Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „L.“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. 2021 m. lapkričio 10 d. apie 15.37 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Tranzit (v. n. (duomenys neskelbtini) išvažiavime iš kiemo, prieš pradedamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir važiuodamas atbulas nedavė kelio jo važiavimo kryptimi iš kairės pusės į dešinę Virbeliškių g. šaligatviu ėjusiai ir įvažiavimą į kiemą aikštelę kirtusiai pėsčiajai R. M., kurią galėjo pastebėti, ir ją automobilio galine dalimi partrenkė bei sužalojo. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčiajai R. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 27 punkto reikalavimą (vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas), 101 punkto reikalavimą (vairuotojas prieš pradėdamas važiuoti privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu), 128 punkto reikalavimą (jeigu atsirado kliūtis, ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę) bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykis įvyko 2021 m. lapkričio 10 d. 15.40 val. Virbeliškių g. (duomenys neskelbtini) namo kieme. Kiemas yra tarp 3 ir 5 namų. Atidavęs siuntinį, atbuline eiga pavažiavo 100 m ir pajuto stuktelėjimą. Vežioja siuntas, dėžes, pagalvojo, kad automobilyje nukrito dėžė. Išgirdo kitos transporto priemonės signalą, o išlipęs pamatė ant šono gulinčią močiutę. Buvo stuktelėjimas, moteris pati nenukristų. Jeigu ji butų jį mačiusi, būtų pasitraukusi į šoną. Jis važiuodamas per šoninius veidrodėlius net nepastebėjo, kad nukentėjusioji praėjo į užpakalį. Kai jis išlipo iš automobilio, pribėgo prie moters. Ji paprašė ją pasodinti, jis taip ir padarė. Ji sakė, kad jai skauda dešinį petį. Sužalojimai buvo peties ir rankų. Jis atnešė servetėlę. Moteris buvo su ausinėmis, klausėsi muzikos. Jis išėmė jai iš ausų ausines ir įdėjo jai į kišenę. Iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Šalia buvo medicinos punktas, atėjo kiti medicinos darbuotojai. Greitoji pagalba labai greitai atvažiavo kartu su policija. Medicinos darbuotojai moterį pakėlė ir nuvedė į medicinos punktą, o jis liko su pareigūnais. Pareigūnai jam pasakė, kad su juo susisieks po kelių dienų, jeigu ji bus nukentėjusi, tačiau tyrėjas su juo susisiekė tik po kelių mėnesių. Jam davė tos moters telefono numerį. Jis jai paskambino, paklausė ar reikia kokios nors pagalbos. Taip pat pasakė, kad nežinojo jos kontaktinių duomenų. Moteris pasakė, kad jai nieko nereikia, viskas praeityje, kad kas įvyko, tas įvyko, kad ji jo nematė, o jis jos nematė. Ji pasakė, kad negalvojo, jog į tą pusę iš kiemo išvažinėja automobiliai, nes galvojo, kad ten automobilių kelio nėra. Po kažkiek laiko jam paskambino tyrėjas, nes reikia susitaikymo, jis paskambino nukentėjusiajai, o ji jam pasakė, kad visus finansinius reikalus tvarko jos sūnus ir davė jo kontaktinį telefono numerį ir pasakė jai nebeskambinti, o kalbėti su jos sūnumi. Tačiau su sūnumi nebuvo ką kalbėti, nesusikalbėjo, nes ten buvo tik „ašaros“ - pinigų mažai, kad ir kokį draudimą gavo, vis tiek „ašaros“ buvo. Paklausė ar taikysis, o moters sūnus pasakė, kad tam yra teismas ir tegul teismas taiko, nes nukentėjusioji nukentėjo ir tik pusę rankų valdo ir neaišku, kas bus po metų. Tačiau jis šeštadienį, prieš posėdį sulaukė skambučio, kad nukentėjusioji jam viską atleidžia ir nieko iš jo nereikalauja. Automobilis su kurio padarė autoįvykį buvo mikroautobusas. Šitame automobilyje nėra galinių vaizdo kamerų, tik šoniniai veidrodėliai. Nurodė, jog, kai skambino nukentėjusiajai, jos atsiprašė, o pastaroji jo atsiprašymą priėmė ir palinkėjo jam sveikatos ir sakė, kad nori viską pamiršti ir pretenzijų neturi. Visada yra atsargus, daug metų važinėja dideliais automobiliais ir žiūri, kad gale nepakliūtų žmogus. Nurodė, kad skaitė, kad nukentėjusioji jį matė, tačiau ji tikrai jo nematė, nes jeigu būtų mačiusi, tai nebūtų stovėjusi ant kelio. Parašyta, kad nukentėjusioji buvo užlipusi ant borto, tačiau ten borto nėra, nes ten paprastas šaligatvis, šalia kelias, o ji atėjo šaligatviu iš karto ant kelio ir norėjo pereiti gatvę.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie vadovaujantis BK 20 straipsniu pripažintini įrodymais.

Nukentėjusiosios R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2021 m. lapkričio 10 d. apie 15.30 val. ji ėjo iš savo namų į parduotuvę „Lidl“. Ėjo viena. Buvo šviesu, oro sąlygos buvo geros ir be kritulių. Ji praeidama pro įvažiavimą į Virbeliškių g. pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, matė, kad įvažiavime stovėjo automobilis, bet jis stovėjo vietoje. Minėtą įvažiavimą į kiemą jai reikėjo pereiti norint toliau eiti Virbeliškių g. link Justiniškių g. praėjusi įvažiavimą į minėtą kiemą ir užlipusi ant šaligatvio (nuo įvažiavimo apie 0,5 m atstumu) sustojo. Sustojusi ji stovėjo nugara į įvažiavime stovėjusį automobilį. Staiga pajuto smūgį į savo dešinį petį. Po smūgio ji parkrito priekine kūno dalimi ant žemės. Krito link „Lidl“ parduotuvės. Galimai po smūgio prarado sąmonę, nes ne viską iš karto atsiminė. Pamena, kad pusiau sėdėjo ant žemės. Taip pat pamena, kad buvo atėjusios medicinos darbuotojos, kurios galimai netoliese dirba. Įvykio vietoje buvo pašaliniai, jai nepažįstami asmenys. Į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri ją pakvietė apžiūrai į renomobilį. Policijos pareigūnai jai patikrino blaivumą, ji buvo visiškai blaivi. Greitoji pagalba pristatė ją į Respublikinę Lazdynų ligoninę. Įvykio vietoje ją partrenkusio automobilio vairuotojas jai pasakė, kad jos nematė, klausė iš kur ji atsirado, o ji jam atsakė, kad iš Budiniškių g. Daugiau su kaltinamuoju eismo įvykio vietoje nebendravo. Įvykio vietoje taip pat buvo dviejų automobilių vairuotojai, kurie sakė, jog jie garsiniu signalu perspėjo ją partrenkusį vairuotoją, kad šis sustotų. Po eismo įvykio su ja ją partrenkęs asmuo nesusisiekė (b. l. 39-40).

Liudytojo D. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2021 m. lapkričio 10 d. apie 15.30 val. jis važiavo Virbeliškių g. link Justiniškių g. Minėtu laiku buvo šviesu, matomumas geras, kelio danga – asfaltas. Jam neprivažiavus Virbeliškių g. esančio įvažiavimo į pastato Nr. 5 kiemą, t. y. likus 30 m atstumui, pastebėjo, kad iš minėto kiemo atbulomis išvažinėja geltonos spalvos mikroautobusas „Ford“, su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ lipdukais. Taip pat pastebėjo, kad už šios transporto priemonės, ant įvažiavimo vidurio stovėjo (tiksliai negali pasakyti stovėjo ar labai lėtai ėjo) pagyvenusi moteris. Minėto mikroautobuso vairuotojas tikrai jos nematė, todėl jis iš savo automobilio paspaudė garsinį signalą ir neprivažiavęs minėto įvažiavimo sustojo, bet nespėjo ir minėto mikroautobuso vairuotojas galine dalimi partrenkė minėtą pagyvenusią moterį. Po partrenkimo kaltinamasis sustojo ir atsidarė vairuotojo durelių langą, o jis žiūrėdamas į kaltinamąjį iš savo automobilio bandė rankos gestais paaiškinti, kad jis sustotų ir nevažiuotų toliau. Kaltinamasis sustojo. Moteris po smūgio krito ant Virbeliškių g. važiuojamosios kelio dalies, priekine dalimi link Virbeliškių g. Tada jis pribėgo prie mikroautobuso ir partrenktos moters. Vairuotojas išlipo ir pamatė, kad partrenkė moterį. Matė, kad kaltinamasis buvo šoko būsenos. Jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie eismo įvykį. Įvykio vietoje atsirado pašalinių asmenų, iš kurių vienas buvo medicinos darbuotojas. Kaltinamasis eismo įvykio vietoje nieko nepaaiškino, tačiau partrenkta moterimi rūpinosi. Prieš išvažiuodamas kaltinamajam paliko savo telefono numerį (b. l. 54).

Bendrojo pagalbos centro kortelės duomenys, iš kurių matyti, kad įvykis įregistruotas 2021 m. lapkričio 10 d. 15.34 val. Pranešėjas D. nurodė, kad gatvėje autobusiukas „Ford“ (v. n. (duomenys neskelbtini) partrenkė moterį apie 70 m. Patirta rankos trauma, moteris sąmoninga (b. l. 6).

