Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2023-09-04 · Civilinė byla Nr. e2-7744-632/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-04
Bylos Nr.
e2-7744-632/2023
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01092-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Augustinas Mitkus
Ieškovas
V. Š.
Atsakovas
M. Š.
Išvadą teikia
(duomenys neskelbtini)
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7744-632/2023Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01092-2023-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 4 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus,sekretoriaujant V. D.,dalyvaujant ieškovei V. Š. ir jos atstovui advokatui V. S.,atsakovui M. Š.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovams L. P., P. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. patikslintą ieškinį atsakovui M. Š., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini), išvadą teikiančiai institucijai – „(duomenys neskelbtini) skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu atsakovui M. Š., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini) centrui, išvadą teikiančiai institucijai „(duomenys neskelbtini) skyriui, prašydama santuoką, įregistruotą „(duomenys neskelbtini) skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką, ieškovei V. Š. palikti santuokinę „Š.“ pavardę, o atsakovui M. Š. turėtą Š. pavardę; nepilnamečių vaikų D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gimusios „(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, vaikų motina, jos gyvenamojoje vietoje; iš atsakovo priteisti išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio teisme gavimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti ieškovei V. Š. ir atsakovui M. Š. asmeninės nuosavybės teise po ½ buto su rūsiu 12,57kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį „(duomenys neskelbtini), po 1/16 tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1,16 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/16 šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini); atsakovui M. Š. palikti vykdyti asmeninę prievolę kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“; ieškovei V. Š. palikti vykdyti asmeninę prievolę viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) centrui bei priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad bendras gyvenimas su atsakovu tapo nebeįmanomas dėl abiejų kaltės, dėl abiejų skirtingų požiūrių į gyvenimą dažnai kildavo nesutarimai. Turi bendrus kreditorius: UAB „(duomenys neskelbtini)“, VĮ (duomenys neskelbtini). Yra sveika, išlaikymo sau priteisti neprašo. Nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Vaikų auklėjimo, jų ugdymo ir jų bendravimo su tėvu klausimus spręs geruoju, tarpusavio susitarimu, atsižvelgdama į vaikų interesus, todėl neprašo nustatyti vaikų bendravimo su tėvu tvarkos, maksimaliai leis jam bendrauti su vaikais. Prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokant po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio teisme gavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Gyvenant santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą, butą su rūsiu, kurį prašo padalinti teismo po ½ dalį, o pastatus: tvartą, šulinį, sandėlį po 1/16 (b. l. 45-47).

3. Teismo posėdžio metu ieškovė V. Š. ir jos atstovas advokatas V. S. patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai parodė, kad skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų būti palikta mokėti atsakovui. Ji buvo paimta prieš penkerius metus, kai ji nedirbo, dirbo tik atsakovas, jis tų pinigų neiššvaistė. Žinojo apie paskolos paėmimą, atsakovas su ja apie tai kalbėjo, iš tų pinigų pirko kiaulę, malkas, židinį į dukters kambarį. Santuoka iširo dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, girtavimo, barnių, neištikimybės. Turi 100 Eur skolą už šiukšlių išvežimą, televiziją, internetą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas M. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad su visais patikslinto ieškinio reikalavimais sutinka, išskyrus prievolę kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kreditas imtas santuokoje bendriems šeimos interesams, pirktas židinys, malkos, kiaulė. Nenori vienas mokėti paskolos. Iš pradžių mokėjo paskolą, po to neteko darbo, nemokėjo paskolos. Paskutiniu metu tris mėnesius vienas moka skolas antstolei, likusi nesumokėta suma apie 3 500 Eur. Santuoka iširo dėl jo gėrimo, prašė taikytis, ieškovė nesutiko. Jam išvykus uždarbiauti, ieškovė buvo neištikima su kitu vyru. Išlaikymo vaikams nemoka apie pusantrų metų, kai išėjo gyventi kitur.

5. Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis), prašo nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2020 m. balandžio 20 d. M. Š. buvo sudaręs paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolų priteisimo. 2022 m. birželio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai išdavė teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-5199-322/2022, pagal kurį skolos išieškojimas buvo perduotas antstolei I. K., vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Skolos likutis atsiliepimo pateikimo dienai (2023 m. rugpjūčio 7 d.) 3 255,05 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprieštarauja ir sutinka, kad M. Š. vykdytų finansinius įsipareigojimus pagal sudarytą paskolos sutartį asmeniškai (b. l. 39-40).

