Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-04 · Civilinė byla Nr. e2S-460-854/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-04
Bylos Nr.
e2S-460-854/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36561-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Pareiškėjas
P. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-460-854/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36561-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.4.5.20.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) P. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. prašymą dėl leidimo gauti informaciją bei dokumentus išdavimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas P. B. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo leidimą, suteikiantį teisę jį atstovaujančiai advokatei gauti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,YIT Lietuva“, juridinio asmens kodas 133556411, tokią informaciją ir dokumentus: 1) Ar kiti asmenys (asmuo) po UAB ,,YIT Lietuva“ 2020 m. lapkričio 11 d. ofertos pateikimo anksčiau nei P. B. akceptavo nurodytą pasiūlymą dėl butų (duomenys neskelbtini) Nr. B33 ir Nr. B34? Jei taip, tiksliai nurodyti, kada šie/šis pasiūlymai/pasiūlymas buvo akceptuoti/as ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 2) Ar su šiais asmenimis/asmeniu, anksčiau akceptavusiais/iu šį pasiūlymą, buvo sudarytos rezervacijos/preliminari pirkimo-pardavimo sutartys (sutartis)? Jei taip, pateikti nuasmenintas šių sutarčių (sutarties) kopijas. Jei ne, pateikti standartines įmonėje naudojamų rezervacijos/preliminarios pirkimo-pardavimo sutarčių pavyzdžius.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad UAB „YIT Lietuva“ pareiškėjui 2020 m. lapkričio 11 d. siuntė ofertą dėl rezervacijos/preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo butams UAB YIT Kausta statomuose namuose projekte (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš karto po UAB „YIT Lietuva“ Kausta ofertos gavimo, per 10 minučių akceptavo jų pasiūlymą, t. y. nurodė, kad nori rezervuoti ir pirkti butus (duomenys neskelbtini) Nr. B33 ir Nr. B34 ir prašė sudaryti su juo rezervacijos/preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (sutartis). Po šio akcepto gavimo, UAB „YIT Lietuva“ nurodė, kad minėti butai jau yra rezervuoti anksčiau, todėl atsisakė sudaryti su pareiškėju šių butų rezervacijos/preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi pareiškėjas mano, kad toks UAB „YIT Lietuva“ atsisakymas yra neteisėtas ir pažeidžia jo teises, ieškinio teismui parengimui sudarė sutartį su advokate, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, kreipėsi į UAB „YIT Lietuva“ su prašymu pateikti informaciją ir dokumentus. UAB „YIT Lietuva“ pareiškėjui 2020 m. lapkričio 11 d. siuntė ne tik bendro pobūdžio informaciją, tačiau ir konkrečių butų detalius planus ir šių butų kainas, siūlydama juos pirkti, papildomai nurodant, kad prioritetas teikiamas tiems pirkėjams, kurie jungs kelis butus. Kadangi, advokatės prašyta informacija ir dokumentai UAB „YIT Lietuva“ nebuvo pateikti, pareiškėjas 1) negali suformuluoti ieškinio arba gavus atitinkamą informaciją ir įvertinus ją teisės normų kontekste, 2) atsisakyti ketinimo su ieškiniu kreiptis į teismą. Dėl to, siekiant apginti pareiškėjo interesus UAB „YIT Lietuva“ įpareigotina minėtus dokumentus pateikti. Tačiau atsakydama į prašymą UAB „YIT Lietuva“ nurodė, kad P. B. nebuvo siųsta oferta, nes nebuvo detalizuoti konkretūs butai ir kita informacija. Prašomos informacijos ir dokumentų UAB „YIT Lietuva“ nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjo P. B. prašymą dėl leidimo gauti informaciją bei dokumentus išdavimo supaprastinto proceso tvarka išdavimo atsisakė priimti.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo išduoti leidimą gauti informaciją bei dokumentus iš UAB ,,YIT Lietuva“. Nurodė, kad UAB ,,YIT Lietuva“ pareiškėjui 2020 lapkričio 11 d. siuntė ofertą dėl rezervacijos/preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo butams UAB ,,YIT Kausta“ statomuose namuose projekte (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš karto po UAB ,,YIT Lietuva“ Kausta ofertos gavimo, per 10 minučių akceptavo jų pasiūlymą, t. y. nurodė, kad nori rezervuoti ir pirkti butus (duomenys neskelbtini) Nr. B33 ir Nr. B34 ir prašė sudaryti su juo rezervacijos/preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (sutartis). Po šio akcepto gavimo, UAB ,,YIT Lietuva“ nurodė, kad minėti butai jau yra rezervuoti anksčiau, todėl atsisakė sudaryti su pareiškėju šių butų rezervacijos/preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (sutartis).

