- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-26
- Bylos Nr.
- e2-417-1194/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02560-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- J. A.
- Advokatai
- Regina Vasiliauskienė
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,
viešame teismo posėdyje (mišriu, nuotoliniu būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei J. A. (buvusi – U.) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. U. prašydamas: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų L. S. ir M. S. gyvenamąją vietą su ieškovu A. S., jo gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš atsakovės J. U. nepilnamečių vaikų – L. S. ir M. S. išlaikymui po 307 Eur (tris šimtus septynis) periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) nustatyti J. U. bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. S. ir M. S. tvarką: motina su vaikais bendrauja vaikų gyvenamojoje vietoje, arba išsivedant vaikus į miestą su sąlyga, kad kartu nebūtų atsakovės sugyventinio, išeiginėmis dienomis – kiekvieną šeštadienį arba sekmadienį, nuo 12 val. iki 18 val.; apie apsilankymą informuoti ieškovą telefonu arba SMS žinute prieš 1-2 dienas; 4) priteisti iš atsakovės J. U. teismo ir bylinėjimosi, taip pat ir antrinės teisinės pagalbos, išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakove J. U. gyveno, neįregistravę santuokos, apie 8 metus, t. y. nuo 2016 m. iki 2024 m. vasario mėnesio šalys gyveno faktinį santuokinį gyvenimą ir vedė bendrą ūkį. Per bendro gyvenimo laikotarpį šalys susilaukė dviejų vaikų: 2017 m. balandžio 22 d. gimė sūnus L. S., 2018 m. rugpjūčio 7 d. gimė dukra M. S.. Ieškovas tėvystę pripažino notarine tvarka, vaikams suteikta tėvo pavardė. Ieškovas su atsakove iš pradžių gyveno (duomenys neskelbtini) mieste pas ieškovo tėvus, o gimus vaikams, persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą pas atsakovės motiną. Kartu gyveno ir J. U. dukra A. U., kurios ji susilaukė nuo kito vyro. Bendras gyvenimas nesusiklostė, ieškovė su atsakovu išsiskyrė. 2023 m. rudenį ieškovas išvyko uždarbiauti į Europos valstybes, dirbo Čekijoje, Vokietijoje – miško pjovimo darbus. Dirbdavo po dvi savaites, grįždavo į Lietuvą savaitei. Nuo 2024 m. sausio mėnesio ieškovas gyvena ir dirba Lietuvoje. Tarp šalių įvyko konfliktas ir A. S. išėjo gyventi atskirai. Šalys susitarė bendrai rūpintis vaikais, pasiimdami vaikus pas save kas antrą savaitę. Pas atsakovę apsigyveno kitas vyriškis, vardu A. A.. Kai vaikai būdavo pas ieškovą, jie jam skundėsi, kad mamos sugyventinis juos muša diržu. Iki tol J. U. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl A. U., kai ji buvo nepilnametė, netinkamo elgesio. Šiuo metu A. U. yra pilnametė. Lankantis socialinei darbuotojai J. U. šeimoje, šalių vaikai jai taip pat papasakojo apie patiriamą smurtą atsakovės šeimoje. Šiuo metu Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22252-24, kuriame A. A. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje. L. S. ir M. S. yra pripažinti nukentėjusiaisiais. Kadangi atsakovė nenorėjo nutraukti santykių su A. A., 2024 m. birželio mėnesio pradžioje Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai L. S. ir M. S. perdavė A. S. globai. 2024 m. liepos mėnesį ieškovas su vaikais persikėlė gyventi į Elektrėnus, pas savo tėvus. Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio L. S. ir M. S. lanko (duomenys neskelbtini). Vaikus perdavus ieškovo globai, atsakovė prie vaikų išlaikymo neprisideda, tik liepos ir rugpjūčio mėnesį gautus „vaiko“ pinigus pervedė ieškovui. Šalių vaikai nuo 2024 m. birželio mėnesio pradžios gyvena su ieškovu. A. S. sprendžia visus klausimus, susijusius su vaikų mokymu, ugdymu, priežiūra, sveikatos palaikymu, juos išlaiko. Tarp ieškovo ir vaikų egzistuoja stiprus biologinis ir emocinis ryšys. Kadangi vaikai atsakovės šeimoje patyrė fizinį smurtą, atsakovė pasirinko gyventi su sugyventiniu, o ne su vaikais, pastaruoju metu motina vaikų ugdymo procese nedalyvauja, atsižvelgiant į vaikų interesus, L. S. ir M. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti po 307 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas neturi nuosavo būsto, gyvena pas savo tėvus. Nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), darbo sutartyje numatytas ne mažesnis, nei minimalus valandinis atlyginimas. Ieškovas nedaro ir nedarys kliūčių motinos ir vaikų bendravimui, tačiau tik vaikų gyvenamojoje vietoje, arba išsivedant vaikus į miestą su sąlyga, kad kartu nebūtų atsakovės sugyventinio.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Skyrius, Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje pažymėta, jog atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, palaiko ieškovo prašymą dėl nepilnamečių vaikų L. S. ir M. S. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu A. S.. Nepilnamečiams vaikams L. S. ir M. S. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį kiekvienam po 307 Eur neprieštarauja geriausiems vaikų interesams. Skyriaus manymu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neprieštarauja geriausiems vaikų interesams. Nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis šeimoje 2023 m. kovo 18 d., 2023 m. rugpjūčio 4 d., 2024 m. birželio 6 d., 2024 m. birželio 11 d., 2024 m. birželio 12 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. 2024 m. vasario 19 d., 2024 m. kovo 1 d., 2024 m. balandžio 3 d., 2024 m. birželio 11 d., 2024 m. liepos 25 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Šeimai atvejo vadyba taikoma nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 liepos 24 d. ir nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. Siekiant įvertinti nepilnamečių L. S. ir M. S. gyvenimo sąlygas, Skyriaus specialistė apsilankė ieškovo A. S. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas su dviem vaikais bei vaikų močiute gyvena močiutei nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute. Namuose įrengtas centrinis šildymas, vandentiekis. Apsilankymo metu buvo švaru, šilta. Namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos reikmenys. M. gyvena kambaryje su močiute, o L. kitame kambaryje su tėčiu. Kambariuose yra sekcijos, lovos poilsiui, komodos, staliukai, vaikų žaislai. Vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti, ugdytis. Pokalbio metu A. S. nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Aplinkybės nėra pasikeitusios. Motina vaikams išlaikymo neteikia, su vaikais nebendrauja. Ieškovas pats 2024 m. spalio 13 d. buvo nuvežęs vaikus susitikti su mama. Mama šiek tiek su jais pabendravo, tačiau trumpai ir nenoriai. Pati atsakovė su vaikais nerodo iniciatyvos bendrauti, nors ir turi telefoną, tačiau jiems neskambina. Apsilankymo šeimoje metu vienas vaikas buvo ugdymo įstaigoje, kitas poliklinikoje, nes apsirgo. Pažymėjo, kad 2024 m. birželio 11 d. 19. 44 val., iš Tarnybos skambučių koordinatoriaus per „Fleet Complete“ programą gauta užduotis reaguoti į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Pranešime nurodyta vykti į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą adresu Panevėžys, Beržų g. 46. Pranešime buvo rašoma, kad vaikų tėtis A. S. akivaizdžiai neblaivus, atsisako tikrintis blaivumą. Tėvas neblaivus ėjo kartu su vaikais M. S. ir L. S.. Mama J. U. išvykusi į Vilnių. Tarnybos vyr. specialistai (budėtojai) atvyko pranešime nurodytu adresu. Pasitikę policijos pareigūnai nurodė, kad patruliuojant Panevėžyje pamatė gatve einantį A. S. su dviem mažamečiais vaikais. Nuo A. S., anot pareigūnų, sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, koordinacija sutrikusi, tačiau tikrintis girtumą jis atsisakė. Pareigūnai pateikė savo surašytą tarnybinį pranešimą apie detalesnes įvykio aplinkybes. Pareigūnai nurodė, kad A. S. bus sulaikytas, kol išsiblaivys, su juo pabendrauti nepavyko. Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate išklausytos mažamečių vaikų L. ir M. S. nuomonės. Vaikai nuomonės išsakymo metu nurodė abu patiriantys fizinį smurtą nuo savo mamos gyvenimo draugo. Vaiko situacijos vertinimo metu motinos pasidomėjus, ar vaikai galės saugiai grįžti į savo namus bei ar jiems bus užtikrinta saugi aplinka, o esant poreikiui A. išsikraustys iš šių namų. Moteris nurodo, kad ji kitą savaitę tuokiasi su A. bei nurodė, „jei vaikams taip gerai, tai tegu gyvena su tėčiu arba su močiute“. Vaikų mamos J. A. vyrui A. A. pradėtas ikiteisminis tyrimas. Su atsakove J. A. buvo susiekta telefonu. Atsakovė nurodė, kad dėl abiejų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu A. S. nesutinka. Atsakovės teigimu, ji ir ieškovas buvo sutarę, kad dukra M. gyvens su atsakove, o sūnus L. su ieškovu. Šiuo metu vaikai gyvena su tėvu, nes atsakovės vyrui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš atsakovės vaikus. Dėl išlaikymo teikimo vaikams, jeigu jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, nesutinka. Teigė, kad A. S. išlaikymo neteiks, nes jis gautus pinigus pragers, o iš jos prašo priteisti tokią didelę sumą galimai norėdamas pasipelnyti. Ji galėtų kažkiek mokėti nebent vaikų močiutei, su kuria gyvena ieškovas ir vaikai. Teigė, kad prašomos priteisti sumos teikti negalės, nes uždirba tik apie 500 Eur per mėnesį, dar iš jų yra atskaičiuojamos skolos. Dėl ieškinyje prašomos nustatyti bendravimo su vaikais iš esmės neprieštarauja. Skyrius papildomai nurodė, kad J. A. dirba, kitų išlaikytinių neturi, nėra duomenų apie jai nustatytą dalyvumo lygį. A. S. dirba, gauna išmokas už vaikus. Kitų išlaikytinių neturi ieškovui dalyvumo lygis nėra nustatytas.
4. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai (2024 m. lapkričio 21 d., išsiunčiant atsakovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka). Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai nurodė, kad dėl ikiteisminio tyrimo jokių duomenų neturi. Ieškovas ikiteisminiame tyrime dėl smurto prieš vaikus yra pripažintas vaikų (nukentėjusiųjų) atstovu. Jeigu atsakovė norėtų kitom sąlygom bendrauti su vaikais, tai ieškovas neprieštarautų.
6. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė nesidomi vaikais ir jų sveikata. Vaikai sirgo, bet atsakovė nesutiko prisidėti prie gydymo išlaidų. Paskutiniu metu negali susisiekti su atsakove. Pagal išklotinę ji neskambina ir sūnui. Prie išlaikymo atsakovė neprisideda. Gruodžio mėnesį buvo davusi 60 Eur mergaitės batams. Ieškovo mama taip pat nebendrauja su atsakove. Retkarčiais pavartoja alkoholį, bet lanko užsiėmimus, Minesotos programą. Prie vaikų alkoholio nevartoja. Turi problemų su alkoholiu – nejaučia saiko. Šlapimo kvapas namuose buvo dėl katino, bet dabar jis iškastruotas ir problemos neliko. Šiuo metu namuose daro remontą. Šiuo metu nedirba dėl sinusito, bet kitą savaitę pradės dirbti Kaune. Iki smurtinio atvejo buvo su atsakove sutarę vaikus pasidalinti, bet dabar nėra minties vaikus išskirti. Vaikai prisimena mamą, bet bendrauti ir skambinti jai nenori. Vaikai faktiškai su ieškovu gyvena metus laiko.
7. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
8. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, t. y. įgyvendinti tėvų valdžią (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168 straipsnis).
9. CK 3.169 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
10. Ieškovas prašo nepilnamečių vaikų L. S. ir M. S. gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Atsakovė savo pozicijos į bylą dėl vaikų gyvenamosios vietos nepateikė. Skyriaus išvadoje nurodyta, kad pokalbio metu atsakovei buvo išdėstyti ir paaiškinti ieškinio reikalavimai – atsakovė nurodė, kad dėl abiejų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu A. S. nesutinka. Atsakovės teigimu, ji ir ieškovas buvo sutarę, kad dukra M. gyvens su atsakove, o sūnus L. – su ieškovu.
11. Teismas nustatė, kad vaikai šiuo metu gyvena su ieškovu ir faktiškai beveik metus laiko gyvena su ieškovu. Ieškovas nurodė, kad 2024 m. birželio mėnesio pradžioje Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai nepilnamečius vaikus L. S. ir M. S. perdavė A. S. globai. Vaiko situacijos vertinimo metu motinos pasidomėjus, ar vaikai galės saugiai grįžti į savo namus bei ar jiems bus užtikrinta saugi aplinka, o esant poreikiui atsakovės sugyventinis A. išsikraustys iš šių namų, moteris nurodė, kad ji kitą savaitę tuokiasi su A. bei nurodė, „jei vaikams taip gerai, tai tegu gyvena su tėčiu arba su močiute“ (Vaiko situacijos vertinimo anketa 2024 m. birželio 13 d. Nr. 7VSV-2007). Išvadą byloje teikianti Institucija nurodė, kad ištyrus ieškovo šeimos aplinkos sąlygas, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, palaiko ieškovo prašymą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu atsakovu A. S..
12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs Institucijos poziciją bei tai, kad atsakovė savo nuomonės šiuo klausimu teismui nepateikė, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiausiai atitinka jų interesus, todėl L. S. ir M. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
13. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius norus ir pan.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką: motina su vaikais bendrauja vaikų gyvenamojoje vietoje arba išsivedant vaikus į miestą su sąlyga, kad kartu nebūtų atsakovės sugyventinio, išeiginėmis dienomis – kiekvieną šeštadienį arba sekmadienį, nuo 12 val. iki 18 val.; apie apsilankymą atsakovė turi informuoti ieškovą telefonu arba SMS žinute prieš 1-2 dienas.
15. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovo siūlomai atsakovės bendravimo su vaikais tvarkai neprieštaravo.
16. Atsakovė savo nuomonės šiuo klausimu teismui nepateikė, tačiau Skyriaus išvadoje nurodyta, kad atsakovė pokalbio metu nurodė, kad dėl ieškinyje prašomos nustatyti bendravimo tvarkos su vaikais iš esmės neprieštarauja (Tarnybinis pranešimas 2024 m. spalio 16 d. Nr. 3TSD-2296).
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas, įvertinęs ieškovo prašomą nustatyti su vaikais bendravimo tvarką, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes (atsakovė neprieštaravo, ji gyvena (duomenys neskelbtini), o vaikai (duomenys neskelbtini)), taip pat į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą išvadą, sprendžia, kad ieškovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka atitinka geriausius vaikų interesus, todėl nustatytina ieškinyje nurodyta atsakovės bendravimo su vaikais tvarka.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta ir tarptautinėje teisėje – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurios 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.
19. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, jie gyvena kartu ar atskirai. Įstatymo nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuriomis pripažįstamas vaiko poreikių patenkinimas maistui, aprangai, avalynei, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).
20. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
21. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
22. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovės J. U. po 307,00 Eur per mėnesį periodinių išmokų, mokamų kiekvienam vaikui.
24. Ieškovas į bylą pateikė vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad vaiko poreikiams patenkinti reikia 640 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas A. S. dirbo (duomenys neskelbtini), pasak ieškovo, šiuo metu nedirba dėl sveikatos problemų, tačiau artimiausiu metu žada pradėti dirbti (duomenys neskelbtini). Jis gauna išmoką už vaikus (nuo 2025 m. sausio 1 d. po 122,50 Eur už kiekvieną vaiką), jam išlaikyti vaikus padeda jo mama, t. y. vaikų močiutė, nuosavo būsto neturi, su dviem vaikais bei vaikų močiute gyvena močiutei nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute. Ieškovas daugiau išlaikytinių neturi, nėra duomenų apie jam nustatytą dalyvumo lygį. Atsakovė, Sodros duomenimis, nedirba, kitų išlaikytinių neturi, nėra duomenų apie jai nustatytą dalyvumo lygį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį kiekvienam vaikui po 307,00 Eur neprieštarauja geriausiems vaikų interesams.
25. Atsakovė telefonu Skyriui nurodė, kad dėl išlaikymo teikimo vaikams, jeigu jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, nesutinka, teigė, jog prašomos priteisti sumos teikti negalės, nes uždirba tik apie 500 Eur per mėnesį, dar iš jų yra atskaičiuojamos skolos. Kokios, paaiškinti negalėjo (Tarnybinis pranešimas 2024 m. spalio 16 d. Nr. 3TSD-2296). Tačiau teismas pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Atsakovė yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos sutrikimų, kurie neleistų dirbti, byloje nėra, todėl sprendžia, kad atsakovė turi prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo. Tai, kad, pasak atsakovės, ji uždirba tik apie 500 Eur, negali būti vertinama, kad jos turtinė padėtis yra sunki, nes ji turi visas galimybes užsidirbti ir tinkamai prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovė būtų nepajėgi nepilnamečiams vaikams teikti būtinuosius poreikius turinčio užtikrinti išlaikymo, be to, atsakovė šio ieškovo reikalavimo neginčijo, atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.
26. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 1 038 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 777 Eur. Taigi, jeigu išlaikymas teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2025 m. sausio 1 d. vienam tėvui yra apie 388 Eur, įskaičius vaiko pinigus (122,50 Eur) apie 327 Eur. Šioje byloje ieškovo prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš atsakovės dydis yra kiek mažesnis už minėtą orientacinį kriterijų.
27. Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis – po 307 Eur per mėnesį kiekvienam iš vaikų – yra pagrįstas, iš esmės atitinka šalių vaikų interesus. Šiuo metu vaikai yra, atitinkamai, 6 ir 7 metų amžiaus, o tokio amžiaus vaikams yra aktualesni jų baziniai-egzistenciniai poreikiai, kaip maistas, higiena, rūbai, prekės darželiui/mokyklai. Tokių poreikių patenkinimui, teismo vertinimu, prašoma priteisti suma yra adekvati.
28. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, ieškovo paaiškinimais, taip pat įvertinęs atsakovės darbingą amžių ir vaikų poreikius, į tai, kad ieškovo nurodomos išlaidos šalių vaikų poreikiams patenkinti yra pagrįstos ir net mažesnės nei minėtas orientacinis kriterijus išlaikymo priteisimo bylose, sprendžia, kad ieškovo nurodoma kiekvienam nepilnamečiam vaikui išlaikymui reikalinga suma (307 Eur) yra protingo ir realaus dydžio, todėl ši suma pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 straipsnis).
29. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Priteistos lėšos kasmet indeksuotinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).
30. Teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
32. Ieškovui 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-02806 dėl antrinės teisinės pagalbos buvo teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Į bylą pateikta 2025 m. vasario 11 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 387,50 Eur.
33. Ieškovas byloje pareiškė reikalavimus nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams periodinį išlaikymą iki pilnametystės; nustatyti bendravimo tvarką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
34. Nustatyta, kad ieškovas pareiškė du savarankiškus, apmokestinamus žyminiu mokesčiu, reikalavimus, t. y. prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu ir bendravimo tvarką, už aptariamus reikalavimus atsakovė turėtų mokėti 222 Eur (111 Eur x 2) žyminį mokestį. Taip pat ieškovas prašo priteisti po 307 Eur periodinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki pilnametystės. CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Tai reiškia, kad už aptariamą reikalavimą turėtų būti mokamas 166 Eur žyminis mokestis (307 Eur x 12 mėn. x 2 = 7 368 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Iš viso byloje už ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis – 388 Eur (222 Eur + 166 Eur).
35. Nagrinėjamu atveju, ieškovo ieškinys patenkintas visa apimti. Ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl iš atsakovės valstybei priteisiama – 388 Eur žyminis mokestis, taip pat 387,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
36. Valstybė patyrė 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma priteisiama valstybei iš atsakovės.
Dėl sprendimo vykdytinumo
37. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečių vaikų L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovės J. A. (buvusi – U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams – L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 307 Eur (tris šimtus septynis eurus) kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. rugsėjo 24 d.) iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovą A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas iki jų pilnametystės.
Nustatyti atsakovės J. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. S. ir M. S. tvarką:
- motina su vaikais bendrauja vaikų gyvenamojoje vietoje, arba išsivedant vaikus į miestą su sąlyga, kad kartu nebūtų atsakovės sugyventinio (sutuoktinio), išeiginėmis dienomis – kiekvieną šeštadienį arba sekmadienį, nuo 12 val. iki 18 val.; apie apsilankymą turi informuoti ieškovą telefonu arba SMS žinute prieš 1-2 dienas.
Priteisti iš atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 388 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).
Informuoti atsakovę, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.
Priteisti iš atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 387,50 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630.
Priteisti iš atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.