Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Daina Dyburienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo uždarosios akcinės bendrovės „Ribera“, įmonės kodas 302473364, buveinės adresas Vytauto g. 6, Palanga, buvusiam vadovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. B., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Ribera“ (toliau – Bendrovė) nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. liepos 24 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d., nustatyta, kad V. B. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Procesiniai dokumentai V. B. buvo siųsti adresais (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 29 d., 2024 m. spalio 2 d., 2024 m. spalio 8 d. teismas priėmė nutartis atvesdinti V. B., tačiau tiek Vilniaus apskrities VPK, tiek Klaipėdos apskrities VPK pareigūnams atvesdinti nepavyko. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas išnaudojo visas galimybes V. B. pristatyti į teismo posėdžius, todėl apie 2024 m. lapkričio 26 d., 14 val. įvyksiantį teismo posėdį V. B. buvo pranešta elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

3.1. Teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ANR nuostatai), 36 punkte yra detaliai išvardijama, kokių kitų registrų ir valstybės informacinių sistemų klasifikatoriai, duomenys ir informacija yra naudojami Administracinių nusižengimų registre. Duomenys ir informacija iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų į Administracinių nusižengimų registrą gaunami automatiniu būdu (ANR nuostatų 38 punktas). Todėl asmuo, pateikęs savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms (pareigūnams), turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, o pasikeitus jo kontaktiniams duomenims, apie tai informuoti ir valstybės institucijas. To nepadaręs, jis prisiima riziką už savo veiksmus. Šiuo atveju akivaizdu, kad tokiu būdu gautas elektroninio pašto adresas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo elektroniniu paštu išsiųsti procesiniai dokumentai atitinka ANK nustatytą dokumentų įteikimo tvarką, nes kaip numatyta ir ANK 573 straipsnio 4 dalyje, įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. V. Blaževičiui jo nurodytu elektroniniu paštu išsiųsti procesiniai dokumentai atitinka ANK nustatytą dokumentu įteikimo tvarką, nes kaip numatyta ir ANK 573 straipsnio 4 dalyje, įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam V. B. neatvykus šaukime nurodyta data ir laiku į teismą bei apie neatvykimo priežastis nepranešus teismui, byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

4. Į teismo posėdį Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas neatvyko, prašė bylą nagrinėti jų Institucijos atstovui jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

5. ANK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. ANK 630 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytą, šiuo nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administracinei atsakomybei kilti pakanka nustatyti faktinę aplinkybę, jog buvo atliktas mokėjimas žemesnės eilės kreditoriui, tokiu būdu pažeidžiant aukštesnės eilės kreditoriaus teises. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Minėtas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 Eur.

7. Nagrinėjamu atveju, V. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas reglamentuotas 6.9301 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra palaikyti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje.

8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. pareiškėjos pateikto sistemos išrašo matyti, kad 2024 m. liepos 25 d. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 12 578,83 Eur (b. l. 13). Bendrovėje per laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. vertinant Paysera LT, UAB sąskaitos Nr. LT823500010014538469 išrašo duomenis, matyti, kad didžiausi atlikti mokėjimai buvo šie: 1) 2022 m. rugpjūčio 18 d. pervesta 600,00 Eur suma akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Gjensidige“ – mokestinė nepriemoka 10 686,65 Eur; 2) 2022 m. rugpjūčio 22 d. pervesta 9600,00 Eur suma UAB „Idea magna“ – mokestinė nepriemoka 10 686,65 Eur; 3) 2022 m. rugpjūčio 24 d. pervesta 12 405,00 Eur suma UAB „Idea magna“ – mokestinė nepriemoka 10 686,65 Eur; 4) 2022 m. rugpjūčio 25 d. pervesta 17 400,00 Eur suma UAB „Idea magna“ – mokestinė nepriemoka 10 686,65 Eur; (b. l. 7). Bendrovė veiklą vykdo nuo 2010 m. sausio 21 d., (b. l. 9). Bendrovės vadovas nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. liepos 24 m. buvo V. B. (b. l. 10). 2024 m. birželio 17 d. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą Nr. eB-540-889/2024, nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 23 d. Bendrovės įsiskolinimas susidarė 2022 m. lapkričio 22 d. pateikus patikslintą PVM deklaraciją už 2021 m. spalio mėnesį.

11. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos argumentus, teismas daro išvadą, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y., būdama skolinga valstybės biudžetui, bet neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais nesilaikydama CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, todėl pripažintina, kad tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

12. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. B. kaltę patvirtina pirmiau aptartas VMI prie FM pareiškimas, Paysera LT, UAB duomenys, t. y. sąskaitų išrašai, kurie patvirtina, kad esant įsiskolinimui valstybės biudžetui buvo atliekami ir atsiskaitoma su kitais kreditoriais, iš kurių didžiausios sumos buvo pervestos ADB Gjensidige ir Idea magna.

13. V. B., būdamas UAB „Ribera“ vadovu, žinodamas, jog juridinis asmuo neturi pakankamai piniginių lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius ir taip visiškai likviduoti susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kuriame nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems juridinio asmens kreditoriams, dėl ko 2024 m. liepos 25 d. mokestinė nepriemoka valstybei sudarė 12 578,83 Eur, tokiu būdu V. B. padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustina. Pažymėtina, kad vadovo siekis vystyti juridinio asmens veiklą nešalina jo administracinės atsakomybės.

14. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes jis, turėdamas pareigą, nepaisė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo. V. B. teismo posėdyje nedalyvavo, svarių argumentų šiai aplinkybei paneigti teismui nepateikė.

15. ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400,00 iki 3000,00 Eur.

16. Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas V. B. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, t. y. kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-6-2014, 2AT-41-2014, Nr. 2AT-22-2016).

18. Konstatavus, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, yra būtina nuspręsti dėl administracinės nuobaudos jam skyrimo. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su kreditorių teisių pažeidimu), nusižengimas yra tyčinis. Jo atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant baudą, kuri savo dydžiu lygi sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui, kas šiuo atveju, teismo vertinimu, yra adekvati, proporcinga bei teisinga administracinės atsakomybės taikymo prasme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsniu, 635-637 straipsniais, teismas

nutaria:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime, nurodant bylos numerį A6.-243-999/2024 ir įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.