Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-09-10 · Byla Nr. Iv-2587-561/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-10
Bylos Nr.
Iv-2587-561/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00754-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
G. Č.
Pareiškėjas
A. S.
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2587-561/2012Proceso Nr. 3-61-3-00754-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2; 15.4;74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Danutei Martinkevičienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo G. Č.).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kreipėsi į teismą, prašydama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK), priteisti 222,88 Lt turtinės bei 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Savo reikalavimus A. S. pagrindė paaiškindama, kad 2011-08-26 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio G. Č. sprendimu iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo priverstinai paimtas ir išvežtas automobilis „Toyota Celica“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis pareiškėjos sesei A. N.. Pabrėžė, kad sesė gyvena užsienyje, todėl notaro patvirtintu įgaliojimu automobilio valdymo teisę yra perdavusi jai. Pažymėjo, kad nesutikdama su tokia pareigūnų savivale, priverstinio nuvežimo aktą apskundė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. 2011-12-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad minėtas automobilis privestinai buvo nuvežtas neteisėtai. Atkreipė dėmesį į tai, kad šis priimtas teismo nutarimas nebuvo skundžiamas ir įsiteisėjo.

Šalies argumentai

A. S. nurodė, kad būtent dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ji patyrė turtinę bei neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti. Turtinės žalos dydį nurodo 222,88 Lt, kurį sudaro: automobilio „Toyota Celica“ atsiėmimas iš saugomos aikštelės – 202 Lt; 17,16 Lt – automobilio „Audi Allroad“ transporto išlaidos, nes vyras minėtu automobiliu vežė pareiškėją iki saugomos aikštelės bei 3,72 Lt – automobilio „Toyota Celica“ transporto išlaidos, nes juo grįžo iš saugojimo aikštelės.

A. S. teigė, kad dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ji patyrė šoką, sutriko jos normali būsena, A. S. išgyveno neigiamas emocijas, nes manė, kad automobilis buvo pavogtas. Pažymėjo, kad buvo priversta atsiprašyti iš darbo, o darbovietės vadovybei privalėjo paaiškinti priverstinio išvykimo priežastis, kas vėl sukėlė neigiamas emocijas, menkino jos vardą ir reputaciją viršininkės bei kitų darbuotojų akyse. Pabrėžė, kad 2011-08-26 vakare su vyru buvo pakviesti į draugės šventinę vakarienę, kuri vyko kavinėje, tačiau į šventę vėlavo, nes buvo priversta atsiimti neteisėtai paimtą per prievartą automobilį „Toyota Celica“. Dėl patirto šoko, neigiamų emocijų ji negalėjo pilnavertiškai ir normaliai bendrauti, sutriko skonio receptoriai, todėl nejautė skonio, kas tuo pačiu teikė neviltį ir pyktį dėl neteisybės. Pažymėjo, kad ilgą laiką po įvykio išgyveno neigiamas emocijas, jos kartodavosi, o vykstantys teisminiai procesai iki šiol neleidžia pamiršti skaudžių įvykių. Visos neigiamos emocijos sukėlė nemigą, dėl to ji buvo priversta gerti vaistus, kas neigiamai veikė ir tebeveikia sveikatą, prarado pasitikėjimą policija ir visos šios institucijos autoritetu.

Atsiliepimas

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjos A. S. skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apskrities VPK pabrėžė, jog reikalavimai dėl žalos atlyginimo, pagrįsti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinami nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą, t. y. pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pažymėjo, kad sprendimas priverstinai nuvežti automobilį „Toyota Celica“ buvo priimtas, atsižvelgiant į A. D. prašymą. Minėtame prašyme buvo nurodyta, kad 11,25 kv. m žemės sklypas, pažymėtas plane „b14“, priklauso A. D. nuosavybės teise ir naudojamas kaip parkavimo vieta, tačiau jau 6 mėnesius jame stovi automobilis „Toyota Celica“, todėl savininkas negali naudotis šia parkavimo vieta savo automobiliui.

Nurodė, kad A. S., pastatydama automobilį „Toyota Celica“ neleistinoje vietoje ir nereaguodama į pranešimus bei priminimus atlaisvinti savavališkai užimtą parkavimo vietą, elgėsi neatsakingai ir savanaudiškai, pažeidė gyvenamojoje zonoje ir kieme nustatytą parkavimo tvarką, tuo sukeldama sau neigiamas pasekmes – priverstinį automobilio nuvežimą.

Teigė, kad pareiškėjos prašomos išlaidos, susijusios su sunaudotu kuru, yra nepagrįstos, nes kuro kainos keitėsi, o pateiktos Vilniaus miesto degalinių kuro kainos negali būti turtinės žalos įrodymo pagrindu, patvirtinančiu kuro sąnaudas. Pateikta informacija yra informatyvaus pobūdžio. Pažymėjo, kad teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis, smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio. Nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Tvirtino, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Manė, kad pareiškėjos skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas, o turtinės žalos atlyginimo klausimas spręstinas, atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į A. S. skundą išdėstytus motyvus ir prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Č. atsiliepime į pareiškėjos A. S. skundą su pareiškėjos A. S. skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti, nurodydamas, kad 2011-08-26 priėmė sprendimą priverstinai iš (duomenys neskelbtini) kiemo nuvežti automobilį „Toyota Celica“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris trukdė transporto priemonių eismui, tačiau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priverstinį minėto automobilio nuvežimą pripažino neteisėtu.

