Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui P. J. dėl 101,37 Eur piniginės socialinės paramos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo priteisti iš atsakovo P. J. 101,37 Eur piniginės socialinės paramos permoką. Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir atsižvelgiant į atsakovo 2012-05-31 prašymą laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2012-08-01 jam buvo paskirta ir mokama socialinė pašalpa. Nurodo, jog Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareiga per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant piniginę socialinę paramą. Atsakovės teigimu, atsakovas 2012-06-11 įsidarbino ir apie šią aplinkybę nepranešė, todėl Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2012-08-21 įsakymu Nr. SP1-3621 atsakovui nustatyta 350 Lt (101,37 Eur) permoka už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2012-08-01, jis informuotas 2012-09-07 raštu Nr. (23.45)-SP13-6547. Nurodo, jog atsakovas į 2013-04-25, 2014-04-07 ir 2014-07-30 raginimus nereagavo ir piniginės socialinės permokos negrąžino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymo priteisti iš atsakovo P. J. 101,37 Eur piniginės socialinės paramos permoką teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas reglamentuoja piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas. Nagrinėjamai bylai aktuali redakcija galiojusi permokos nustatymo metu nuo 2012-01-01 iki 2013-03-01 (toliau - Įstatymas). Įstatymo 5 straipsnio 1 punkte įtvirtinta piniginės socialinės paramos rūšis – socialinė pašalpa, kurios gavimo sąlygos įtvirtintos Įstatymo 8 straipsnyje.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas P. J. 2012-05-31 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui padavė prašymą paskirti jam nuo 2012-05-01 socialinę pašalpą. Prašyme nurodė, kad su darbo santykiais susijusių pajamų neturi, nedirba. Atsakovui Socialinės paramos skyriaus 2012-06-06 sprendimu nuo 2012-05-01 iki 2012-08-01 paskirta socialinė pašalpa, ją išmokant kas mėnesį po 350,00 Lt.

Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2012-08-21 įsakymu Nr. SP1-3621 nustatyta, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2012-08-01 buvo permokėta socialinė pašalpa ir pasiūlyta grąžinti permokėtą 350,00 Lt socialinės pašalpos sumą iki 2012-12-01. Atsakovas Socialinės paramos skyriaus 2012-09-07 raštu Nr. (23.45.)-SP13-6547 buvo informuotas, kad jam nustatyta 350,00 Lt permokėta socialinės pašalpos suma, nes atsakovas per mėnesį nepranešė apie tai, kad nuo 2012-06-11 jis pradėjo dirbti, t.y. atsakovas nebeatitinka sąlygų, kurioms esant nepasiturintys gyventojai turi teisę į piniginę socialinę paramą, nustatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnyje. Socialinės paramos skyrius 2013-04-25 raštu Nr. (23.45.)-SP13-3438, 2014-04-07 raštu Nr. (23.45.)-SP13-3003, 2014-07-30 raštu Nr. (23.45.)-SP13-6230 atsakovą pakartotinai informavo, jog jis negrąžino permokėtos 350,00 Lt socialinės pašalpos sumos bei pasiūlyta jam grąžinti permokėtą socialinės pašalpos sumą.

Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y.: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Viena iš šių sąlygų yra ta, jog asmenys turi būti įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo. Įstatymo 25 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos – viena iš jų, per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Įstatymo 25 straipsnio 3 punktas). Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis numato, jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašo matyti, jog atsakovas nuo 2012-06-11 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskalbtini)“. Duomenų, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pranešė apie savo materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias naujas aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, nėra. Atsakovo įsidarbinimas lėmė tai, kad socialinės paramos gavimo metu pasikeitė jo pajamos, be to, atsakovą išregistravus iš darbo biržos, atsakovas nebeatitiko Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos, nors jam skiriant piniginę socialinę paramą, jo nedarbas ir registravimas darbo biržoje buvo esminė sąlyga. Nagrinėjamu atveju atsakovui per mėnesį nepranešus apie materialinės padėties pasikeitimą (įsidarbinimą nuo 2012-06-11) ar atsiradusias aplinkybes (išregistravimą iš darbo biržos), turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, atsakovas turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis (Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2012-08-21 įsakymu Nr. SP1-3621 atsakovui pagrįstai nurodyta grąžinti permokėtą 350,00 Lt socialinės pašalpos sumą. Atsakovas į Savivaldybės administracijos priminimus nereagavo, dėl jo kaltės susidariusi permoka negrąžinta. Ginčo dėl Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2012-08-21 įsakymo Nr. SP1-3621 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos P. J.“ byloje nėra, įsakymas yra galiojantis. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymas tenkintinas ir pareiškėjai priteistina 101,37 Eur piniginės socialinės paramos permoka iš atsakovo P. J. Pareiškėjos prašymas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

priteisti iš atsakovo P. J., asmens kodas (duomenys neskalbtini), pareiškėjai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 101,37 Eur (vienas šimtas vienas euras 37 euro centai) piniginės socialinės paramos permoką.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.