- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-2390-653/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01627-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Linas Agro“, uždaroji akcinė bendrovė „Agroteka“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.2Nepareiškus ieškinio taikomos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Linas Agro“, uždaroji akcinė bendrovė „Agroteka“, antstolė Asta Pliuškevičienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės Astos Pliuškevičienės vykdomąsias bylas Nr. 0124/24/00715 ir 0124/24/00972; sustabdyti pareiškėjo A. P. turto – 1/3 dalies 18,75 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolės Astos Pliuškevičienės kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0124/24/00715 ir 0124/24/00972, kuriose antstolė iš skolininko A. P. atlieka išieškojimą išieškotojų UAB „Linas Agro“ ir UAB „Agroteka“ naudai. 2024-06-11 Patvarkymu dėl turto įkainojimo ir realizavimo Nr. S-24-124-35851 antstolė Asta Pliuškevičienė nusprendė areštuotą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant iš varžytynių: 1/3 dalį 18,75 ha žemės sklypo. Patvarkymu antstolė Asta Pliuškevičienė areštuotą turtą įkainojo 32 000 Eur sumai. Pareiškėjas nesutinka, kad antstolė Asta Pliuškevičienė pareiškėjo areštuoto nekilnojamojo turto įkainojimą atliko profesionaliai, neatlikus ekspertizės dėl nekilnojamojo turto vertės, nenustačius tikrosios ir aktualios turto rinkos vertės, tokiu būdu pažeidžiant skolininko ir išieškotojų interesus, sudarant akivaizdžią galimybę išieškojimo procese turtą kitiems asmenims įsigyti itin maža kaina. Pareiškėjo vertinimu, areštuoto turto varžytynių paskelbimas yra neproporcingas ir nesąžiningas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo atšaukti antstolės Astos Pliuškevičienės vykstančias varžytines ir paskirti pareiškėjo areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nutarta pareiškėjo A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės Astos Pliuškevičienės vykdomąsias bylas Nr. 0124/24/00715 bei 0124/24/00972 ir pareiškėjo A. P. turto – 1/3 dalies 18,75 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Remdamasis byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad 2024 m. birželio 11 d. antstolė Asta Pliuškevičienė priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo ir realizavimo Nr. S-24-124-35851, kuriuo nusprendė vykdymo proceso metu areštuotą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant iš varžytynių, turtą įkainojo 32 000 Eur suma.?
6. Teismas nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. teisme gautas antstolės Astos Pliuškevičienės atsakymas į užklausimą, iš kurio matyti, kad skolininkui buvo duotas terminas CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka siūlyti savo pirkėją, ginčyti turto įkainojimą, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Todėl 2024 m. liepos 4 d. buvo paskelbtos varžytinės, kurios įvyko 2024 m. rugpjūčio d., Varžytinėse buvo pasiūlyta didžiausia kaina – 47 100 Eur, pirkėjui nustatytas terminas iki 2024 m. rugsėjo 4 d. sumokėti visą sumą už nupirktą turtą.
7. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad esant tokiai situacijai netikslinga stabdyti minėto nekilnojamojo turto pardavimą varžytinėse, nes jos jau yra įvykusios. Vertino, kad tokiu atveju antstolės A. Pliuškevičienės vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomosiose bylose Nr. 0124/24/00715 ir 0124/24/00972 iš esmės pažeistų išieškotojų interesus. Teismas papildomai nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis vykdymo procese ėmėsi pakankamai priemonių, kad būtų užkirstas kelias nekilnojamojo turto pardavimui iš varžytinių, už jo nuomone, neatitinkančią realią rinkos kainą, taip pat neįrodė, jog prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjas (apeliantas) A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, sustabdyti 2024 m. rugpjūčio 5 d. įvykusių varžytinių procesą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Skunde teismui dėl neteisėtų antstolio veiksmų buvo išdėstyti keturi reikalavimai, tačiau teismas neišsprendė visų skunde išdėstytų reikalavimų. Tai yra grubus Civilinio proceso kodekso normų pažeidimas, sudarantis pagrindą naikinti teismo nutartį ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8.2. Antstolė priėmė patvarkymą dėl pareiškėjo skundo 2024 m. rugpjūčio 9 d., t. y. sekančią dieną po teismo nutarties priėmimo, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Be to, varžytinės įvyko po to, kai teismui buvo pateiktas prašymas sustabdyti varžytinių procesą. Tik panaikinus skundžiamą nutartį ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo gali būti atkurtas teisingumas, sustabdant varžytinių procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: i) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; ii) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
14. Atskirajame skunde nenurodoma argumentų dėl tikėtino pareiškimo (skundo) pagrįstumo. Apeliantas atskirajame skunde deklaratyviai teigia, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nebus atkurtas teisingumas. Su šia pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas. Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio (skundo dėl antstolio veiksmų) užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019).
16. Teismo vertinimu, apelianto argumentai, kad antstolė 2024 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ar, kad varžytinės įvyko po to, kai teismui buvo pateiktas prašymas sustabdyti varžytines, niekaip nepagrindžia, jog egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmė, kad nesiėmus prašomų priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdomumui (CPK 178 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad šiuo atveju išimtinio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo veiksmų sustabdymo – taikymas pažeistų išieškotojų interesus, neatitiktų proporcingumo principo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Pasisakant dėl apelianto argumento, kad teismas neišsprendė visų apelianto reikalavimų pažymėtina, kad CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Minėta nuostata numato, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl sąlygų viseto taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo (CPK 180 straipsnis). Todėl apelianto argumentai, kad teismas turėjo pasisakyti dėl kitų pareiškime nurodytų apelianto reikalavimų, atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti.
18. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šioje byloje. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą atmesti.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.