Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 139 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje T. F. buvo kaltinama tuo, kad dėl neatsargumo nesunkiai susargdino du ir daugiau žmonių, o būtent:

Ji, būdama (duomenys neskelbtini), direktore, surengė D. N. dukros V. N. ir S. K., A. D. dukros V. D. ir J. B., L. K. sūnaus L. K. ir S. M. vestuvinius pokylius, bei 2006 m. liepos 15 d. ir 2006 m. liepos 16 d. pateikė minėtuose pokyliuose penkis pavojingus produktus: vištienos vyniotinį su abrikosais infekuotą salmonelėmis, kiaulienos vyniotinį infekuotą salmonelėmis, mėsos vyniotinį su kiaušiniu infekuotą salmonelėmis, įdarytą karpį infekuotą salmonelėmis ir rūkytą vištieną infekuotą salmonelėmis, kurie neatitiko 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 178/2002 „Nustatantis maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras“ II skyriaus, 4 skirsnio, 18 punkto reikalavimus; Maisto įstatymo 4 str. 1 d. ir Lietuvos higienos normos HN15:2005 „Maisto higiena“ 2, 11, 12 ir 21 punkto reikalavimus; Produktų saugos įstatymo 10 str. 1 p. reikalavimus – dėl to K. B. susargdino salmonelioze, t. y. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė sveikatą, A. L. - susargdino salmonelioze, t.y. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė sveikatą, V. K. - susargdino salmonelioze, t. y. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė sveikatą, V. G. - susargdino salmonelioze, t. y. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė sveikatą, D. N. - susargdino salmonelioze, t. y. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Apklausta teisme kaltinamoji T. F. dėl jai pateiktų kaltinimų kalta neprisipažino ir paaiškino, kad būdama (duomenys neskelbtini) direktore, 2006 m. liepos 15-16 dienomis organizavo ir surengė vestuvinius pobūvius. Jos vadovaujamos bendrovės darbuotojai, pagal iš anksto su vestuvių užsakovais suderintą valgiaraštį į kavinę atvykusiems svečiams pateikė įvairių šaltų bei karštų patiekalų, kurių gamybai reikalingi produktai buvo įsigyti iš įvairių tiekėjų. Ji pastebėjo, kad kai kuriuos maisto gaminius su savimi atsivežė į kavinę atvykę vestuvių puotos dalyviai. Kitą dieną, dalis pobūviuose dalyvavusių svečių, tarp kurių buvo ji pati ir kavinę aptarnaujantis personalas, pasijuto blogai. Vėliau sužinojo, kad į pobūviuose pateiktą maistą kažkokiu tai būdu pateko salmoneliozės užkratas ir žmonės apsinuodijo. Jos įsitikinimu, salmoneliozės užkratas galėjo patekti nuo Vilniaus paukštyne įsigytų rūkytų vištienos gaminių. Ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad pobūvių svečiams pateiktas maistas buvo užkrėstas, nes neturėjo galimybės patikrinti ar pobūviams ruošti įsigyti maisto produktai nėra užkrėsti salmonelioze. Vėliau bendrovę tikrinusiems pareigūnams, ji pateikė visus produktų įsigijimo dokumentus. Išaiškėjus užsikrėtimo mastui bei pasekmėms, kavinės patalpas tikrino valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai. Virtuvės patalpos bei įrankiai buvo švarūs ir salmoneliozės užkrato surasta nebuvo. Kitą dieną, nesuvalgytus gaminius, vestuvių svečiai susidėjo į savo tarą ir išsigabeno. Jai žinoma, jog būtent šiuose maisto produktuose ir buvo surastas salmoneliozės užkratas. Nukentėjusiosios D. N. pateiktų civilių ieškinių nepripažįsta ir parašo teismo juos atmesti.