Pabrėžė, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra aiškiai nepagrįstas, nes pareiškėja galimai patirtų išgyvenimų visiškai nepagrindė, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų neturtinės žalos atsiradimą.

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo G. Č. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl Vilniaus apskrities VPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (LR CK 6.271 straipsnis).

Pagal Konstitucijos 30 str. 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato LR CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

LR CK 6.271 str. 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis LR CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. LR CK 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad automobilis „Toyota Celica“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-08-26 buvo priverstinai nuvežtas (b. l. 23). A. S., nesutikdama su Vilniaus apskrities VPK priimtu sprendimu, kreipėsi su skundu į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, prašydama priverstinį transporto priemonės nuvežimą pripažinti neteisėtu (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-184-503/2011, b. l. 1-3). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-12-21 nutarimu pripažino, kad automobilis „Toyota Celica“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2011-08-26 priverstinai buvo nuvežtas neteisėtai (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-184-503/2011, b. l. 25-26). Nutarime nustatyta, kad pareigūnas, prieš priimdamas sprendimą priverstinai nuvežti automobilį „Toyota Celica“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neįvertino visų faktinių aplinkybių, nenustatė kelių eismo taisyklių pažeidimo bei padarė neteisingą išvadą apie pastatytos transporto priemonės trukdymą transporto saugiam eismui, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

Teismas daro išvadą, jog, remiantis ABTĮ 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 58 str. 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl šios priežasties teismas vadovaujasi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-21 nutarime nustatytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada, jog automobilis „Toyota Celica“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai buvo nuvežtas neteisėtai.

Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-21 nutarimu priverstinis automobilio nuvežimas buvo pripažintas neteisėtu, teismas sprendžia, kad būtent dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjai A. S. valdymo teise priklausantis automobilis, nepagrįstai buvo priverstinai nuvežtas. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytas policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas.

Nustačius, kad sprendimas dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, t. y. veikiant neteisėtai, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiškėjai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Pareiškėja A. S. savo patirtą neturtinę žalą sieja su tuo, kad dėl neteisėto automobilio priverstinio nuvežimo patyrė šoką, sutriko normali būsena, išgyveno neigiamas emocijas, nes manė, kad automobilis buvo pavogtas, jautė nuoskaudą, taip pat bendrą silpnumą, didelę įtampą, pažeminimą, ją kankino nemiga, pablogėjo vidinė savijauta, pareiškėja vengė bendravimo (b. l. 2-3).

Pagal CK 6.250 str. 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A17-1001/2007), neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog automobilis „Toyota Celica“ priverstinai buvo nuvežtas neteisėtai, kas leidžia daryti išvadą, jog neteisėtas pareiškėjos automobilio priverstinis nuvežimas nulėmė tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį pareiškėjos A. S. emocinei būsenai. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog valstybės institucijų padarytas pažeidimas nebuvo itin intensyvus ir ilgalaikis, o nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų ir įrodymų apie tai, kad pareiškėja vengė bendravimo, patyrė pažeminimą, taip pat neįrodyta, jog pareiškėjos teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jos turtinėms ir neturtinėms teisėms. Vertindamas bylos aplinkybes pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas atsakovės argumentus, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmeta kaip nepagrįstus, o pareiškėjos patirtą neturtinę žalą vertina 300 Lt. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Tarp šios pareiškėjos patirtos neturtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, taigi, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, ši žalos atlyginimo suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės.

Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjos A. S. patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėja patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis.

Pareiškėja A. S. turtinės žalos atsiradimą sieja su 222,88 Lt dydžio išlaidomis, susijusiomis su transporto priemonės „Toyota Celica“ atsiėmimu iš saugojimo aikštelės, t. y. 202 Lt – automobilio „Toyota Celica“ atsiėmimas iš saugomos aikštelės (b. l. 9), už nuvažiavimą iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki Kelių policijos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o iš ten į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje – 17,16 Lt (degalų išlaidos) bei grįžimas iš saugomos aikštelės automobiliu „Toyota Celica“ į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, – 3,72 Lt (degalų išlaidos).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos pateiktus dokumentus dėl patirtų kelionės išlaidų (b. l. 10-15), daro išvadą, kad minėti dokumentai negali būti turtinės žalos įrodymo pagrindu, patvirtinančiu kuro sąnaudas, todėl ši suma pareiškėjai nepriteistina (17,16+3,72=20,88).

Pareiškėjos nurodomos 202 Lt patirtos išlaidos pagal savo pobūdį tiesiogiai sietinos su nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas sprendimas priverstinai nevežti automobilį, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė sumokėti 202 Lt dydžio mokestį už automobilio saugojimo aikštelę ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl teismas daro išvadą, kad byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir jos patirtų 202 Lt išlaidų.

Teismo išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjos A. S. reikalavimai tenkintini iš dalies, priteisiant pareiškėjai 300 Lt neturtinę žalą bei 202 Lt turtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 str. 5 punktu, 127 str. 1 punktu, 129 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai A. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 202 Lt (du šimtus du litus) turtinės žalos atlyginimo bei 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje pareiškėjos A. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas