Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo nuomone, tarnybinis patikrini­mas atliktas neobjektyviai, neišsamiai, visapusiškai neįvertinus faktinių aplinkybių, jų reikš­mės tokio elgesio teisiniam vertinimui. Nebuvo nustatytas privalomas subjektyvusis kaltės požymis. Tarnybinio patikrinimo išvados turinys patvirtina, jog pareiškėjos kaltės klausimas apskritai nebuvo keliamas ir nustatinėjamas, buvo apsiribota tik faktinių aplinkybių konstatavimu ir nepagrįstos išvados padarymu.

Pažymėjo, kad 4 lokalinis sektorius (kuriame gyvena nuteistasis A. S.) nėra kamerų tipo patalpos, tai bendrabučio tipo patalpos, iš kurių nuteistieji pagal dienotvarkę yra išleidžiami į valgyklą, pasi­vaikščioti, jie nėra tikrinami (nėra atliekama dalinė krata), nes tai padaryti fiziškai nėra įmanoma. Konkrečios pamainos metu, išleisdamas nuteistąjį A. S., kuris linkęs užpulti, visame lokaliniame sektoriuje pareiškėjas buvo vienas, todėl atlikti šio nuteistojo dalinę kratą ar kitus nuteistųjų priežiūros ir prevencijos veiksmus jam pačiam nebuvo saugu. Bet kokie kratos veiksmai visuomet kelia nuteistųjų nepasitenkinimą ir gali sąlygoti pasipriešinimo veiksmus. Todėl, pa­reigūnui būnant poste vienam, Saugaus elgesio taisyklių 17 punkto įgyvendinimas yra negali­mas - ne todėl, kad fiziškai neįmanoma atlikti atitinkamų kratos veiksmų, o todėl, kad yra itin nesaugu tokius veiksmus atlikti. Saugaus elgesio taisyklėse yra imperatyviai numatyta, kad nuteistojo dalinė krata turi būti atliekama tik įsitikinus, kad ją atlikti saugu. Pareiškėjas iš esmės neneigia, kad neatliko nuteistojo A. S. da­linės kratos, tačiau jo nurodytų priežasčių tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija visiškai neanalizavo ir į jas neatsižvelgė.

Dėl Saugaus elgesio taisyklių 13 punkto reikalavimų pažeidimo taip pat nurodė, jog reika­lavimas pažiūrėti per kameros durų langelį, tokiu būdu neva įsitikinant, kad duris atidaryti yra saugu, nors šalia poste nėra nei vieno pareigūno, o kameroje gyvena keletas nuteistųjų, yra tik formalus, o praktiškai - beprasmis, kadangi tarnyba poste yra organizuojama taip, jog jau iš anksto nėra sudaromos sąlygos realiam pareigūnų saugumo užtikrinimui.

Nurodė, kad, išleisdamas nuteistąjį A. S. iš kameros, jis nebuvo įjungęs vaizdo regist­ratoriaus, kadangi jungiant pastarasis išsikrovė (taip dažnai nutinka) ir, grįžęs į postą, įjungė jį krautis į įkro­vimo stotelę. Taigi, šiuos veiksmus sąlygojo techninės, t. y. nuo pareiškėjo valios nepriklau­sančios priežastys. Šioje ginčo situacijoje darbdavys neužtikrino, kad tarnyba būtų vykdoma saugiai, todėl pareiškėjo neveikimas turėtų būti vertinamas kaip maža­reikšmis tarnybinis nusižengimas Statuto 38 straipsnio 2 dalies prasme, už kurį tarnybinės nuo­baudos paskyrimas laikytinas neproporcingu tarnybinio nusižengimo sunkumui.