Apklausta teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. N. paaiškino, kad 2006 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje įvyko jos dukters vestuvių pokylis. Prieš tai, ji buvo susitikusi su bendrovės direktore – kaltinamąją T. F.. Jos aptarė valgiaraštį bei kitus su pokylio organizavimu susijusius klausimus. Direktorei kartu su avansu sumokėjo 9500 litų, tačiau pastaroji jai nepateikė pinigų paėmimą patvirtinančio buhalterinio dokumento. Pobūvio metu šaltus bei karštus patiekalus pateikė kaltinamosios vadovaujama bendrovė. Ji, kaip jaunosios mama, atsivežė tik tortus, šakočius bei alkoholinius gėrimus. Kitą dieną, ji ir dalis pobūvyje dalyvavusių asmenų pasijuto blogai. Patekusi į ligoninę sužinojo, kad susirgo salmonelioze. Nukentėjusioji teigė, kad apsinuodijo vestuvių pobūvyje pateiktais maisto produktais, kurie neatitiko higienos reikalavimų. Dėl apsinuodijimo ilgai gydėsi ir buvo nedarbinga. Atsižvelgus į tai, kad kitą dieną, jos dukters pobūvis faktiškai nebevyko ir vestuvių nuotaika buvo nepataisomai sugadinta, (duomenys neskelbtini) direktorė – kaltinamoji T. F. privalo jai atlyginti patirtą turtinę bei moralinę žalą.

2007 m. liepos 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 3703/07(01) bei 2009 m. balandžio 20 d. ekspertizės akte Nr. EKG49(193)/09(01) konstatuota, kad D. N. sirgo salmoneliozė ir jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b. l. 196; t. 4, b. l. 1-7).

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. G. paaiškino, kad 2006 m. liepos 15 d., jis kartu su žmona dalyvavo vestuvių puotoje, kuri vyko (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje. Kitą dieną atvykęs į kavinę, sužinojo, kad didžioji dalis vakarykščiame pobūvyje dalyvavusių asmenų blogai jaučiasi. Jis taip pat pajuto apsinuodijimo požymius, vėmė viduriavo ir buvo išgabentas į ligoninę. Vestuvių pobūvyje valgė įvairų maistą ir negali pasakyti nuo kokio patiekalo apsinuodijo, tačiau įtarimą jam sukėlė vyniotinis ir vienas iš karštų patiekalų. Civilinio ieškinio nereiškė ir kaltinamajai turtinio bei moralinio pobūdžio pretenzijų neturi.

2008 m. sausio 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 518/08(01) bei 2008 m. gruodžio 18 d. ekspertizės akte Nr. EKG 47(191)09(01) konstatuota, kad V. G. sirgo salmonelioze ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 154; t. 3, b. l. 194-199).

Apklausta teisme nukentėjusioji A. L. paaiškino, kad 2006 m. liepos 15 d. kartu su vyru dalyvavo (duomenys neskelbtini) organizuotame vestuvių pobūvyje. Pirma vakarą ji pasivaišino farširuota vištiena, o kitą dieną pajuto apsinuodijimo maistu požymius. Patekusi į ligoninę sužinojo, kad užsikrėtė salmonelioze. Civilinio ieškinio byloje nereiškė.

2007 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 4244/07(01), bei 2009 m. balandžio 20 d. ekspertizės akte Nr. EKG 42(186)/09(01), konstatuota, kad A. L. sirgo salmonelioze ir jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b. l. 82; t. 3, b. l. 182-187).

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad kitą dieną po UAB „Žali namai“ kavinėje įvykusios vestuvių puotos pasijuto blogai. Vėliau paaiškėjo, kad jis susirgo salmonelioze.

2008 m. gruodžio 18 d. ekspertizės akte Nr. EKG 43(187)09(01) konstatuota, kad V. K. sirgo salmonelioze ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 3; b. l. 185-193).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji K. B. paaiškino, kad 2006 m. liepos 15 d., ji kartu su vyru dalyvavo vestuvių pobūvyje, kuris įvyko kavinėje (duomenys neskelbtini). 2006 m. liepos 17 d. jie pajuto apsinuodijimo požymius ir kreipėsi į medikus. Buvo nustatyta, kad jie susirgo salmonelioze. Vestuvėse valgė viską, kas buvo ant stalo (t.1, b. l. 103-105).

2009 m. sausio 29 d. ekspertizės akte Nr. EKG 60(204)09(01) konstatuota, kad K. B. sirgo salmonelioze ir jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 177-181).

Apklausta teisme liudytoja A. S. paaiškino, kad anksčiau dirbo vyr. gydytoja higieniste Vilniaus miesto ir maisto veterinarijos tarnyboje. Gavus pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje, vestuvių pobūviuose dalyvavę asmenys apsinuodijo maistu, buvo nuspręsta patikrinti kavinėje esančias maisto ruošimo patalpas, tačiau patalpose salmoneliozės ligos židinys nebuvo surastas. Tokiu būdu nebuvo galimybės tiksliai nustatyti nuo kokio maisto žmonės apsinuodijo. Norint nustatyti tikslų apsinuodijimo židinį, būtina paimti mėginius iš apsinuodijusio asmens bei jo vartotų ir tariamai apkrėstų maisto produktų, nes ligos atveju turi sutapti fagotipas. Liudytoja paaiškino, kad maisto produktai salmonelioze gali apsikrėsti vienas nuo kito, kai juos ruošiant yra naudojama ta pati pjaustymo lentelė, darbastalis ar peilis, o taip pat apsikrėtusiam mikrobais gaminiui kontaktavus su kitais maisto produktais. Salmoneliozės užkratas pats savaime maisto ruošimo vietoje neatsiranda, jis į maisto produktus patenka su žmogumi arba per gyvulinės kilmės žaliavą.

Apklaustas teisme liudytojas R. P. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja A. S., patvirtindamas, kad patikrinus (duomenys neskelbtini) virtuvės patalpas salmoneliozės užkratas nebuvo surastas. Jo nuomone salmoneliozės protrūkis galėjo įvykti nuo šį užkratą turėjusio ir maisto ruošime dalyvavusio asmens, jei pastarasis nesilaikė higienos, arba nuo užkrėstų maisto produktų, kurie pateko į patiekalų ruošimo vietą.

Iš 2006 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro pateikto rašto dėl salmoneliozės protrūkio Vilniuje Daniliškių kaime (apibendrinimo) matyti, jog aprašomoje dalyje nurodyta, kad 2006 m. liepos 15-16 dienomis užregistruotas salmoneliozės protrūkis, susijęs su trejomis vestuvėmis, įvykusiomis (duomenys neskelbtini) svečių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Iš 247 dalyvių užregistruota 80 žmonių susirgusių salmonelioze. Vaišes visiems trims pokyliam ruošė ir svečius aptarnavo 11 (duomenys neskelbtini) kavinės darbuotojų. Jie visi kliniką neigė, tačiau vėliau paaiškėjo, kad du padavėjai, nuslėpę tikrąją darbovietę, kreipėsi į Respublikinę tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinę ligoninę ir buvo hospitalizuoti. Jiems ir dar 6 kavinės darbuotojams buvo nustatyta salmoneliozė. Kavinėje ruoštas maistas buvo iš tiekėjų įsigytų produktų. Paukštiena iš AB „Vilniaus paukštynas“, atvėsinta kiauliena iš Naujininkų turgavietės, mėsos gaminiai iš Kalvarijų turgavietės, bei UAB „Sanitex“, kiaulių liežuviai iš Č. Z. skerdyklos, esančios Trakų rajone. Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) maistas tvarkomas pagal geros higienos praktikos taisykles. Nesunaudotų šaltų patiekalų likučius po vaišių, jaunavedžių tėvai parsivežė namo. Epidemiologinio tyrimo metu būtent iš jų bakteriologiniam tyrimui buvo paimta 13 produktų likučių pavyzdžių. Penkiuose pavyzdžiuose išaugo S. enteritidis: vištienos vyniotinis su abrikosais, kiaulienos vyniotinis, mėsos vyniotinis su kiaušiniu, įdarytas karpis ir rūkyta vištiena. Vilniaus visuomenės centras savo išvadoje konstatavo, kad užkratas į maistą galėjo patekti nuo salmonelėmis infekuotų žaliavų, naudotų patiekalams gaminti (kiaulienos, vištienos, kiaušinių), jei patiekalai po to nebuvo termiškai apdoroti arba dėl antrinio gatavų patiekalų užteršimo (kryžminės taršos) maisto tvarkymo patalpose (t. 2, b. l. 18-19).

Mėginių paėmimo tirti akte bei prie jo esančiame protokole nurodyta, kad 2006 m. liepos 19 d. patiktinus (duomenys neskelbtini) kavinėje esančias maisto ruošimo patalpas ir paėmus mėginius – salmonelės užkrato surasta nebuvo (t. 2, b. l. 102-103).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nebuvo surinkta faktinių duomenų, leidžiančių T. F. pripažinti kalta pagal LR BK 139 str. 2 d.

T. F. pateiktas kaltinimas, dėl to, kad ji būdama (duomenys neskelbtini) direktorė ir organizuodama tris vestuvių pobūvius, juose dalyvavusiems asmenims pateikė salmonelioze apkrėstus patiekalus ir taip dėl neatsargumo nesunkiai susargdino penkis pobūviuose dalyvavusius ir jos bendrovės pagamintą maistą valgiusius asmenimis.

LR BK 16 str. numatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Analizuojant teismui pateiktą kaltinimą, galima teigti, jog nėra nurodyta ar T. F., pateikdama vestuvių puotos dalyviams salmonelioze užkrėstus maisto produktus veikė ar neveikė nusikalstamai nerūpestingai ar nusikalstamai pasitikinčiai, todėl teismas privalo išanalizuoti abi šias kaltės rūšis.

Nusikalstamą pasitikėjimą apibūdina intelektualusis ir valinis momentas. Intelektualųjį momentą sudaro pavojingų pasekmių dėl savo veiklos numatymas, o valinį - lengvabūdiškas tikėjimas, kad šių pasekmių bus išvengta Šiuo atveju asmuo numato dvi priešingas galimybes – galimybę sukelti pasekmes ir galimybę jų išvengti.

Antrąją neatsargumo rūšį – nusikalstamą nerūpestingumą – apibūdina du požymiai, tai pavojingų pasekmių nenumatymas ir galėjimas bei turėjimas jas numatyti. Nusikalstamo nerūpestingumo atveju asmuo nenumato pavojingų pasekmių, tačiau tai nereiškia, kad nėra intelektualiojo kaltės momento. Pastarasis pasireiškia tuo, kad asmuo, nenumatydamas pavojingų pasekmių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ar profesines pareigas, nesilaiko įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme pavartotas žodis „turėjo“, išreiškia asmens pareigą numatyti savo veikos pavojingas pasekmes. Žodis „turėjo“ apibūdinamas objektyvais kriterijais, kurie reikalingi nustatant, kaip asmuo privalėjo pasielgti konkrečioje situacijoje, kad neatsirastų pavojingų pasekmių. Jei šie kriterijai leidžia teigti, kad konkrečioje situacijoje pareiga numatyti pavojingas pasekmes neatsiranda, tai negali kilti klausimo ir dėl veikos kaltumo. Baudžiamajame įstatyme pavartotas žodis „galėjo“, yra suvokiamas kaip reali asmens galimybė numatyti pavojingas savo veikos pasekmes.

Vertinant surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra duomenų, jog T. F., pateikdama vestuvių pobūvių dalyviams salmonelioze infekuotus patiekalus veikė nusikalstamai pasitikinčiai, t. y. numatė kilsiančias pavojingas pasekmes, kad kavinės pateiktus patiekalus valgę žmonės apsikrės salmonelioze, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių pasekmių išvengti. Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme nebuvo surinkta įrodymų leidžiančių teismui daryti išvadą, jog T. F. buvo žinoma apie salmoneliozės užkratu infekuotus produktus ir, kad ji sąmoningai juos panaudojo gaminant įvairius patiekalus, kuriais buvo vaišinami vestuvių pobūviuose dalyvavę asmenys. Akivaizdu, kad vykdydama savo verslą, organizuodama įvairius pobūvius bei teikdama maitinimo paslaugas, T. F. nebuvo suinteresuota patiekti salmonelioze užkrėstus patiekalus ir šiais veiksmais žlugdyti savo verslą, tikintis, kad gal niekas iš patiekalus valgiusių asmenų šia liga neužsikrės. Tokiu atveju buvo didelė ir visiškai nepamatuota rizika, kad (duomenys neskelbtini), kurios vienintelė akcininkė buvo ji pati, bus uždaryti. Akivaizdu, jog maisto gaminimo ar jo ruošimo sferoje dirbantis verslininkas šitaip nesielgs. Kita vertus, teismas taip pat neturi galimybės konstatuoti, jog kaltinamoji T. F. elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, t. y. kad ji galėjo ir turėjo pareigą numatyti, jog vestuvių pobūvių dalyviams pateikiami valgiai yra užkrėsti salmonelioze.

Ištyręs surinktus įrodymus teismas daro išvadą, jog faktiškai nebuvo nustatytas (duomenys neskelbtini) kavinėje įvykusio salmoneliozės protrūkio šaltinis. Byloje yra duomenys, jog patikrinus bendrovės maisto ruošimo patalpas bei juose esančius įrankius, salmoneliozės užkrato nebuvo surasta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminį tyrimą byloje atlikusiems pareigūnams, pagrindas teikti T. F. kaltinimus buvo Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvada, susijusi su salmoneliozės protrūkiu (duomenys neskelbtini) , tačiau joje buvo pateikta tik tikėtina išvada, kurioje nurodyta, jog užkratas į maistą galėjo patekti nuo salmonelėmis infekuotų žaliavų, naudotų patiekalams gaminti (kiaulienos, vištienos, kiaušinių), jei patiekalai po to nebuvo termiškai apdoroti arba dėl antrinio gatavų patiekalų užteršimo (kryžminės taršos) maisto tvarkymo patalpose. Pagrindinė sąlyga šiai tikėtinai išvadai pateikti buvo iš jaunavedžių tėvų parsivežtų šaltų patiekalų paimti bakteriologiniai tyrimai. Tyrimo metu penkiuose gaminiuose buvo surastos salmoneliozės, tačiau akivaizdu, jog negalima daryti išvados, kad būtent šie penki gaminiai – vištienos vyniotinis su abrikosais, kiaulienos vyniotinis, mėsos vyniotinis su kiaušiniu, įdarytas karpis ir rūkyta vištiena buvo infekuoti, nes byloje nėra duomenų, kad jaunavedžių tėvams šiuos gaminius renkant nuo stalų ir gabenant į namus, jie tarpusavyje nekontaktavo ir kol pateko į laboratoriją, vieni nuo kitų buvo steriliai izoliuoti. Visiškai nežinoma, kokiomis sąlygomis ir kiek laiko šie gaminiai išbuvo, kol pateko į laboratoriją. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir tai, jog ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiksliai nustatytas (duomenys neskelbtini) kavinėje salmoneliozės protrūkį sukėlęs šaltinis. Iš byloje pateiktų duomenų, matyti, kad minėtoje bendrovėje patikrinus maisto ruošimo patalpas, bei juose esančius įrankius salmoneliozės užkrato nebuvo surasta, o teisme apklausta liudytoja A. S. paaiškino jog „salmoneliozė virtuvėje negimsta“. Šiuo atveju lieka neaišku kokia pirminė žaliava buvo infekuota, nes tikėtina, jog būtent tai ir buvo pagrindas infekcijai kilti. Nenustačius pirminio infekcijos šaltinio, nėra pagrindo kaltinti T. F., kad ji termiškai neapdorojo kavinėje pagamintus patiekalus ar, kad jie buvo užkrėsti kryžminės taršos metu. Kaltinamosios T. F. tvirtinimas, jog salmoneliozės užkratą galėjo turėti iš AB „Vilniaus paukštynas“ gauta vištiena, yra tik tikėtinas, nes atsižvelgus į tai, kad užkratas buvo surastas dar keturiuose gaminiuose, kurių sudėtyje vištienos nebuvo, teismas negali nei paneigti nei patvirtinti šios aplinkybės. Kaltinamoji teigė, jog dalį patiekalų į vestuvių pobūvius atsinešė patys jų dalyviai, tačiau nukentėjusioji D. N. kategoriškai neigė šią aplinkybę, o byloje nebuvo surinkta kokių nors papildomų įrodymų leidžiančių paneigti ar patvirtinti tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiosios D. N. nurodytas aplinkybes. Vertinant vestuvių pobūvių dalyvių parodymus, apskritai sunku nustatyti nuo kokio suvalgyto patiekalo jie pasijuto blogai ir užsikrėtė salmonelioze, nes visų jų pateikti duomenys yra skirtingi. Kai kurie iš jų valgė tą patį patiekalą, tačiau vieni susirgo, o kiti ne. Dalis apskritai valgė saldžius patiekalus, tačiau vis tiek pasijuto blogai, o pagal bylos duomenis saldžius patiekalus atsivežė patys vestuvių pobūvių dalyviai ir (duomenys neskelbtini) jų negamino. Kaltinamoji T. F. aiškino, kad ji pati bei jos vaikas taip pat apsikrėtė salmonelioze, tačiau teismui jokių tai patvirtinančių duomenų (medicininių dokumentų ir pan.) nepateikė. Teismas negali nei paneigti, nei patvirtinti šios aplinkybės, tačiau byloje esant duomenų, jog 8 kavinės (duomenys neskelbtini) darbuotojai susirgo salmonelioze, kaltinamosios nurodyta aplinkybė apie jos pačios susisirgimą yra visiškai galima. Tuo pačiu lieka nepaneigta aplinkybė, kad salmoneliozės užkrato turėtojas galėjo būti kavinės darbuotojas, dalyvavęs ruošiant patiekalus vestuvių pobūvių dalyviams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų leidžiančių teigti, kad kaltinamoji nepakankamai apdairiai vykdė savo pareigas ir turėjo bei galėjo numatyti iš to atsirasiančias pavojingas pasekmes, todėl jos veiksmuose nėra nusikalstamo nerūpestingumo.

T. F. pateiktame kaltinime nurodyta, kad jai priklausančios bendrovės kavinės darbuotojai pokylių svečiams pateikė salmonelėmis infekuotus patiekalus, kurie neatitiko 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 178/2002 „Nustatantis maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras“ II skyriaus, 4 skirsnio, 18 punkto reikalavimus; Maisto įstatymo 4 str. 1 d. ir Lietuvos higienos normos HN15:2005 „Maisto higiena“ 2, 11, 12 ir 21 punkto reikalavimus; Produktų saugos įstatymo 10 str. 1 p. reikalavimus.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad T. F. inkriminuoto LR BK 139 str. sudėtis nėra blanketinė norma ir taikant šį straipsnį įstatymo leidėjas nereikalauja nuorodos į kitus teisės aktus, kuriuos kaltas asmuo pažeidė. Kita vertus, 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 178/2002 „Nustatantis maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras“ II skyriaus, 4 skirsnis neturi 18 punkto. Maisto įstatymo 4 str. 1 d. numato, kad „į rinką turi būti tiekiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas“ yra deklaratyvaus pobūdžio, o už Lietuvos higienos normos HN15:2005 „Maisto higienos normos HN15:2005 „Maisto higiena“ 2, 11, 12 ir 21 p. pažeidimus 2006 m. gruodžio 12 d. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prie Teisingumo ministerijos nutarimu UAB „Žali namai“ nubausti 13 000 litų bauda.

Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusioji D. N. ir jos atstovas – advokatas A. Burinskas prašė teismo pakeisti T. F. inkriminuotą kaltinimą ir jos veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 276 str. 1 d. (kenksmingų žmogaus sveikatai ar gyvybei produktų gamyba arba prekyba jais), 277 str. 1 d. (kovos su epidemijomis ar užkrečiamomis ligomis taisyklių pažeidimas), LR BK 222 str. (apgaulingas apskaitos tvarkymas), LR BK 223 str. (aplaidus apskaitos tvarkymas). Vadovaudamasis LR BPK 256 str. nuostata teismas šį prašymą prijungė prie bylos.

Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje (Teismų Praktika biuletenis Nr. 31) yra pasisakyta, kad teismas neprivalo tenkinti nukentėjusiojo prašymo pakeisti veikos kvalifikavimą. Atlikęs LR BPK 256 str. 2 d., 3 d., nurodytus veiksmus ir išnagrinėjęs bylą, teismas kaltinamąjį gali pripažinti kaltu ir remdamasis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu (kasacinės bylos Nr. 2k -52/2007, 2K-813/2007, 2K-7-1/2008).

Išanalizavęs įrodymus dėl T. F. pateikto kaltinimo, dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 139 str. 2 d. padarymo, teismas padarė išvadą, kad pastarosios veiksmuos nėra nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo, todėl akivaizdu, jog ji negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal nukentėjusiosios D. N. ir jos atstovo advokato A. Burinsko naujai suformuluotus kaltinimus, prašant ją pripažinti kalta ir nuteisti pagal LR BK 276 str. 1 d. bei 277 str. 1 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiosios pateikti kaltinimai visiškai neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų. Iš teismui pateiktų kaltinimų visiškai neaišku, ar T. F. veiksmai kvalifikuotini kaip tyčiniai ar kaip neatsargūs. Prašant kaltinamąją pripažinti kalta pagal LR BK 222 str. 223 str., nenurodyta kokią pinigų sumą T. F. neva paėmė už suorganizuotus tris vestuvių pobūvius, iš kokių asmenų ir kada juos paėmė bei kokius teisės aktus pažeidė. Teismas mano, kad nukentėjusiosios D. N. ir jos atstovo – advokato A. Burinsko prašymas pakeisti su kaltinamuoju aktu teismui pateiktą kaltinimą T. F. ir jos nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą bei kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis – nėra pagrįstas teisiniais argumentais ir netinkamai motyvuotas.

Išanalizavęs ir vertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) direktorė – kaltinamoji T. F. savo veikla sukėlė pavojingas pasekmes, tačiau neprivalėjo ir negalėjo jų numatyti. Kadangi atsitikimo (kazuso) atveju asmuo pavojingas pasekmes sukelia nekaltai, todėl jo veikoje negalima nustatyti įstatymo numatytų nusikaltimo sudėties požymių, sudarančių baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 d., T. F. turi būti išteisinta, nes jos veiksmuose nėra nusikaltimo numatyto LR BK 139 str. 2 d. sudėties.

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. nukentėjusios D. N. 24.000 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo bei 20 000 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo - paliekami nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. F., a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. išteisinti nenustačius, kad ji padarė veiką turinčią LR BK 139 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. nukentėjusios ir civilinės ieškovės D. N. 24.000 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei 20 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti T. F. taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į turtą – žemės sklypą su statiniais, esančiais Vilniaus miesto sav., Vilniaus miestas, Medkirčių g. 16, registro Nr. 1/31381, unikalus Nr. 4167-1400-0378, Nr. 4400-0584-4986 ir apie tai informuoti turto areštų aktų registro tvarkytoją.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.