6. Antstolė I. K. pateikė teismui pažymą apie skolininko skolos likutį 2023 m. rugpjūčio 1 dienai vykdomosiose byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 071,97 Eur; Nr. (duomenys neskelbtini)– 5,92 Eur. Iš viso bendra nesumokėta 2029 m. rugpjūčio 1 d. skolų ir vykdymo išlaidų suma 3 652,29 Eur (b. l. 41, 42).

7. Išvadą teikiančios institucijos (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovė teismo posėdžio metu ir išvadoje nurodė, kad patikslintą ieškinį palaiko, jį prašo tenkinti visiškai ir papildomai priteisti išlaikymo įsiskolinimą vaikams už pusantrų metų laikotarpį, kai atsakovas kartu negyveno su ieškove ir neišlaikė vaikų (b. l. 22-24).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Byloje nėra ginčo dėl kaltės, turto padalijimo, dėl pavardžių, vaikų išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, todėl šioje dalyje reikalavimai tenkintini (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

9. Ieškovės V. Š. ir atsakovo M. Š. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.70 straipsnis).

10. Ieškovės ir atsakovo reikalavimas santuoką nutraukti tenkinamas, nes sutuoktiniai atnaujinti vedybinį gyvenimą nesutinka, nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo, todėl santuoka nutrauktina (CK 3.49 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

11. Abiejų šalių paaiškinimu nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kartu negyvena daugiau nei metus laiko, kaip teigia šalys, ieškovė su vaikais išsikraustė gyventi kitur, nes atsakovas girtavo. Šiuo metu santuoka tarp šalių yra faktiškai iširusi. Ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jos nuomone tarp sutuoktinių prasidėjo nesutarimai esminiais gyvenimo klausimais, neliko pagarbos vienas kitam, santuoka egzistuoja tik formaliai, kartu sutuoktiniai nebegyvena daugiau nei metus laiko, neveda bendro ūkio. Ieškovės paaiškinimu atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad jis vartojo alkoholį, nuolatinių barnių gyvenant šeimoje dėl smulkmenų bei atsakovo neištikimybės, kitų argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti atsakovo kaltę ieškovė nenurodė ir teismui nepateikė. Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. dėl jo girtavimų ir dėl ieškovės neištikimybės.

12. Bylos duomenimis ir ieškovės bei atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktinių ryšiai faktiškai nutrūko (duomenys neskelbtini) metais, atsakovui nesirūpinus šeima, tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, jam neišlaikius šeimos ir vartojant alkoholį. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė teismui įrodymus, nurodė konkrečias faktines aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad abu buvo nelojalūs vienas kitam, kad atsakovas nesirūpino šeima ir pan. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ir ji nedėjo pakankami pastangų, kad galėtų išsaugoti šeimą, yra visiškai pagrįsta, nes iš jos paaiškinimu matyti, kad, šalių santykiai jau po santuokos sudarymo pasikeitė ir buvo blogi, nuolat konfliktavo ir nesutarė, taigi šalys kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini)metų, neveda bendro ūkio, atsakovas nesirūpina šeima, neišlaiko vaikų, ieškovė su vaikais išėjo gyventi kitur, kur ir dabar gyvena. Nei ieškovė, nei atsakovas neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, kaip išspręsti šeimoje kilusius nesutarimus, sustiprinti šeimą. Tai, kad teismo posėdžio metu abi šalys nurodo, jog santuokos metu tiek viena, tiek kita buvo neištikimos, tik įrodo aplinkybes, jog yra abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo: sutuoktiniai buvo nepakankamai atidūs vienas kitam, lojalūs, rūpestingi ir siekiantys stiprinti šeiminius santykius, visapusiškai rūpintis šeimos gerove ir šeimos išsaugojimu, todėl neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas - mažiau. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

13. Ieškovės V. Š. prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė - „Š.“, atsakovui - „Š.“ pavardė (CK 3.69 straipsnis).

14. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia.

15. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys).

16. Šalims nereikalaujant išlaikymo vienai iš kitos, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo priteisimo

17. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove.

18. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvu tvarkos, tarp šalių nėra, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečių D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove V. Š. (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 187 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).

19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme gavimo dienos – (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, vaikų išlaikymui skirtas lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei nepilnamečių vaikų lėšų uzufrukto teisėta tvarkytoja paskiriant ieškovę, vaikų motiną.

20. Patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda ir neteikia jiems išlaikymo nuo to momento, kai ji prieš pusantrų metų, išsikraustė su vaikais gyventi kitur, palikusi atsakovą dėl jo girtavimų. Tačiau nei patikslintame ieškinyje teismui nei teismo posėdžio metu konkrečiai nenurodė laikotarpio, nuo kurio atsakovas neteikė jokio išlaikymo vaikams ir reikalavimą patikslintame ieškinyje reiškia tik nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – (duomenys neskelbtini), nors jai atstovauja teisininkas (advokatas), kuris turėjo teikti ir reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismo nuomone, nors ir nesant ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus bei į vaikų teisę būti išlaikytiems, kol jie yra nepilnamečiai bei teismui būnant aktyviam šeimos bylose, bei remiantis išvadą teikiančios institucijos – (duomenys neskelbtini) skyriaus išvada, kurioje nurodytas tikslus prašymas (reikalavimas dėl skolos priteisimo) ir laikotarpis, nuo kurio atsakovas neteikė vaikams išlaikymą, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) (nuo atsakovo gyvenimo skyriumi pradžios dienos) iki (duomenys neskelbtini) (ieškinio teismui pateikimo dienos) (CK 3.200 straipsnis).

21. Teismas pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi, byloje yra nustatytos aplinkybės, kurios reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, kad atsakovas reguliariai neteikė išlaikymo bet kokia forma.

22. Ieškovė teigia, kad atsakovas girtavo, vaikus išlaikė viena nuo (duomenys neskelbtini). Šią ieškovės nurodomą aplinkybę, kad jis visiškai neteikė vaikams jokio išlaikymo, patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas atsakovas, taip pat patikino teismą, kad įsidarbinęs mokės vaikams pinigus. Ieškovė prašo išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisti nuo ieškinio teisme gavimo dienos – (duomenys neskelbtini). Taigi ir šis reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas, todėl išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas nuo šios datos, kuomet teisme buvo gautas ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

23. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu nedirba ir išlaikymą mokės įsidarbinęs, tačiau teismas pažymi, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

24. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikams vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

25. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė viena augina du nepilnamečius vaikus: D. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), A. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Ieškovė nedirba, kas mėnesį gauna išmokas už vaikus. Duomenų apie atsakovo M. Š. registruotiną turtą, transporto priemones byloje nėra, kitų duomenų apie atsakovo įdarbinimus byloje nėra, jis nedirba.

26. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, (duomenys neskelbtini) skyriaus išvadą, manytina, kad atsakovas pajėgus teikti savo vaikams ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Todėl iš atsakovo priteistinas ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas išlaikymas vaikams bei jo įsiskolinimas, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 376 straipsnis). Ieškovė paskirtina vaikų išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).

27. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaikų, jų tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl turto padalijimo

28. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė.

29. CK3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina principą, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą, preziumuojama, jog jų dalys yra lygios. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ar asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą. Spręsdamas dėl sutuoktinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į buvusių sutuoktinių pageidavimus. Kadangi ieškovė prašo santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis, butas su rūsiu įgytas santuokos metu, ginčo tarp šalių dėl turto padalijimo ir vertės nėra (atsakovas jokių prieštaravimų dėl ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyto santuokoje įgyto turto padalinimo būdo ar vertės teismui nepateikė, kaip nepateikė ir priešingų šiems įrodymų), toks ieškovo prašymas atitinka CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinių turto lygių dalių principą, todėl prašymas tenkinamas, santuokoje įsigytas butas tarp šalių dalintinas lygiomis dalimis, pripažįstant kiekvienam į šią dalį asmeninės nuosavybės teisę, t. y. kiekvienam atitenka po ½ buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po 1/16 tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1,16 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/16 šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

30. Atsakovas įgijo santuokos metu kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos nurodė teismo posėdžio metu ir ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė kreditorius (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VĮ (duomenys neskelbtini)), kuriuos įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis.