5. Teismas taip pat nustatė, kad kadangi pareiškėjas mano, jog toks UAB ,,YIT Lietuva“ atsisakymas yra neteisėtas ir pažeidžia jo teises, ieškinio teismui parengimui sudarė sutartį su advokate, kuri kreipėsi į UAB ,,YIT Lietuva“ su prašymu pateikti informaciją ir dokumentus, tačiau atsakydama į šį prašymą UAB ,,YIT Lietuva“ nurodė, kad, neva, P. B. nebuvo siųsta oferta, nes, nebuvo detalizuoti konkretūs butai ir kita informacija. Atsižvelgiant į tai, kad advokatės prašyta informacija ir dokumentai UAB ,,YIT Lietuva“ nebuvo pateikti, pareiškėjas negali suformuluoti ieškinio arba gavus atitinkamą informaciją ir įvertinus ją teisės normų kontekste, atsisakyti ketinimo su ieškiniu kreiptis į teismą.

6. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo nurodomų aplinkybių matyti, kad šiuo metu jis renka įrodymus iki ieškinio pateikimo, o vėliau spręs, ar tokį ieškinį reikšti, ar ne. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579 straipsnyje numatyta tvarka nagrinėjami prašymai dėl teismo leidimų turi būti numatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), o jame nėra numatyta galimybė reikšti prašymą dėl informacijos gavimo bei dokumentų išdavimo iki ieškinio pareiškimo. Pareiškėjo prašymas galėtų būti traktuojamas kaip pasinaudojimas įrodymų išreikalavimo institutu, tačiau toks prašymas galėtų būti pateiktas tik iškėlus bylą teisme, t. y. pareiškus ieškinį ir jį priėmus.

7. Papildomai teismas išaiškino, kad pareiškėjas, esant CPK nurodytoms aplinkybėms, iki ieškinio pateikimo teismo galėtų prašyti užtikrinti įrodymus (CPK 221 straipsnis), prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnis) ar savo teises ginti kitu būdu, tačiau nei CK, nei CPK nėra nustatyta galimybė išduoti teismo leidimą supaprastinto proceso tvarka gauti informaciją bei dokumentus iki ieškinio teisme pareiškimo.

8. Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo prašymą dėl leidimo gauti informaciją bei dokumentus išdavimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio procese tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Pareiškėjas P. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį ir perduoti prašymą dėl leidimo gauti informaciją ir dokumentus nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad su asmens teisių ir pareigų pažeidimu susijusios informacijos ir įrodymų gavimą įstatymų leidėjas sieja tik su bylos iškėlimu teisme. Dažnai pasitaiko situacijų, kai iki ieškinio pateikimo asmuo nori išsiaiškinti savo teisių pažeidimo (nepažeidimo) faktą (mastą) ir tik gavęs su menamu jo teisių pažeidimu susijusią informaciją, gali spręsti ar jo teisės iš tiesų yra pažeistos, taigi ir ar kreiptis į teismą su ieškiniu. Priešingu atveju, asmuo būtų priverstas dirbtinai suformuluoti savo ieškinio reikalavimus, kad galėtų teismo prašyti išreikalauti norimą informaciją (įrodymus).