Atsakovės nuomone, tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, kadangi 2023-04-06 pareiškėjas, atlikdamas Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas, paskirtas tarnybą vykdyti poste KPP-9, apie 13:14:04 val. iš 4 lokalinio sektoriaus 20 būryje (drausmės grupė) esančios kameros Nr. 4 (4-tas miegamasis), prieš atrakindamas kamerų tipo patalpos Nr. 4 duris, nepasižiūrėjo per stebėjimo langelį, ar yra saugu atrakinti patalpos duris bei neturėdamas vizualinio kontakto su kitu pareigūnu, nenaudodamas vaizdo registratoriaus, išleido nuteistąjį A. S. į teismo posėdį, kuris vyko moduliniame namelyje Nr. 1. Atrakinęs kameros duris ir išleidęs nuteistąjį A. S., neatliko jam asmens dalinės kratos, neinformavo Saugumo valdymo skyriaus specialisto budinčiajai pamainai A. K., kad nuteistąjį reikia palydėti į teismo posėdį, todėl nuteistasis A. S., nuvykęs į teismo posėdį, kuris vyko moduliniame namelyje Nr. 1, savadarbiu peiliu sužalojo nuteistąjį M. K.. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) neatliko Pareigybės aprašymo 5.17. punkte ir Saugos elgesio taisyklių 13 ir 17 punktuose numatytos pareigos, t. y., vykdydamas tarnybą poste KPP-9, išleido nuteistąjį A. S. į teismo posėdį neatlikęs asmens dalinės kratos, žinodamas, kad nuteistajam A. S. taikoma ypatingai sustiprinta priežiūra, nepasižiūrėjęs per kameros durų langelį, atidarė duris, taip neužtikrino nuteistųjų apsaugos ir priežiūros bei tarnybos paskirtame poste metu nenaudojo vaizdo registratoriaus.

Nors pareiškėjas nurodė, jog nenaudojo vaizdo registratoriaus, kadangi pastarasis jungiant išsikrovė ir buvo padėtas krautis į įkrovimo stotelę, tačiau Vaizdo registratorių naudojimo tvarkos 4.4 punkte numatyta, kad apie vaizdo registratoriaus gedimus ar išsekusią prietaiso bateriją (jeigu jos nėra galimybės įkrauti iš karto), nedelsiant informuoti vaizdo registratorių išdavusį pareigūną, kuris, esant galimybei, privalo išduoti tinkamai veikiantį registratorių. Šiuo atveju pareiškėjas privalėjo kreiptis į registratorių išdavusį pareigūną, kad būtų išduotas kitas veikiantis vaizdo registratorius, tačiau to nepadarė.

Pareiškėjas turėjo visas galimybes atlikti savo pareigas tinkamai, tačiau jų neatliko. Įvertinus visą tarnybinio patikrinimo metu surinktą dokumentinę medžiagą bei įvertinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad jo veikoje buvo inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl pagrįstai bei teisėtai taikyta tarnybinė atsakomybė. Prašė skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-223-968/2025 priėmus nutartį grąžinti bylą nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui, pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo metu visiškai nebuvo tirta ir nebuvo nustatyta jo kaltė dėl nurodomo tarnybinio nusižengimo. Tarnybinė nuobauda jam paskirta už elgesį, kuris, iš esmės, pasireiškė neveikimu, tačiau neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas poelgis. Teigia, kad tarnybinio patikrinimo metu jis neneigė savo elgesio faktinės pusės ta apimtimi, jog 2023 m. balandžio 6 d. išleisdamas nuteistąjį A. S. į teismo posėdį neatliko jo asmens dalinės kratos, tačiau neigia savo kaltę dėl tokio elgesio ir nurodo išsamiai paaiškinęs tokio neveikimo aplinkybes. Pažymi, kad įvykio dieną jis buvo paskirtas vienas Alytaus kalėjime poste KPP-9 visai 24 valandų trukmės pamainai ir darbdavys nesudarė saugių sąlygų kratos atlikimui, nepasirūpino antro pareigūno paskyrimu į postą. Teigia, kad tokios aplinkybės darė tiesioginę įtaką jo tarnybos vykdymui 2023 m. balandžio 6-7 d., t. y. tam, kokių teisės aktų reikalavimų jis galėjo tą pamainą laikytis, o kokie reikalavimai negalėjo būti tinkamai vykdomi dėl objektyvių nuo jo nepriklausančių aplinkybių, kad nebuvo įmanoma visą pamainą, kaskart išleidžiant iš gyvenamųjų patalpų kažkurį nuteistąjį, ne vieną kartą tą pamainą buvo išleistas ir A. S., kviesti antrą pareigūną į postą dalyvauti atliekant tų išleidžiamų nuteistųjų asmens dalines kratas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis neturėjęs jokios informacijos, kad nuteistasis turėjo susitikti su ikiteisminio tyrimo pareigūnu, prokuroru, advokatu ar su kitais asmenimis. Jis nebuvęs informuotas ir apie tai, jog tuo pat metu tose pačiose patalpose nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvaus ir nuteistasis M. K., kurį vėliau A. S. užpuolė.

Pareiškėjo manymu, Išvadoje niekaip objektyviai nėra pagrįsta ir įrodyta, jog būtent jo elgesys sukėlė neigiamas pasekmes, t. y. nuteistojo M. K. sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis A. S. patalpoje, kurioje vyko teismo posėdis nuotoliniu būdu, užpuolė ir sužalojo kitą nuteistąjį, pareiškėjui nebūnant toje patalpoje ir nevykdant A. S. elgesio kontrolės. Iš kur A. S. turėjo savadarbį peilį, taip ir nebuvo nustatyta.

Dėl A. S. bausmės atlikimo sąlygų, atkreipia dėmesį, kad pusiau uždaro tipo bausmės atlikimo sąlygomis būdo nėra. O Instrukcijoje, kurioje reglamentuojamas nuteistųjų, įtrauktų į linkusiųjų užpulti įskaitą, priežiūros ypatumai, nėra numatyta jokių papildomų nuostatų ar reikalavimų dėl dalinės kratos atlikimo tokiems nuteistiesiems.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad nors Išvadoje nurodoma, kad esą jis pažeidė Instrukcijos 146.1. papunktyje nustatytą pareigą, tačiau būtent dėl šios normos pažeidimo įtarimai tarnybinio patikrinimo metu jam įteiktame pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo iš viso nebuvo reiškiami, ir jis nėra teikęs jokių paaiškinimų. Kaltinimai pažeidus Instrukcijos 146.1. papunktį atsirado tik Išvadoje. Ir šios normos pažeidimas jo elgesyje iš viso negalėjo būti konstatuotas, nes ji netaikytina konkrečiai situacijai.

Pareiškėjo manymu, jam kaltinimai neveikimu nėra pagrįsti aiškiu reglamentavimu, į kokius paskirties punktus kalėjimo viduje nuteistasis turėjo būti lydimas, o į kokius - neturėjo būti lydimas. Pareiškėjas kartu pažymi, kad ne jo kompetencija buvo formuluoti užduoti A. K. organizuoti nuteistojo A. S. palydą j teismo posėdį, užtikrinti jo priežiūrą teismo posėdžio metu bei užtikrinti nuteistojo M. K. apsaugą. Kaip nurodo, užduotis formuluoja aukštesnes pareigas užimantys pareigūnai.

Pareiškėjas neneigia, kad nuteistąjį A. S. išleido iš kameros į teismo posėdį, prieš tai nepažiūrėjęs į kameros vidų per stebėjimo langelį. Tačiau argumentuoja, kad dėl atsakovės veiksmų tą pamainą jis neturėjo galimybės poste laikytis visų Saugaus elgesio taisyklių 13 punkte suformuluotų reikalavimų, t. y. kad „pataisos pareigūnui draudžiama vienam atidaryti gyvenamosios patalpos (kameros) duris, išskyrus, kai yra įrengtos antros (grotinės) durys. Jas atidaryti galima tik įsitikinus (per įrengtą stebėjimo langelį ir kt.), kad tai padaryti yra saugu“, nes teigia visą pamainą visas poste esančias duris atidarinėjęs vienas, be jokio vizualinio kontakto su kitu pareigūnu, nes tokio pareigūno tą pamainą poste tiesiog nebuvo, ir toks veiksmas turėjo būti vertinamas kaip mažareikšmis tarnybinis nusižengimas Statuto 38 straipsnio 2 dalies prasme.

Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad atsakovė nevienodai vertino pareigūnų elgesį panašiomis aplinkybėmis ir pateikia pavyzdį dėl kitos pareigūnės, kuri nenaudojo vaizdo registratoriaus ir jai joks tarnybinis patikrinimas nebuvo net pradėtas, o tuo tarpu pareiškėjo neveikimas dėl vaizdo registratoriaus nenaudojimo išleidžiant nuteistąjį A. S. iš gyvenamosios patalpos vertinamas kaip reikšmingas nusižengimas, nors vaizdo registratoriaus nenaudojimas šiuo atveju nesukėlė ir net negalėjo sukelti jokių neigiamų padarinių, nes visi tiek pareiškėjo, tiek nuteistojo veiksmai poste pilna apimtimi buvo filmuojami stacionariomis vaizdo kameromis, kas sudarė sąlygas objektyviai grįsti ir tarnybinio patikrinimo metu tiriamas aplinkybes (b. l. 182-190, t. I).

