Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-03 · Administracinė byla Nr. I-1649-386/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-03
Bylos Nr.
I-1649-386/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00435-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1649-386/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00435-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

2016-05-23 teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 3) prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 5000 € neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja savo reikalavimą grindžia tuo, kad 2014 metų sausio mėnesį 14 parų ir 2015 metais 5 paras (tikslių datų nepamena) buvo laikoma Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 14 teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Nurodo, jog: jai nebuvo suteiktas minimalus teisės aktais numatytas gyvenamasis plotas (ne mažiau kaip 3,6 kv. m); kameroje buvo bloga ventiliacija; buvo šalta, drėgna, tamsu, nuo sienų ir lubų luposi dažai ir tinkas; buvo pilna tarakonų; trūko oro; langai buvo mediniai, kiauri ir supuvę; buvo priversta praustis po lediniu vandeniu; sanitariniam mazge nebuvo klozeto, tupimame tualete nenusileisdavo vanduo – reikėdavo nupilti su kibiru.

Paaiškina kad dėl minėtų aplinkybių pareiškėjai traukdavo mėšlungis, kameroje turėjo būti su žiemine striuke ir pirštinėmis, buvo neįmanoma miegoti – prabusdavo kas valandą, nepailsėdavo, geliančiai skaudėjo kūną, pradėjo mausti sąnarius. Teigia, kad dėl to pareiškėja patyrė nežmoniškas kančias, nepatogumus, diskomfortą, buvo pažeminta jos garbė ir orumas, pablogėjo gyvenimo kokybė, pablogėjo sveikta, tapo dirgli, nervinga, pradėjo jausti baimę aplinkai, sumažėjo galimybės, patyrė emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Dėl to liks trauma visam gyvenimui, kuri trukdys toliau gyventi. Teigia, kad pareiškėja buvo išskirta iš kitų laikomų asmenų, jai tyčia buvo sudarytos blogesnės laikymo sąlygos. Nurodo, jog poveikis buvo intensyvus.

Atsiliepimas

Klaipėdos AVPK, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 10-15) nurodo, kad sus skundu sutinka tik iš dalies ir prašo tik pripažinti pažeistą pareiškėjos teisę į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja Klaipėdos AVPK areštinėje pažeidžiant minimalų teisės aktais numatytą gyvenamąjį plotą tenkantį vienam asmeniui buvo laikoma nuo 2014-01-21 iki 2014-01-23, kameroje Nr. 15, kurioje ploto teko 3,28 kv. m/asm. ir nuo 2015-05-07 iki 2015-05-12, kameroje Nr. 14, kurioje ploto teko 2,68 kv. m/asm. Mano, kad minimalaus ploto, tenkančio vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, galimi neatitikimai vertintini kaip labai nežymūs bei pasireiškę trumpais laikotarpiais – neintensyvūs. Teigia, kad visais atvejais areštinės administracija stengiasi užtikrinti, kad asmeniui tektų ne mažesnis nei nustatytas minimalus asmeniui tenkantis kameros plotas, o tuo momentu nesant realios galimybės to padaryti, stengiamasi veikti taip, kad asmens laikymo ankštoje kameroje trukmė būtų kaip įmanoma trumpesnė. Be to, suimtieji vengia būti laikomi kamerose po vieną, todėl susiklosčius tokioms aplinkybėms teikia žodinius prašymus nelaikyti jų kamerose vienų. Areštinės administracija, prisidėdama prie suimtųjų dalios palengvinimo, paprastai atsižvelgia į tokius suimtųjų prašymus. Tokie prašymai ir jų tenkinimas padeda išspręsti, atskirais atvejais iškylantį, vietos areštinėje trūkumo klausimą. Areštinės kamerose laikomi asmenys yra kviečiami pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojami į teismus, išvedami pasivaikščioti, todėl toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra stabilus. Tokios aplinkybės turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus, likusiems asmenims tenka daugiau kameros bendro ploto.

Teigia, kad Klaipėdos AVPK areštinė atitiko 2009-09-29 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-820 „Dėl Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustatytus reikalavimus. Pareiškėja pateikia subjektyvią informaciją, ji buvo laikoma tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad parenkant kamerą, ar pan., būtų pablogintos jos buvimo areštinėje sąlygos, žeminama garbė ir orumas, nėra. Be to, tai tiesiogiai nėra susiję su pareigūnų dirbančių areštinėje veiksmais. Nurodo, kad asmenys laikomi areštinėje patys dažnai tyčia niokoja patalpas, gadina inventorių. Siekiant, kad areštinės patalpos atitiktų keliamus reikalavimus atsakovo atstovas areštinės kamerose periodiškai atlieka einamuosius patalpų remonto darbus, t. y. perdažo nuniokotas lubas, sienas, grindis, atstatyto nugriautas pertvaras, remontuoja arba keičia kamerų inventorių. Visos areštinės kameros yra vienodos būklės. Klaipėdos AVPK areštinė atitiko visus tokios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus bei veikė būdama pripažinta tinkama eksploatacijai.

Nurodo, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015-03-30 ir 2015-10-02 atliko Klaipėdos AVPK areštinės patikrinimus. 2015-03-30 vykusio tikrinimo metu, kartu su kitomis kameromis, buvo patikrinta kamera Nr. 15, o 2015-10-02 patikrinimo metu – kamera Nr. 14. Profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) areštinėje vykdo UAB „Kauno grūdai“, atlikti darbai registruojami. Buitinių parazitų areštinės kamerose niekada nebuvo pastebėta. Duomenys apie tai yra fiksuoti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-04-13 patikrinimo akte. Mano, kad pareiškėjos teiginiai dėl šalčio, drėgmės, neužsidarančių langų, buitinių parazitų ar pan. yra hipotetiniai ir nurodyti tik didesniam įspūdžiui sudaryti.

Teigia, kad įgyvendinant teisės aktų reikalavimus kiekvienoje areštinės kameroje yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tačiau karšto vandens padavimo įrengimas policijos areštinės kamerose teisės aktais nėra numatytas. Areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu ir visiems areštinėje laikomiems asmenims tokia teisė yra suteikta. Areštinės kamerose esantys sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Sanitariniuose mazguose įrengta šalto vandens tiekimo bei atskira patalpų oro šalinimo sistemos, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Tualete veikia vandens nupylimo sistema, todėl tualeto turinys vandeniu iš kibiro (-ų) nenuplaunamas. Kamerose įrengti sanitariniai mazgai užtikrina privatumą, apsaugo nuo galimo žmogaus garbės ir orumo žeminimo bei sudaro sąlygas jais nekliudomai naudotis.

Nurodo, kad nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų (buvęs Visuomenės sveikatos centras) atliktų skirtingų teritorinių policijos komisariatų areštinių patikrinimų metu nėra buvę nustatyta, kad buvimas areštinėje žaloja ten laikomų asmenų sveikatą. Atsakovo atstovas neturi duomenų apie pareiškėjos sužalotą sveikatą būnant Klaipėdos AVPK areštinėje. Paaiškina, kad areštinėje laikomų asmenų žodiniai ir rašytiniai pasiūlymai, prašymai, (pareiškimai), skundai ir laiškai yra tvarkomi vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo atstovas neturi duomenų, kad pareiškėjos buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu ji kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų teikusi skundus, pareiškimus ar prašymus Atsakovo atstovo administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl sutrikdytos sveikatos, pažeidžiamų ar pažeistų Pareiškėjos teisių.

Nesutinka, kad laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje metu pareiškėja buvo kankinama, žiauriai su ja elgiamasi, ar būtų pažeistas jos žmogiškasis orumas, o laisvės apribojimo vykdymo būdas ir metodas būtų sukėlęs tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Tam tikras areštinėje patalpintų asmenų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama sulaikymo ar kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įrodymų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėja nepateikė, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jai padarytos neturtinės žalos.

Pareiškėja ar jos atstovas ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, pareiškėja ir atsakovas prašė bylą nagrinėti pareiškėjai ar jos atstovui ir atsakovo atstovui nedalyvaujant, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėta iš esmės rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje 2014 metų sausio mėnesį 14 parų ir 2015 metais 5 paras (tikslių datų nepamena), atlyginimo priteisimo.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013).

Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja savo teisių pažeidimą kildina inter alia iš jos laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Klaipėdos AVPK viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2016-04-26 tarnybiniame pranešime „Dėl S. S. skundo“ Nr. 30-PR2-7757 (b. l. 16) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja pažeidžiant Taisyklių 80 punktą (vienam asmeniui plotas būdavo mažesnis nei 5 kv. m.) buvo laikoma nuo 2014-01-21 iki 2014-01-23 (kameroje Nr. 15, kurios bendras plotas 7,77 kv. m buvo laikomi 2 asmenys – neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto teko 3,28 kv. m/asm), nuo 2015-05-07 iki 2015-05-12 (kameroje Nr. 14, kurios bendras plotas 6,56 kv. m buvo laikomi 2 asmenys – neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto teko 2,68 kv. m/asm.). Pagal šiuos duomenis, pažeidžiant Taisyklių 80 punktą (vienam asmeniui plotas būdavo mažesnis nei 5 kv. m.) pareiškėja buvo laikoma 9 paras.

Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo

Nuo 2009-10-09 iki 2015-11-01 policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820. HN 37:2009 2 punkte yra įtvirtinta, kad veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie HN 37: 2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu, ar kitu laiku kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų skundusis atsakovo atstovo administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų pareiškėjos teisių. Pareiškėja apie jos nurodomus pažeidimus įrodymų nepateikia. Todėl teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atstovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovaujasi byloje pateiktais Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais (b. l. 17-23).

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015-03-30 ir 2015-10-02 atliko Klaipėdos AVPK areštinės patikrinimus (2015-04-13 ir 2015-10-08 patikrinimo aktai). Patikrinimo aktais konstatuota, kad: nuo lubų tinkas nebyra, pelėsio nėra; natūrali, dirbtinė ir naktinė apšvieta neatitiko HN 37:2009 reikalavimų, tačiau natūralios apšvietos bei dirbtinio apšvietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, todėl šios neatitiktys nevertintinos kaip pažeidimai; kamerose yra skaidraus stiklo langai, langai atidaromi, taip užtikrinama papildoma ventiliacija; kamerų grindų, sienų vidaus apdailai panaudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos; kamerose ir kitose areštinės patalpose yra įrengtas centrinis šildymas, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitinka galiojančių higienos normų reikalavimus; kameroje esantis sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara kaip ir reglamentuoja HN 37: 2009 20 punkto nuostata, tikrinimo metu buitiniu parazitu kamerose nepastebėta. Tam tikras areštinėje patalpintų asmenų privatumo apribojimas yra neišvengiama sulaikymo ar kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais bei saugiu vykdymu. Taigi pareiškėjos nurodyti kiti sveikatos saugos reikalavimų pažeidimai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjos laikymo areštinėje sąlygas, darytina išvada, jog pareiškėja nurodytais laikotarpiais Klaipėdos AVPK areštinėje 9 paras buvo laikoma pažeidžiant Taisyklių 80 punktą (minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimas).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). EŽTT 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais: 1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą; arba 2) už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiškėjai padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 45 € dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos S. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 45 € neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė