinėjant bylą liko neištirtos ir neatskleistos reikšmingos faktinės tarp šalių spręsti ginčo aplinkybės. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantų apeliacinių skundų argumentacija ir sprendžia, kad bylos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo ištirtos nepakankamai. Kaip matyti iš bylos duomenų, kad Kauno rajono savivaldybės Taryba 2014m. rugsėjo 25d. sprendimu Nr. T3-383 patvirtino sklypo (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Byloje yra pateiktas ir kitas 2007m. liepos 8d. sklypo planas. Nustatyta, kad naujai patvirtino žemės sklype suformuotų sklypų numeracija nesutampa su buvusio sklypo plane nurodyta sklypų konfigūracija, skiriasi jų plotai. Šios aplinkybės nagrinėjant bylą buvo reikšmingos, tačiau teismas jų nesiaiškino. 2015m. vasario 4d. Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko informacija parodo, kad prieš sudarant ginčijamą sandorį su atsakovu J. B. bei po šio sandorio sudarymo nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje plotai sutapo su bendru žemės sklypo plotu. Pagal kitas faktines bylos aplinkybes lyg ir galima spręsti, kad žemės sklypo ploto netgi lieka laisvo, tačiau galutinai šiuo klausimu daryti išvados negalima, nes aplinkybės teisme aptartu klausimu nebuvo pakankamai tiriamos ir dėl jų nebuvo pasisakyta. Apeliantas J. B. tvirtina, kad 2009-09-23 nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota tiek 2007m. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Vanesa“ ir ieškovų, tiek kita pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su atsakove E. M.. Registruojant sutartis registratoriui abejonių dėl nuosavybės įgijimo nekilo ir sutarčių nebuvo atsisakyta įregistruoti. Apeliantas mano, kad to neatlikus išviešinti duomenys apie nuosavybės įgijimą ar jos perėjimą yra teisingi. Nagrinėjant bylą ši aplinkybė nebuvo tikrinama, nors teisėjų kolegijos vertinimu, ją buvo būtina tirti pagrįstam bei teisėtam teismo sprendimui priimti ( CPK 263 straipsnis). Neištyrus aukščiau nurodytų aplinkybių daryti vienareikšmę išvadą, kad atsakovas UAB „Vanesa“ jau nebūdamas pardavėju sudarė pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovais ir pardavė jau ieškovams priklausančią žemę bei sudarė neteisėtus sandorius, negalima.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliaciniai skundai tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CKK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjant bylą iš naujo nurodyti pažeidimai ir trūkumai šalinti, bylos aplinkybės aiškintinos, patikrintinos, įvertintinos ir tik po to darytinos atitinkamos išvados.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinius skundus iš dalies patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.