9.2. Nagrinėjamu atveju taikytinas CPK 579 straipsnis, kadangi galimybė informacijai, susijusiai su asmens teisių pažeidimu, gauti iki ieškinio padavimo, nėra reglamentuojama jokioje kitoje CPK normoje.

9.3. CPK 221 straipsnis negali būti taikomas, kadangi pareiškėjas neturi duomenų, kad menamas atsakovas bando paslėpti ar sunaikinti su jo teisės pažeidimu susijusius įrodymus.

9.4. CPK 144 straipsniu pareiškėjas negali pasinaudoti, kadangi šioje byloje jokio tiesioginio ryšio tarp informacijos apie teisių pažeidimo nepateikimo ir teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba įvykdymo negalimumo nėra, nes dar neaišku, ar gavus minėtą informaciją iš viso bus teikiamas ieškinys. Be to, CPK 145 straipsnyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių sąraše informacijos ir įrodymų gavimas nėra numatytas.

Apeliacinės instancijos teismas

kontatuoja:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl leidimo gauti informaciją bei dokumentus išdavimo supaprastinto proceso tvarka išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių

13. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą supaprastinto proceso tvarka, prašydamas išduoti teismo leidimą, suteikiantį jam teisę gauti prašyme nurodytą informaciją (dokumentus) iš privataus juridinio asmens UAB „YIT Lietuva“. Pareiškėjas nurodė, kad įmonė pateikė jam ofertą dėl butų pirkimo, kurią jis nedelsdamas akceptavo, tačiau po to pareiškėjas buvo informuotas, kad butai buvo rezervuoti anksčiau ir su pareiškėju buvo atsisakyta sudaryti butų rezervacijos/preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (-is). Pareiškėjo manymu, toks atsisakymas neteisėtas ir pažeidžia jo teises, todėl ieškiniui parengti sudarė sutartį su advokate, kuriai įmonė prašomų dokumentų nesutiko pateikti. Pasak pareiškėjo, neturėdamas reikalingų dokumentų, pareiškėjas negali suformuluoti ieškinio dalyko arba juos gavus ir įvertinus, apskritai atsisakyti ketinimo kreiptis į teismą.

14. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nei CK, nei CPK nėra nustatyta galimybė išduoti teismo leidimą supaprastinto proceso tvarka gauti informaciją bei dokumentus iki ieškinio teisme pareiškimo, pareiškėjo prašymą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad ieškinį priėmus, pareiškėjas gali pasinaudoti įrodymų išreikalavimo institutu arba iki ieškinio pateikimo teismo galėtų prašyti užtikrinti įrodymus, prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15. Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad su asmens teisių pažeidimu susijusios informacijos ir įrodymų gavimą įstatymų leidėjas sieja tik su bylos iškėlimu teisme. Pareiškėjo teigimu, tik gavęs su teisių pažeidimu susijusią informaciją, jis gali spręsti ar jo teisės iš tiesų yra pažeistos, taigi ir ar kreiptis į teismą su ieškiniu. Priešingu atveju, jis būtų priverstas dirbtinai suformuluoti ieškinio reikalavimus, kad galėtų teismo prašyti išreikalauti norimą informaciją (įrodymus). Pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju taikytinas CPK 579 straipsnis, kadangi galimybė informacijai, susijusiai su asmens teisių pažeidimu, gauti iki ieškinio padavimo, nėra reglamentuojama jokioje kitoje CPK normoje. Pareiškėjas pažymi, CPK 221 straipsnis negali būti taikomas, kadangi jis neturi duomenų, kad menamas atsakovas bando paslėpti ar sunaikinti su jo teisės pažeidimu susijusius įrodymus, o CPK 144 straipsnis apskritai neaktualus, kadangi nagrinėjamu atveju jokio tiesioginio ryšio tarp informacijos apie teisių pažeidimą nepateikimo ir teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba įvykdymo negalimumo nėra.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl prašymo išduoti teismo leidimą gauti informaciją (dokumentus) supaprastinto proceso tvarka (ne)pagrįstumo

17. CPK XXXIX skyriaus normos (579-582 straipsniai) reglamentuoja bylų dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimo tvarką. Remiantis CPK 579 straipsniu, CK nustatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu šis kodeksas nenurodo kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos.