31. Santuokos nutraukimo faktas bei įstatymo reikalavimas, santuoką nutraukiant, padalyti sutuoktinių bendrą turtą neturi įtakos solidariosios prievolės pobūdžiui ir jokiu būdu nereiškia prievolės solidarumo pasibaigimo, išskyrus atvejus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas arba prievolė būtų padalyta tarp skolininkų (CK 6.5 straipsnis, 6.116 straipsnis). Prievolė pasibaigia, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

32. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, nustatytina, kad tarp ieškovės ir atsakovo nėra ginčo dėl turimų skolų ir kreditorinių įsipareigojimų ir jų padalijimo VĮ (duomenys neskelbtini). Ieškovė sutinka, kad jos vardu turimas įsipareigojimas šiai įstaigai liktų jai, nes ji sudarė su ja sutartį ir naudojosi jos paslaugomis, todėl šis reikalavimas tenkintinas, šis ieškovės įsipareigojimas lieka asmenine ieškovės prievole ir paliktina toliau vykdyti ieškovei V. Š.

33. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo palikti atsakovui asmeninę prievolę, sudarytą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kreditorei UAB (duomenys neskelbtini)“ ir dėl to yra ginčas šioje byloje, nes atsakovas teigia, kad kreditas panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, kuomet ieškovė nedirbo ir jis išlaikė šeimą, bet ir ieškovė su šiais teiginiais teismo posėdžio metu sutiko, ir nurodė, kad atsakovas už šiuos pinigus, kuomet jie gyveno santuokoje, pirko kiaulę, židinį į dukters kambarį, malkas, bet nesutinka mokėti šios prievolės ir mano, kad ši prievolė turi būti priteista vykdyti tik atsakovui.

34. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.).

35. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, nustatytina, kad prievolė kreditorei UAB (duomenys neskelbtini) yra solidari ir yra abu atsakingi už jos įvykdymą, kadangi tiek ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino žinojusi apie atsakovą paimtą paskolą bendriems šeimos interesams tenkinti, tiek atsakovas neneigė ją naudojęs pagal paskirtį ir šeimos interesams, ją šalys naudojo bendrai, todėl po santuokos nutraukimo atsakovo M. Š. vardu turimi kreditoriniai įsipareigojimai UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paliktini ieškovei V. Š. ir atsakovui M. Š. solidaria prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (80 procentų) (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų paduodant ieškinį buvo atleista, nes jai apmokama 100 procentų valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 6-7), kas sudaro 176,67 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 87 Eur žyminis mokestis – už santuokos nutraukimą, 72 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 115 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, 87 Eur žyminis mokestis už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos bei už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą – 141 Eur (b. l. 48, 49) (CPK 79 straipsnis, 85 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis, 99 straipsnis).

37. Atsakovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, sutiko beveik su visais ieškovės reikalavimais ir jų neginčijo, išskyrus kreditorinį įsipareigojimą, kurį teismas ir pripažino solidaria šalių prievole, todėl teismo nuomone, jo elgesys buvo tinkamas ir įvertinus tai, kad jis sutiko savo nepilnamečiams vaikams gera valia mokėti nustatyto dydžio ne tik išlaikymą, bet ir jo įsiskolinimą (6 400 Eur), jis atleidžiamas nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, kurios susidarė teisminio nagrinėjimo metu, tam, kad jis galėtų vykdyti pareigą ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei visas aukščiau paskaičiuotas bylinėjimosi išlaidų sumas palieka atlyginti iš valstybės lėšų (CPK 93 straipsnis).

38. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 282, 385 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59, 3.60, 3.170, 3.185 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. Š. palikti santuokoje įgytą pavardę – „Š.“, M. Š. turėtą pavardę – „Š.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, nepilnamečių vaikų skirtų lėšų tvarkytoja skiriant V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6 400 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų eurų 0 centų) įsiskolinimą už D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokoje įgytą bendrą sutuoktinių turtą:

ieškovei V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti ½ dalį buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/16 tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,16 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/16 šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

atsakovui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti ½ dalį buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/16 tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,16 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/16 šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Kreditorinius įsipareigojimus uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, pripažinti solidaria M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole.

Kreditorinius įsipareigojimus viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) centrui pripažinti asmenine V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole.

Nepriteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.

TeisėjasAugustinas Mitkus