Atsakovė taip pat akcentuoja, kad Komisija Išvadoje nustatė, kad pareiškėjas poste KPP-9 apie 13:14:04 val. iš 4 lokalinio sektoriaus 20 būryje (drausmės grupė) esančios kameros Nr. 4, prieš šios patalpos duris, net nepasižiūrėjo per stebėjimo langelį, ar yra saugu atrakinti patalpos duris. Todėl pareiškėjas, suvokdamas Saugaus elgesio taisyklių 13 punkto reikalavimą, privalėjo pažiūrėti per kameros durų langelį, tačiau to nepadarė, tokiu būdu pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą). Tarnyba pareiškėjo argumentus, kad darbdavys neužtikrino, kad tarnyba būtų vykdoma saugiai, todėl jo neveikimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis tarnybinis nusižengimas, laiko nepagrįstais ir prašo atmesti.

Atsakovė remiasi Išvadoje nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas pažeidė ne tik Saugaus elgesio 17 punkte įtvirtintą prievolę (visais atvejais išvedant suimtuosius (nuteistuosius) iš gyvenamosios patalpos (kameros) privalomai atliekama jų dalinė krata ir daiktų patikrinimas) ir 13 punktą (gyvenamosios patalpos (kameros) duris atidaryti galima tik įsitikinus (per įrengtą stebėjimo langelį ir kt.), kad tai padaryti yra saugu), tačiau pažeidė ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau - ir Instrukcija) 146.1 papunktį (dalinė krata atliekama suimtąjį (nuteistąjį) išvedant pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar advokatą, fotografuoti, daktiloskopuoti ir genetiškai tipizuoti, pas gydytoją, į socialinio užimtumo programas, susitikti su pareigūnais ir kitais asmenimis), taip pat pažeidė Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-466 „Dėl Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų pareigybių aprašymo patvirtinimo“ patvirtinto Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau - ir Pareigybės aprašymas) 5.12 papunktyje įtvirtintą prievolę (atlieka kalėjimo teritorijos, patalpų ir nuteistųjų asmenų kratas ar apžiūras bei surašo kratų ir apžiūrų atlikimo dokumentus (aktus, protokolus ir pan.)), Pareigybės aprašymo 5.17 papunktį (laikosi kalėjimo apsaugos ir priežiūros postų planuose ir kituose teisės aktuose pareigūnams nustatytų draudimų), Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 5.2 ir 5.5 papunkčiuose įtvirtintą prievolę privalomai naudoti vaizdo registratorius (vykdant suimtųjų (nuteistųjų nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevenciją, dienotvarkės užtikrinimą ir bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais)), 4.4 papunktyje įtvirtintą prievolę (apie vaizdo registratoriaus gedimus ar išsekusią prietaiso bateriją (jeigu jos nėra galimybės įkrauti iš karto), nedelsiant informuoti vaizdo registratorių išdavusį pareigūną, kuris, esant galimybei, privalo išduoti tinkamai veikiantį registratorių).

Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėjas statutiniu valstybės tarnautoju dirba nuo 2003-08-05 ir taip pat įvykio dieną 2023 m. balandžio 6 d. 8.00 val. dalyvavo tarnybos instruktaže prieš budinčiųjų pamainų pasikeitimą, todėl pareiškėjas, žinodamas, kad nuteistasis A. S. yra įtrauktas įlinkusių užpulti įskaitą ir įvertinęs galimą grėsmę jo gyvybei ar sveikatai, bei siekdamas tinkamai atlikti pareigas, radijo ryšio ar vietinio telefono pagalba turėjo galimybę informuoti savo tiesioginį vadovą, kad į postą būtų laikinai paskirtas dar vienas pareigūnas ir tik tuomet išleisti iš kameros nuteistąjį A. S. bei atlikti jam dalinę kratą, tačiau to nepadarė, ko pasekoje nuteistasis A. S., nuvykęs į teismo posėdį, kuris vyko moduliniame namelyje Nr. 1, savadarbiu peiliu sužalojo nuteistąjį M. K..

Atsakovės vertinimu, pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), pažeidė tiek Išvadoje tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 23 d. įsakyme Nr. P-981 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. S.“ nurodytus teisės aktus, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas nuteistųjų saugumas ir tinkamos laikymo sąlygos, ko pasekoje nuteistasis M. K. buvo sužalotas. Atsakovė mano, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes atlikti savo pareigas tinkamai, todėl jam pagrįstai bei teisėtai taikyta tarnybinė atsakomybė (b. l. 1-4, t. II).

Pareiškėjas taip pat atsikerta į atsakovės argumentus dėl A. S. vertinimo, kaip linkusio užpulti nuteistojo, teigdamas, kad kaltinimai jam neveikimu nėra pagrįsti aiškiu reglamentavimu, į kokius paskirties punktus kalėjimo viduje nuteistasis A. S. turėjo būti lydimas, o į kokius - neturėjo būti lydimas, nes pagal M. K. tarnybiniame pranešime „Dėl nuteistųjų A. S. ir M. K. laikymo sąlygų“ dėstomą informaciją, nuteistasis A. S. bausmę atliekantis 4-o lokalinio sektoriaus 4-ame miegamajame, pusiau uždaro tipo sąlygomis, drausmės grupėje, į teismo posėdžius ar kitus su asmenine veikla užimtumus nėra lydymas pareigūnų. Todėl mano, kad jokių teisės normų, kurios kažkaip kitaip tą dieną reglamentavo nuteistojo A. S. palydos į teismo posėdžio transliaciją moduliniame namelyje privalomumą, lyginant su kitais jo ėjimais į teismo posėdžių transliacijas ar kitas veiklas be pareigūnų palydos, atsakovė nenurodė ir jos reikalavimai nepagrįsti.

Pareiškėjas dar kartą pasisako ir dėl asmens dalinės kratos atlikimo, kad jam vienam budint poste buvo neįmanoma saugiai atlikti asmens dalinę kratą, todėl atsakovė, netinkamai organizuodama tarnybą, neužtikrindama postuose reikalingo skaičiaus pareigūnų, negali atsakomybės naštos dėl tinkamo tarnybos vykdymo pagal teisės normų reikalavimus perkelti tik darbuotojui.

Pareiškėjo nuomone, jo tarnybos situacija ir elgesys konkrečiu momentu turi būti vertinamas visos tos pamainos kontekste, t. y. kokias apskritai jis turėjo galimybes saugiai vykdyti tarnybą ir atlikti visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Taip pat Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas minėtais veiksmais (neveikimu) padarė tarnybinį nusižengimą – neužtikrino nuteistųjų apsaugos ir priežiūros, pažeidė Instrukcijos 146.1. punkto (dalinė krata at­liekama suimtąjį (nuteistąjį) išvedant pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar advo­katą, fotografuoti, daktiloskopuoti ir genetiškai tipizuoti, pas gydytoją, į socialinio užimtumo programas, susitikti su pareigūnais ir kitais asmenimis); Pareigybės aprašymo 5.12 punkto (atlieka kalėjimo teritorijos, patalpų ir nuteistųjų asmenų kratas ar apžiūras bei su­rašo kratų ir apžiūrų atlikimo dokumentus (aktus, protokolus ir pan.)); Saugaus elgesio taisyklių 17 punkto (visais atvejais išvedant suimtuosius (nuteistuosius) iš gyvenamo­sios patalpos (kameros) privalomai atliekama jų dalinė krata ir daiktų patikrinimas), 13 punkto (gyvenamosios patalpos (kameros) duris atidaryti galima tik įsitikinus (per įrengtą stebėjimo langelį ir kt.), kad tai padaryti yra saugu); Pareigy­bės aprašymo 5.17 punkto (laikosi kalėjimo apsaugos ir priežiūros postų planuose ir kituose teisės aktuose pareigūnams nustatytų draudimų); Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 5.2. ir 5.5 punktų (privalomai naudoti vaizdo registratorius (vykdant suimtųjų (nuteistųjų nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų pre­venciją, dienotvarkės užtikrinimą ir bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais)), 4.4 punkto (apie vaizdo registratoriaus gedimus ar išsekusią prietaiso bateriją (jeigu jos nėra galimybės įkrauti iš karto), nedelsiant informuoti vaizdo registratorių išdavusį pareigūną, kuris, esant galimybei, privalo išduoti tinkamai veikiantį registratorių), reikalavimus (b. l. 14-21, t.I).

Kalėjimų tarnybos direktorius 2023-06-23 įsakyme Nr. P-981 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. S.“ konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsakovas, priimdamas pareiškėjo ginčijamą įsakymą, rėmėsi Išvada, Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4, 6, 10 dalimis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (b. l. 11-12).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo, Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, pat­virtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direkto­riaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022-12-16 įsakymu Nr. V-466 „Dėl Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų pareigybių aprašymo patvirtinimo“, Kalėjimų departa­mento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-04-26 įsakymu Nr. V-135 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių, Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo mi­nisterijos direktoriaus 2021-02-03 įsakymu Nr. V-43 „Dėl tarnybinių vaizdo registra­torių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatos.

Statuto 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 38 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 str. 12 d.).

Tvarkos aprašo 3 punktas taip pat nustato, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų padarinių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 24 p.).

Pažymėtina, kad Tvarkos aprašo 21 punktas imperatyviai nurodo, jog tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. 2023-04-26 Pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodyti duomenys patvirtina pareiškėjui inkriminuojamų kaltinimų padarius tarnybos pareigų pažeidimus turinį (b. l. 64-66, t.I).

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, 2023-05-04 paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo pareiškėjas detaliai aprašė ir paaiškino 2023 m. balandžio 6 d. įvykius, savo tarnybą poste KPP-9, pažymėdamas, kad į postą buvo paskirtas vienas, nors tame poste turėtų būti skiriami bent du pareigūnai, bei paaiškindamas, kad 4 lokalinis sektorius, kur gyveno nuteistasis A. S., nėra kamerų tipo patalpos, o yra bendrabučio tipo patalpos ir kad iš jų nuteistieji pagal dienotvarkę išleidžiami bendra mase į valgyklą ir pasivaikščioti ir jie nėra iš viso tikrinami (nėra atliekama dalinė krata), nes to padaryti fiziškai neįmanoma. Paaiškinime atkreiptas dėmesys ir į sugadintus stebėjimo langelius, dėl ko nėra įmanomas nuteistųjų stebėjimas per juos, bei į negalėjimą pilna apimtimi užtikrinti nuteistųjų priežiūros, kai poste nėra reikiamo kiekio pareigūnų (b.l.95-100, t.I). Nėra ginčo, kad pareiškėjas pripažino, kad prieš atrakindamas patalpos Nr. 4 duris, nepasižiūrėjo pro stebėjimo langelį, ar yra saugu, nenaudojo vaizdo registratoriaus išleisdamas nuteistąjį, neatliko jam asmens dalinės kratos. Pareiškėjas tiek 2023-05-04 paaiškinime dėl galimo tarnybinio, tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmos instancijos teisme, bei papildomuose paaiškinimuose, teiktuose bylą nagrinėjant antrą kartą, nurodė, jog veiksmų, kuriuos jis privalėjo atlikti ir kurių neatlikimu atsakovės yra kaltinamas, dėl ko skirta pastaba, jis neatliko dėl savo saugumo, kadangi poste budėjo vienas, o kratos veiksmai nuteistąjį galėjo išprovokuoti užpulti ir tai galėjo sukelti pavojų pačiam pareiškėjui, be to, atidaryti duris galima tik įsitikinus, kad tai saugu ir tik esant abipusiam vizualiniam kontaktui su kitu pareigūnu, o šiuo atveju pareiškėjas budėjo vienas, todėl šio normos reikalavimų objektyviai nebuvo galima įvykdyti. Taip pat nurodė, jog vaizdo registratorius A. S. išleidimo iš kameros metu buvo išsikrovęs, todėl jo negalėjo naudoti. Be to, jo nesinaudojimas vaizdo registratoriumi išleidžiant nuteistąjį A. S. iš gyvenamosios patalpos turėtų būti vertinamas kaip reikšmingas nusižengimas, nes vaizdo registratoriaus nenaudojimas šiuo atveju nesukėlė ir net negalėjo sukelti jokių neigiamų padarinių, nes visi tiek pareiškėjo, tiek nuteistojo veiksmai poste pilna apimtimi buvo filmuojami stacionariomis vaizdo kameromis, kas sudarė sąlygas objektyviai grįsti ir tarnybinio patikrinimo metu tiriamas aplinkybes.