Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. J. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuotiems asmenims valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, antstoliui Jonui Petrikui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Jonas Petrikas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2016-10-12 patvarkymu atsisakė tenkinti P. J. skundą ir pareiškėjo skundą su vykdomųjų bylų medžiaga, remdamasi Lietuvos Respublikos CPK 510 straipsniu, persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko turtą, o ne, kaip teigia pareiškėjas, apribojo jo teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), todėl nėra pagrindo patvarkymo naikinti. Pareiškėjas antstoliui nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, kiek piniginių lėšų patenka į skolininko sąskaitą, todėl negalima įvertinti, kokiomis lėšomis disponuoja skolininkas ir kokios turėtų būti skiriamos vykdomųjų raštų vykdymui. Pažymėjo, jog antstolio depozitinėje sąskaitoje nėra jokių piniginių lėšų, priklausančių pareiškėjui. Atkreipė dėmesį, jog byloje yra priimtas patvarkymas, kuriame akcentuojama, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigines lėšas, neviršijančias 1 mėnesinį minimalaus darbo užmokestį.

Suinteresuoti asmenys valstybę, atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuoti tinkamai (CPK 133 str. 3 d., 153 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmetamas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nustatyta, kad antstolio Jono Petriko kontoroje yra vykdomoji byla Nr. 0172/13/00215 pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2012-11-27 nutarimą Nr. H104457 dėl 86,89 Eur (300,00 Lt) išieškojimo iš skolininko P. J. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai (vykdomoji byla Nr. 0172/13/00215 v.b.l. 2). Šioje vykdomojoje byloje antstolis 2016-09-28 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šiame patvarkyme antstolis nurodė, kad areštuoja 273,37 Eur skolos ir 439,77 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 713,14 Eur iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą lygią Vyriausybės nustatytai vienai minimaliosios mėnesinės algos sumai (vykdomoji byla Nr. 0172/13/00215 v.b.l. 82). Šį patvarkymą išsiuntė skolininkui P. J. ir skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigai – (duomenys neskelbtini). Antstolio kontoroje taip pat vykdoma vykdomoji byla Nr. 0172/13/00536 pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2013-01-28 nutarimą H104460 dėl 86,89 Eur (300,00Lt) išieškojimo iš skolininko P. J. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai (vykdomoji byla Nr. 0172/13/00536 v.b.l. 2). Šioje vykdomojoje byloje antstolis 2013-05-13 priėmė patvarkymą areštuoti lėšas. Šiame patvarkyme antstolis nurodė, kad areštuoja 86,89 Eur (300,00 Lt) sumą (vykdomoji byla Nr. 0172/13/00536 v.b.l. 43). Šį patvarkymą išsiuntė skolininkui P. J.. Antstolio kontoroje taip pat vykdoma vykdomoji byla Nr. 0172/13/01428 pagal Klaipėdos miesto apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. eI-900-243/2015 dėl 101,37 Eur piniginės socialinės permokos priteisimo iš skolininko P. J. išieškotojos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0172/13/01428 v.b.l. 2). Šioje vykdomojoje byloje antstolis 2015-09-29 priėmė patvarkymą areštuoti pinigines lėšas. Šiame patvarkyme antstolis nurodė, kad areštuoja 101,37 Eur skolos, 168,30 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 269,67 Eur sumą (vykdomoji byla Nr. 0172/13/01428 v.b.l. 34).

Skolininkas nesutikdamas su pinginių lėšų išieškojimu pateikė skundą, kurį išnagrinėjęs antstolis Jonas Petrikas 2016-10-12 patvarkymu Nr. 0172/13/00215 atsisakė tenkinti pareiškėjo P. J. skundą.

Pareiškėjas P. J. 2016-10-05 skunde nurodo, kad išieškojimas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą neviršijančios Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos 350,00 Eur. Šios normos užtikrina prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų.

Nagrinėjamu atveju antstoliui nustačius, kad pareiškėjas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, vadovaujantis CPK 688 straipsniu, buvo areštuotos pareiškėjui priklausančios/mokėtinos lėšos, esančios (duomenys neskelbtini). CPK 739 straipsnis numato, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompenscijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos. Pažymėtina, kad lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pareiškėjui priklausančios pinigų sumos negalima, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolės veiksmai šiuo atveju yra visiškai teisėti.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodoma, jog išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalinga skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo momento atlikimo pareiškėjui, tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, į kurias, vadovaujantis CPK normomis, antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą.

Papildomai pažymėtina, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose, pareiškėjas yra visiškai išlaikomas valstybės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Byloje esantis dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad pareiškėju rūpinamasi ir jis yra išlaikomas valstybės.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynų pinigų. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji neturi teisės turėti grynų pinigų. Pinigai yra įtraukti į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priede numatytą daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. Trečiųjų asmenų pervestos piniginės lėšos į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą netampa šios įstaigos nuosavybe. Minėtas pinigines lėšas bausmės vykdymo institucija privalo įrašyti į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 str. 2 d.). Pagal CPK 688 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Teismo vertinimu, antstolis, vadovaudamasi nurodytomis įstatymo nuostatomis, turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Taigi Civilinio proceso kodeksas nedraudžia nukreipti išieškojimo į nuteistojo sąskaitą pervedamas pinigines lėšas, todėl siekiant užtikrinti išieškotojų teisėtus interesus yra reikalinga areštuoti skolininko gautinas lėšas iš trečiųjų asmenų, nes priešingu atveju, galimas pareiškėjo piktnaudžiavimas jam suteiktomis teisėmis, taip siekiant išvengti įsiskolinimo padengimo bei pažeidžiant išieškotojų interesus.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti antstolio patvarkymą tiek, kiek yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolis nepriėmė nei vieno procesinio sprendimo, kuriuo nustatė pareiškėjui apribojimą įsigyti maisto prekių ar būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antstolis Jonas Petrikas pagrįstai priėmė 2016-10-12 patvarkymą dėl pareiškėjo skundo, antstolio veiksmai laikytini teisėtais. Teismas visiškai sutinka su antstolio 2016-10-12 išdėstytais motyvais. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 290-29, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo P. J. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0172/13/00215, Nr. 0172/13/00536, Nr. 0172/13/01428.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas 0172/13/00215, Nr. 0172/13/00536, Nr. 0172/13/01428, grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.