Eismo įvykio vietos planas, iš kurio matyti, kad eismo įvykis įvyko įvažiavime į Virbeliškių g. (duomenys neskelbtini). Galinė automobilio dalis nuo pagrindinio kelio nutolusi 0,6 m atstumu. Automobilio galinio kairės pusės ratas iki įvažiavimo į Virbeliškių g. (duomenys neskelbtini), žiūrint nuo Virbeliškių g. nutolęs 2,5 m. automobilio kairės pusės ratas iki įvažiavimo į Virbeliškių g. 5 kairio krašto, žiūrint nuo Virbeliškių g. nutolusi 2,9 m (b. l. 7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo poskyrio tyrėjo L. B. 2021 m. lapkričio 10 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2021 m. lapkričio 10 d. apie 15.34 m. iš Vilniaus apskrities Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, Virbeliškių g. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmonės. Nustatė, kad minėtu laiku ir minėtu adresu automobilio „Ford“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. J. važiuodamas iš kiemo atbulas kliudė pėsčiąją R. M. ir ją sužalojo (b. l. 18).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-o būrio vyriausiosios patrulės E. M. 2021 m. lapkričio 10 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad dirbdama kartu su vyriausiuoju patruliu G. P. gavo pranešimą, jog Vilniuje, Pašilaičiuose, Virbeliškių g. (duomenys neskelbtini), autobusiukas „Ford“ (v. n. (duomenys neskelbtini) partrenkė apie 70 m. moterį. Patirta rankos trauma, tačiau moteris sąmoninga. Atvykę rado minėtą automobilį, kurį vairavo J. J., kuris paaiškino, kad atvežė siuntą į Virbeliškių g. (duomenys neskelbtini), palikęs siuntą važiavo atbulomis iš kiemo žiūrėdamas į veidrodėlius ir staiga pajuto, kad kliudė pėstįjį. Partrenktoji skundėsi rankos skausmu. Atvykusi greitoji medicinos pagalba nukentėjusiąją apžiūrėjo ir išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę Lazdynų ligoninę. Kaltinamajam ir nukentėjusiajai alkotesteriu (Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0736, patikros sertifikato Nr. 1487041) nustatyta, jog abu asmenys blaivūs (b. l. 19-20).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 m. lapkričio 10 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti Vilniuje, Virbeliškių g. (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko šviesiu paros metu, buvo giedra. Kelių eismo įvykio rūšys – užvažiavimas ant pėsčiojo. Kelio danga buvo sausas asfaltas. Nustatytas važiuojamosios kelio dalies plotas 7,2 m. Pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis: dešinės pusės – 5,5 m.; kairės pusės – 4,1 m. Leistinas važiavimo greitis 20 km/h. Nurodyta, jog automobilis „Ford“ (v. n. (duomenys neskelbtini) stovi Vilniuje, įvažiavime į Virbeliškių g. (duomenys neskelbtini), galine dalimi į Virbeliškių g. Nuo kaltinamojo vairuoto automobilio galinės dalies iki Virbeliškių g. – 0,6 m. Kaltinamojo vairuoto automobilio priekinė dalis stovi link Virbeliškių g. (duomenys neskelbtini) namo. Nuo kaltinamojo vairuoto automobilio galinio kairės pusės rato iki įvažiavimo į Virbeliškių g. (duomenys neskelbtini) kairio krašto, žiūrint nuo Virbeliškių g., – 2,5 m. Nuo automobilio priekinio kairės pusės rato iki įvažiavimo į Virbeliškių g. (duomenys neskelbtini) kairio krašto žiūrint nuo Virbeliškių g. – 2,9 m. Padangų pėdsakų nėra. Stabdymų žymių taip pat nėra. Nėra transporto priemonės judėjimo krypties žymių. Fotolentelėje esančiuose nuotraukose nupaveiksluotas kaltinamojo vairuotas automobilis, matyti, kad tai mikroautobusas su „(duomenys neskelbtini)“ žymėjimu. Taip pat nupaveiksluotas bendras įvykio vietos vaizdas fotonuotraukoje Nr. 1, 3, 4, 5 (b. l. 8-13).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. lapkričio 10 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo ir fotolentelės duomenys, iš kurių matyti, jog apžiūrėtas automobilis „Ford Tranzit“ (v. n. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Išorinių transporto priemonių sugadinimo požymių nėra. Automobilio padangų protektorių brėžinys yra paprastas. Automobilio padangų būklė atitinka KET reikalavimus. Automobilis turi mechaninę pavarų dėžę, bėgis įjungtas. Taip pat patikrinta kaltinamojo vairuoto automobilio techninė būklė bei nustatyta, jog vairo judesys persiduoda į ratus; automobilio stabdžių sistema yra tvarkinga; kojinis (pagrindinis) stabdys yra tvarkingas; rankinis (stovėjimo) stabdys yra tvarkingas; apšvietimo signalų prietaisai tvarkingi; automobilio priekinių ir šoninių stiklų, langų valytuvai ir užpakalinio vaizdo veidrodžiai tvarkingi; kitų automobilio gedimų nėra. Fotolentelėje esančiuose nuotraukose užfiksuotas kaltinamojo vairuotas automobilis iš visų pusių (b. l. 15-16).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog teismo medicinos ekspertas J. M. P., susipažinęs su jam pateiktais R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini ) su kompaktine laikmena ir eismo įvykio aplinkybėmis, davė išvadą, jog R. M. nustatyta dešiniojo žastikaulio artimojo galo skeveldrinis lūžis su žastikaulio išnirimu bei dešinės plaštakos IV-V delnakaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti dešinės rankos plaštaką paveikus kietu-buku daiktu, galimai krentant ant šios plaštakos, parbloškus automobiliui. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl rankos kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 33-34).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tai reiškia, kad būtina įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017 ir kt.).

Asmuo pagal BK 281 straipsnį atsako tik tada, kai šiame straipsnyje numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo.

Nagrinėjamoje byloje ginčo nėra dėl įvykio laiko, vietos, kaltinamojo vairuojamojo automobilio krypties (važiavo atbuline eiga iš kiemo į kelią), nukentėjusios buvimo vietos kontakto su kaltinamojo automobiliu metu (tie įvažiavimo į kiemą viduriu) ir dėl to kilusių pasekmių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo). Visų pirma aplinkybę, jog J. J. 2021 m. lapkričio 10 d. apie 15.37 val. Vilniuje, Virbeliškių g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas automobiliu atbuline eiga partrenkė nuketėjusiąją, patvirtina paties kaltinamojo duoti parodymai. Kaltinamasis J. J. nuo pradžių, t. y. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, t. y. kad jis Vilniuje, Virbeliškių g. 3 ir 5 namų kieme važiuodamas atbuline eiga iš kiemo į gatvę, žiūrėdamas į automobilio šoninius veidrodėlius, tačiau nematydamas nukentėjusiosios, ją partrenkė. Nukentėjusiąją kliudė užpakaline automobilio dalimi. Šią kaltinamojo nurodytą aplinkybę patvirtina liudytojo D. F. parodymai, jog įvyko eismo įvykis jo akivaizdoje, matė, kad kaltinamasis nemato nukentėjusiosios, dėl to jam signalizavo garsiniu signalu; metė, kad kaltinamajam važiuojant atbuline eiga, ties įvažiavimo viduriu stovėjo (tiksliai negali pasakyti stovėjo ar labai lėtai ėjo) pagyvenusi moteris; matė kaip kaltinamasis užpakaline automobilio dalimi partrenkė pėsčiąją, o ši po smūgio krito ant Virbeliškių g. važiuojamosios kelio dalies, priekine dalimi link Virbeliškių g. Nukentėjusioji R. M. parodė, kad ji kontakto metu stovėjo nugara į kaltinamojo automobilį ir pajuto smūgį. Aplinkybę, kad įvykio metu buvo nesunkiai sužalota nukentėjusioji, patvirtina teismo medicinos eksperto J. M. P. išvada, duota susipažinus su jam pateiktais dokumentais (R. M. ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) su kompaktine laikmena ir eismo įvykio aplinkybėmis). Nustatyta, kad R. M. eismo įvykio metu lūžo dešinės plaštakos IV-V delnakauliai bei dešiniojo žastikaulio artimojo galo skeveldrinis lūžis su žastikaulio išnirimu (b. l. 33-34).

Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamasis važiuodamas atbuline eiga pažeidė KET 27, 101, 128 punktų reikalavimus.

KET 27 punkte numatyta, jog įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų <...> vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta <...>. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

KET 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

KET 128 punktas numato, jog, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šis įpareigojimas transporto priemonės vairuotojui nustatytas nepriklausomai nuo to, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė grėsmę eismo saugumui.

Kaltinamasis vairuodamas automobilį bei važiuodamas atbuline eiga visais atvejais privalėjo duoti kelią pėsčiajam, taip pat, būtent kaltinamasis vairuodamas automobilį privalėjo įsitikinti ar važiuoti saugu. Šiuo atveju to nebuvo, dėl vairuotojo nepakankamo atidumo, t. y. eismo įvykis įvyko būtent dėl KET 27, 101, 128 punktų reikalavimų netinkamo laikymosi. Kaltinamasis duodamas paaiškinimus nurodė, jog nukentėjusiosios nepastebėjo bei nežino iš kur ji atsirado, nors įvykio metu oro sąlygos buvo geros, buvo šviesus paros metas. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad galimai nukentėjusiosios vairuotojas nepastebėjo dėl didelių vairuojamo automobilio gabaritų, esant tik šoniniams galinio vaizdo veidrodėliams, dėl ko buvo apribota galimybė matyti, kas vyksta automobilio užpakalyje. Kaltinamojo J. J. padaryti KET 27, 101, 128 punktų reikalavimų pažeidimai, važiavimas atbuline eiga neįsitikinus, kad važiuoti atbulomis saugu, dėl to nepraleidus pėsčiosios, buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis ir priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – nesunkiu nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis veikė nusikalstamu nerūpestingumu, t. y. numatė, kad nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (važiavo atbulas, buvo ribotas už automobilio užpakalio matomumas, nes buvo tik šoniniai užpakalinio vaizdo veidrodėliai, nebuvo užpakalinio lango, užpakalinio vaizdo stebėjimo kameros) ir savo asmenines savybes (ilgas vairavimo ir darbo kurjeriu stažas) galėjo ir turėjo tai numatyti.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia konstatuoti, kad J. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat kaltinamasis po eismo įvykio suteikė nukentėjusiajai pagalbą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę J. J., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos baigtumą, kaltininko kaltės formą (neatsargumas), į tai, jog padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui, nusikaltimas padarytas dėl nerūpestingumo, dėl padarytos nusikalstamos veikos nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, nukentėjusioji jam pretenzijų neturi, žala draudimo atlyginta. Įvertina ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio, tai, kad jis atsakomybės nevengė, iš eismo įvykio nepasišalino, priėjo prie nukentėjusiosios ir ja rūpinosi, tai patvirtina ir liudytojas D. F., kuris nurodė, jog kaltinamasis po eismo įvykio buvo šoko būsenos, tačiau nukentėjusiąja rūpinosi. Nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis, praeityje neteistas, per penkis metus iki 2022 m. sausio 19 d. administracine tvarka baustas devynis kartus, iš kurių visi padaryti nusižengimai susiję su automobilio vairavimu, paskirtos baudos beveik visos sumokėtos (nesumokėta viena). Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre, byloje nėra.

Įvertinus pirmiau aptartas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes ir tai, jog kaltinamasis iš esmės charakterizuojamas teigiamai, teismas sutinka su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta J. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas nežymiai viršijantis įstatyme numatytą baudos minimumą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 68 straipsnyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš kurių ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Prokuroras prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų terminui. Kaltinamasis teismo prašė neskirti jam šios baudžiamojo poveikio priemonės, nes jis dirba vairuotoju, taigi vairavimas yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, o neturėdamas teisės vairuoti negalėtų dirbti savo darbo (dirba (duomenys neskelbtini)).

Susiformavusiojo teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones įprastai skiriama nustačius, jog kaltinamasis BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Šiuo atveju kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus.

Teismas spręsdamas klausimą dėl pirmiau paminėtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumo, atsižvelgia į aplinkybių visumą, t. y. vertina nusikalstamos veikos pobūdį – eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, o padarytas nusikaltimas priskirtinas prie neatsargių nusikaltimų; taip pat vertina nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – nors oro sąlygos buvo geros, nebuvo kritulių, buvo šviesu, tačiau pagal kaltinamąjį jis važiavo mažu greičiu žiūrėdamas į šoninius veidrodėlius, tačiau galimai įtakos nusikalstamos veikos padarymui turėjo dideli automobilio gabaritai, ribotas automobilio užpakalinio vaizdo matomumas (nėra lango, nėra užpakalinio vaizdo stebėjimo kameros ir pan.), dėl ko J. J. negalėjo matyti viso vaizdo automobilio užpakalinėje dalyje. Nors kaltininkas administracine tvarka baustas, tačiau jis nėra sistemingas KET pažeidėjas, baudas sumok, iš ko galima spręsti, kad kaltinamasis nevengia atsakomybės dėl savo padarytų nusižengimų. Taip pat įvertinama ir tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, nebuvo apsvaigęs nuo narkotiniu, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Eismo įvykis įvyko dėl neatsargumo, dėl atidumo stokos važiuojant atbuline eiga, dėl šio atsitikimo kaltinamasis nuoširdžiai gailisi. Teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, kad kaltinamasis po eismo įvykio nedelsdamas pradėjo rūpintis nukentėjusiąja (padėjo atsisėsti, padėjo surinkti jos ausines) bei suteikė jai pagalbą, su ja buvo iki kol greitoji pagalba ją išvežė į ligoninę. Be to kaltinamasis po įvykio telefonu buvo susisiekęs su nukentėjusiąja, o jos prašymu ir su jos sūnumi bei atsiprašė. Taip pat įvertina, kad kaltinamojo dirbamas darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu, su siuntų vežiojimu į įvairias vietas.

Įvertinus aptartą, yra pagrindas manyti, jog teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga priemonė, kaltinamojo teises varžytų labiau nei būtina BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

J. J., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudos.

Baudą nustatyti sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 2 mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“ (banko kodas 72900), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. 1-1632-1133/2022)

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.