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas supaprastinto proceso tvarka siekia gauti teismo leidimą, suteikiantį jam teisę gauti jo norimą informaciją (dokumentus) iš privataus juridinio asmens, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei atskirajame skunde teigia pareiškėjas, tokia galimybė pagal CPK 579 straipsnį nėra numatyta. Nors CPK 579 straipsnis numato nebaigtinį sąrašą atvejų, kuomet atitinkamo pobūdžio prašymai gali būti nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, tačiau kreiptis į teismą dėl leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitais klausimais galima tik tais atvejais, kai CK ar kituose civilinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatyta, kad toks klausimas yra sprendžiamas teisme supaprastinto proceso tvarka.

19. Pažymėtina, kad galimybė pareikšti savarankišką prašymą išduoti teismo leidimą gauti informaciją (dokumentus) supaprastinto proceso tvarka nenumatyta nei CK, nei kituose civilinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose. Pareiškėjas taip pat nenurodo ir nepagrindžia jokio įstatyminio pagrindo, kuriam esant jis turi teisę kreiptis į teismą supaprastinto proceso tvarka, prašydamas išduoti teismo leidimą, suteikiantį jam teisę gauti įrodymus iš kitų asmenų (šiuo atveju UAB „YIT Lietuva“) iki ieškinio padavimo (CPK 178 straipsnis).

20. Tokio pobūdžio prašymas, kurį reiškia pareiškėjas, negali būti savitikslis, todėl formuluotinas tik konkrečioje byloje, kurioje keliamas ginčas dėl pažeistos teisės.

21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galimybė reikšti prašymą gauti informaciją (dokumentus) pagal CPK 579 straipsnį nenumatyta ne tik iki ieškinio padavimo, kaip šiuo atveju, tačiau ir ieškinį pateikus, kadangi tokiu atveju apskritai būtų taikytinos atskiros CPK straipsnių nuostatos (institutai), susijusios su įrodymų gavimu (pateikimu, išreikalavimu).

22. Paminėtina, kad galimybė gauti įrodymus CPK nustatyta tvarka yra numatyta tiek iki ieškinio padavimo teismui (CPK 221 straipsnis), taip pat jau pateikus teismui ieškinį (CPK 199, 221 straipsniai).

23. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju CPK 221 straipsnis iki ieškinio padavimo negali būti taikomas, kadangi pareiškėjas neturi duomenų, kad menamas atsakovas bando paslėpti ar sunaikinti su jo teisės pažeidimu susijusius įrodymus, t. y. nėra sąlygų minėto straipsnio taikymui. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad pareiškėjas neturi pagrindo pasinaudoti CPK 221 straipsnyje numatytu įrodymų užtikrinimo institutu iki ieškinio padavimo teismui, savaime nereiškia, kad jam, siekiant gauti norimus įrodymus, atsiranda teisė su prašymu dėl įrodymų gavimo kreiptis į teismą pagal CPK 579 straipsnį, kuris, kaip jau minėta, tokios galimybės apskritai nenumato.

24. Teisė kreiptis į teismą siekiant apginti galimai pažeistas ar ginčijamas savo teises ar teisėtus interesus, t. y. nuspręsti teikti teismui ieškinį ar ne, priklauso nuo pareiškėjo valios, todėl ta aplinkybė, ar pareiškėjas naudotųsi CPK 199 straipsnyje numatyta galimybe prašyti teismą išreikalauti įrodymus, išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus, ar CPK 221 straipsnyje nurodytu įrodymų užtikrinimo institutu, nagrinėjamo klausimo kontekste neturi teisinės reikšmės.

25. Galimybė teismo keliu gauti reikalingus pažeistai teisei apginti įrodymus įtvirtinta CPK 199 straipsnyje, kurio taikymas galimas tik esant iškeltai civilinei bylai, tokį prašymą teikiant byloje dalyvaujantiems asmenims. Šiuo atveju pareiškėjas siekia gauti įrodymus, neteigdamas esant jo teisės pažeidimą, nesant teisme pateikto ieškinio ir, kaip nurodo pats pareiškėjas, galimai net neketinant jo teikti.

26. Taip pat pažymėtina, kad CPK 144 straipsnio 2 dalyje, 147 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė prašyti teismą iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal pareiškėjo siekiamus tikslus nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi pareiškėjas siekia gauti informaciją (dokumentus) iš privataus juridinio asmens, tačiau nėra suformulavęs atitinkamo materialaus teisinio reikalavimo, kurio užtikrinimui būtų pagrindas prašyti taikyti atitinkamo pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Kaip jau minėta, iš pareiškėjo dėstomų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas apskritai nėra įsitikinęs jo teisių pažeidimu.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad prašomos informacijos (dokumentų) gavimas yra svarbus dėl to, kad jis galėtų išsiaiškinti savo teisių (ne)pažeidimo faktą, mastą, kas nulemtų jo apsisprendimą kreiptis į teismą su ieškiniu ar ne.

28. CPK 2 straipsnyje numatyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).

29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju pareiškėjo kreipimasis į teismą su aptariamu prašymu ne tik negalimas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, tačiau apskritai neatitinka civilinio proceso tikslų, kadangi nėra siejamas su pareiškėjo galimai pažeistų ar ginčijamų teisių gynimu, įgyvendinimu – pareiškėjas tik įvertinęs gautus pagal teismo nutartį įrodymus nuspręstų dėl savo teisių (ne)pažeidimo ir jų (ne)gynimo. Taigi iš esmės pareiškėjas siekia tik pasitelkti teisminę instituciją jo norimiems įrodymams surinkti to net nesiejant su galimai ateityje vyksiančiu teisminiu procesu. Paminėtina, kad įrodymų rinkimas (išreikalavimas, užtikrinimas) pats savaime kaip savarankiškas reikalavimas negali būti reiškiamas. Kiekvienu atveju toks prašymas, netgi jei reiškiamas iki ieškinio padavimo, jau kreipimosi į teismą metu turi būti susijęs su tuo, jog besikreipiantis į teismą asmuo siekia apginti savo konkrečias galimai jau pažeistas ar ginčijamas teises, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių neturi galimybės kartu pateikti ieškinio, t. y. siekia, jog tam tikri įrodymai būtų užtikrinti anksčiau negu faktiškai bus pateiktas tinkamai įformintas ir įstatymo reikalavimus atitinkantis ieškinys (CPK 221 straipsnis).

30. Pagal CPK 582 straipsnio 11 dalį teismo nutartis išduoti leidimą apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju supaprastinta proceso tvarka siekia gauti teismo leidimą, suteikiantį jam teisę gauti įrodymus iš su juo nesusijusio, jokiu procesiniu statusu byloje nedalyvaujančio privataus juridinio asmens UAB „YIT Lietuva“. Laikant, kad CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka asmenys turi galimybę surinkti bet kokius įrodymus, neturėdami aiškaus tikslo, galėtų susiklostyti situacija, kai bet kuris asmuo, norintis gauti bet kokio pobūdžio informaciją iš bet kurio subjekto, savo siekiamiems tikslams pasiekti turėtų galimybę tą padaryti, pasitelkdamas teisminę instituciją, kurios nutartyje nurodyti įpareigojimai neskundžiami ir privalomai vykdytini (CPK 582 straipsnio 11 dalis). Teismui priėmus nutartį išduoti teismo leidimą CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, teisminis procesas pasibaigia ir tolimesnė šia tvarka gautų duomenų (įrodymų) panaudojimo kontrolė nėra numatyta, todėl ši situacija sudarytų galimybę asmenims piktnaudžiauti teise.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymų nagrinėjimo CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka galimybę, ir pagrįstai atsisakė pareiškėjo prašymą priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo P. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė