Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-04-18 · Civilinė byla Nr. 2YT-1431-445/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-18
Bylos Nr.
2YT-1431-445/2018
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00033-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Ieškovas
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
A. M., J. J.
Trečiasis asmuo
T. J.
Advokatai
Stanislovas Raulušaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1431-445/2018Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00033-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.5; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 18 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,

dalyvaujant ieškovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Bačinskienei,

atsakovams A. M., J. J.,atsakovo J. J. atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui,trečiajam asmeniui T. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. M., J. J. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo T. J., išvadą teikianti institucija – Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas 1) atskirti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 2) atskirti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 3) priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 80 eurų per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 80 eurų per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti globėjos T. J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) .

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), ir J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantys (duomenys neskelbtini), turi vieną mažametį sūnų D. J., gimusį (duomenys neskelbtini). A. M. yra neįgali, turi 35 proc. darbingumo lygį, jai nustatytas vidutinio laipsnio protinis atsilikimas. J. J. taip pat yra neįgalus, turintis 45 proc. darbingumo lygį, jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, su ryškiais elgesio pakitimais. Sugyventiniai gyveno pas A. M. tėvus O. K., gimusią (duomenys neskelbtini), ir V. M., gimusį (duomenys neskelbtini). Marcinkonių seniūnijos darbuotojų teigimu, namuose nebuvo tinkamų sąlygų naujagimiui augti ir vystytis, nes V. M. piktnaudžiauja alkoholiu, yra labai agresyvus. Kartu gyvenantis A. M. brolis V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra neįgalus, turintis psichikos sutrikimų, vartoja alkoholį, yra neprognozuojamo elgesio, agresyvus. 2017-01-13 Vaikų ligoninė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialas pateikė VTAS raštą, jog A. M. slaugo sūnų ligoninėje, tačiau jai trūksta žinių bei įgūdžių rūpintis kūdikiu savarankiškai. Skyriaus medicinos personalas pastebėjo, kad motinai trūksta supratimo tinkamai pasirūpinti kūdikio higiena, nemoka maitinti iš krūties. Įvertinus turimą informaciją apie A. M. ir J. J. šeimą, buvo nuspręsta motiną su vaiku laikinai apgyvendinti Varėnos socialinių paslaugų centre.

2017-03-16 Vaiko teisių apsaugos skyrius gavo J. J. motinos T. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), prašymą dėl jos paskyrimo laikinąja vaikaičio D. J. globėja. 2017-03-24 Alytaus rajono savivaldybės administracijos VTAS surinkęs visus reikalingus dokumentus, priėmė teigiamą sprendimą dėl T. J. pradinio įvertinimo tapti mažamečio globėja. 2017-04-11 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-360 D. J. nuo 2017-03-16 buvo nustatyta laikinoji globa T. J. šeimoje. Vaiko tėvai gyveno kartu su vaiku globėjos šeimoje.

A. M. ir J. J. šeima Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-01-10 įsakymu Nr. DV-22 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. 2017-04-18 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, kadangi išvyko gyventi į Alytaus rajono savivaldybę. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-26 A. M. ir J. J. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai socialines paslaugas teikė Alytaus rajono savivaldybės administracijos Pivašiūnų seniūnijos socialiniai darbuotojai. A. M. ir J. J. buvo teikiamos kasdieninio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas, darbinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas bei kitos paslaugos. Iš socialinio darbo su šeima Susitarimo dėl bendros veiklos siekiančių pokyčių matyti, kad sugyventiniai nevykdė įsipareigojimų, nesirūpino sūnumi, jo nelankė, nesidomėjo, neteikė išlaikymo, nuo 2017 m. birželio mėn. A. M. negyvena T. J. namuose, J. J. nuo spalio mėn. išvyko iš globėjos namų, gyvena A. M. tėvų namuose.

2017-11-09 įvyko D. J. globos peržiūra. Globos peržiūros metu vaiko tėvai išreiškė norą, kad sūnus gyventų su jais. A. M. ir J. J. nurodė, kad gyvena A. M. tėvų namuose. Dviejų kambarių name gyvena 5 asmenys. A. M. mokosi (duomenys neskelbtini), darbo biržoje neregistruota, gauna šalpos neįgalumo pensiją. J. J. niekur nedirba, 2017-05-24 iš darbo biržos išbrauktas, gauna šalpos neįgalumo pensiją. A. M. ir J. J. turi įsiskolinimų už paslaugas. Sugyventinių teigimu, jų šeimoje dažnas pinigų stygius, todėl dažnai pinigų trūksta maistui, kitiems būtiniems dalykams. A. M. ir J. J. teigimu, juos išlaiko A. M. tėvai.

A. M. ir J. J. sūnui išlaikymo neteikia, globėjos namuose nesilanko, nesidomi sūnumi.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnis numato vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę – vaiko atskyrimą nuo tėvų. Tai laikina priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vadovaujantis CK 3.257 straipsnio 3 dalimi, kai vaikas įstatymų numatyta tvarka yra atskirtas nuo tėvų, jam nustatoma nuolatinė globa. D. J. tėvai dėl savo sveikatos būklės negali tinkamai pasirūpinti sūnumi, berniuką sugrąžinus į šeimą tėvai nesugebėtų užtikrinti vaikui, tinkamos priežiūros, ugdymo, saugumo. Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnis numato, kad, sprendžiant klausimus, susijusius su vaikais, reikia vadovautis šiuo principu: visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, todėl yra pagrindas atskirti D. J. nuo tėvų.

CK 3.192 straipsnis numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų (CK 3.195 straipsnis). A. M. gauna šalpos neįgalumo pensiją – 214,50 eurų per mėnesį, J. J. gauna šalpos neįgalimo pensiją – 134,40 eurų per mėnesį.

Atsakovas J. J. savo atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad šiuo metu D. J. tėvai, t. y. A. M. ir jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nors abu D. J. tėvai (A. M. ir pats J. J.) yra neįgalūs, jis mano, kad su drauge gali tinkamai pasirūpinti savo mažamečiu vaiku. Paaiškino, kad sugyventiniai gyvena pas A. M. tėvus O. K. ir V. M., pastariesiems priklausančiame būste. Vaiko tėvai mano, kad čia vietos būtų ir mažamečiui D.. A. M. gauna šalpos neįgalumo pensiją – 214,50 eurų per mėnesį, J. J. gauna šalpos neįgalimo pensiją – 134,40 eurų per mėnesį. Tėvai mano, kad šių pinigų pakaktų jų pragyvenimui ir sūnaus D. išlaikymui. A. M. tėvai sutinka priimti vaikaitį ir jo tėvus gyventi jų būste.

2017-04-11 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-360 D. J. nuo 2017-03-16 buvo nustatyta laikinoji globa T. J. šeimoje. Kurį laiką vaiko tėvai gyveno kartu su vaiku globėjos šeimoje. Tačiau vėliau prasidėjo nesutarimai tarp D. tėvų ir jo senelės. J. J. mano, kad T. J. netinkamai rūpinasi jo sūnumi, mano, kad vaiku geriau rūpintųsi jis ir vaiko motina.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės rūpybos, rūpybos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

CK 3.179 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, kuri taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Nurodytos priemonės taikymui būtina nustatyti dvi aplinkybes, t. y. 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Nagrinėjamu atveju vaiko tėvai gali gyventi kartu su vaiku pas vaiko motinos tėvus. D. J. tėvai dėl savo sveikatos būklės, padedami vaiko senelių iš motinos pusės, gali tinkamai pasirūpinti sūnumi.

Atsakovei A. M. bei trečiam asmeniui T. J. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Atsakovė A. M. bei trečiasis asmuo T. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikianti institucija Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodoma, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-11 įsakymu Nr. Dl-360 likusiam be tėvų globos D. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenusiam (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa nuo 2017-03-16, jo laikinąja globėja skirta senelė T. J., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini).

J. J. ir A. M. šeima Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-01-10 įsakymu Nr. D1-22 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. J. J. ir A. M. atvykus gyventi į Alytaus rajoną ir apsigyvenus T. J. namuose, šeima Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-26 įsakymu Nr. D1-317 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. J. J. ir A. M. šeimai 2017 metų pabaigoje išvykus gyventi į Varėnos rajoną ir apsigyvenus A. M. tėvų namuose, Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymu Nr. Dl-1157 šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos.

Patikrinus globojamo D. J. globėjos T. J. šeimos buities ir gyvenimo sąlygas nustatyta, kad T. J. gyvena jos pilnamečiams vaikams nuosavybės teise priklausančiame keturių kambarių ir virtuvės name su visais patogumais. Name yra centralinis šildymas kūrenamas malkomis. Šeima malkų turi pakankamai. Namuose yra visi reikiami baldai ir buitiniai prietaisai. Globojamas D. J. miega vaikiškoje lovytėje, turi pakankamai drabužių, žaislų, globėja T. J. tinkamai rūpinasi globojamu anūku, jam augti ir vystytis sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.

T. J. gaunamos pajamos: transporto išlaidų kompensacija 9,50 Eur, šalpos neįgalumo pensija už sūnų K. J. 292,50 Eur, slaugos tikslinė kompensacija 280 Eur, laikinai globojamo vaiko išmoka už D. J. 58,52 Eur, globos išmoka 152 Eur, globos tikslinis priedas 152 Eur, mokamas Varėnos rajono savivaldybės. T. J. teigimu, ji vasaros sezono metu augina daržoves, avis mėsai, vištas. Pasak moters, vaiko tėvai J. J. ir A. M. nuo 2017 metų spalio mėnesio pabaigos su vaiku nebendrauja, jo nelanko ir išlaikymo neteikia.

Vaikų atskyrimo nuo tėvų, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, skyrius palaiko pareiškėjo reikalavimus ir daro išvadą, kad siekiant užtikrinti likusio be tėvų globos D. J. priežiūrą, auklėjimą, teisių bei teisėtų interesų atstovavimą ir gynimą (CK 3.256 straipsnis), nepilnamečio D. J. atskyrimas nuo motinos A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir nuo tėvo J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymas bei išlaikymo priteisimas iš motinos ir tėvo geriausiai užtikrins vaiko interesus. Jeigu iš pateiktų teismui įrodymų bus matyti, kad A. M. ir J. J. pajėgūs teikti prašomą išlaikymo sumą, skyrius mano, kad išlaikymo dydžio priteisimas turėtų nepažeisti D. J. interesų. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu proceso dalyviai neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Byla nagrinėtina iš esmės išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis, 248 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Trečiasis asmuo T. J. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas J. J. yra jos sūnus, o A. M. ji pažįsta nuo tada, kada gimė vaikelis. Nurodė, kad šiuo metu ji su savo sūnumi J. J. ir A. M. nebendrauja. G. T. kaime, Alytaus rajone, nuosavame trijų kambarių name su visais patogumais, atstumas iki artimiausio miesto Alytaus 15 kilometrų. Namas nuosavybės teise priklauso jos sūnums, kuriame gyvena ji, nepilnametis D. J., jos sūnus K. J., kuriam nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis namo. Kartais atvyksta ir pernakvoja jos sūnus R. J., kuriam priklauso 2/3 dalys namo. Nepilnametis D. jos šeimoje gyvena nuo 2017 metų kovo mėnesio. Jos sūnus K. J. turi negalią. Nurodė, kad atsakovai vaiko nelankė, paskutinį kartą į jos namus buvo atvykę vieną dieną prieš teismo posėdį, kai buvo atvykusios socialinės darbuotojos. Nurodė, kad atsakovai kokius 3-4 mėnesius nuo 2017 m. kovo mėn. gyveno pas ją, tiksliai negali pasakyti kada jie išvyko, tik nurodė, kad pirmiausia išvyko A., o po to J.. J. grįžo 2017-09-11, tada vėl išvyko 2017-11-02. Nuo to laiko atsakovai vaiką aplankė vieną kartą. Atsakovai neprisideda prie vaiko išlaikymo, teigia, kad tų pinigų, kuriuos ji gauną už vaiką, pakanka. Kai atsakovai gyveno jos šeimoje, nuolat reikėdavo jiems padėti. Ji nuolat turėdavo priminti atsakovei, kad vaikui reikia košę išvirti, pamaitinti, išmaudyti, dėl to atsakovė sakydavo, kad ji kišasi į jų gyvenimą. Dėl nurodytų priežasčių nuolat vykdavo konfliktai. Atsakovai su vaiku gyveno atskirame kambaryje. Motina vaiko nežindė, nesugebėdavo net vaikui maisto pagaminti. Kai atsakovai gyveno jos namuose, ji juos ir vaikelį išlaikė, gamino valgyti, pirkdavo maisto produktus, taip pat rūpinosi vaiko higienos priemonėmis, atsakovai pasirūpindavo tik vaiko sauskelnėmis. Atsakovams rūpėjo tik telefonas, planšetinis kompiuteris. Ji turi aukštąjį išsilavinimą, yra įgijusi mechaniko – inžinieriaus specialybę, pagal kurią dirbo 10 metų, nuo 1995 m. nebedirba, nes turėjo prižiūrėti vaiką, gimusį su negalia. J. J. turi sveikatos problemų su regėjimu, turėjo psichikos sveikatos sutrikimų, gydėsi, šiuo metu jo psichinė sveikatos būklė yra pablogėjusi. Nurodė, kad vaikui nesaugu gyventi su tėvais. Jos pajamos per mėnesį sudaro 570 Eur, t. y. gauna slaugą ir pinigus už mažametį. Ji gyvena ūkiškai. Nurodė, kad tuo metu, kai jos namuose gyveno atsakovai, socialiniai darbuotojai lankėsi, nes atsakovų šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, o jos šeima nėra įtraukta, socialiniai darbuotojai kartais atvyksta pasiteirauti kaip D., bet dažnai nesilanko. Ji sutinka ir toliau globoti mažametį, yra pasiruošusi jį išlaikyti. Gaunamų pajamų pakanka, nes pati gyvena ūkiškai. Mažametis vystosi gerai, viską valgo, pats vaikšto, pradeda kalbėti, sutrikimų (atsilikimo) nematyti, nustatyta tvarka lankomasi pas gydytojus. Vaikas su tėvais nebendrauja, nes jų nėra. Nurodė, kad ji neriboja tėvams matytis su vaiku.

Atsakovas J. J. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė A. M. yra jo draugė, o trečiasis asmuo T. J. – jo motina. Jis gyvena pas savo draugės A. M. tėvus, dviejų su puse kambarių name. Namas apšildomas malkomis. Jis su A. M. gyvena atskirame kambaryje. Maistą gaminasi patys. Gauna 105 Eur dydžio neįgalumo išmoką, iš kurios pragyvena. Dėl sveikatos sutrikimų yra nedarbingas nuo mažens. Šiuo metu nesigydo. Yra baigęs pagrindinę mokyklą, mokęsis profesinio regimo centre, įgijęs virėjo specialybę, nedirbantis, darbo biržoje užsiregistravęs. Turi mažametį vaiką D., tačiau gyvena atskirai. Vaiko laikinąja globėja yra paskirta jo motina T. J., su kuria jis nelabai sutaria. Turi seserį ir brolius, su kuriais susipykęs, todėl nebendrauja. Nurodė, kad aplanko sūnų D.. Paskutinį kartą lankėsi 2018 m. kovo mėnesį, kai jį nuvežė socialinė darbuotoja, tuomet sūnui nuvežė sauskelnių, maisto produktų. Prieš šį aplankymą, vaiką aplankė 2017-11-01. Lankytų vaiką dažniau, jeigu turėtų pinigų. Nurodė, kad žino kaip rūpintis mažamečiu vaiku. Šiuo metu M. šeimos nariai retai kada vartoja alkoholį, konfliktų yra kilę dėl pinigų, tačiau jam esant nekonfliktuoja.

Atsakovė A. M. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas J. J. yra jos draugas, trečiasis asmuo T. J. – draugo motina, su kuria ji nebendrauja. Turi mažametį vaiką D., tačiau gyvena atskirai. Vaiko laikinąja globėja yra paskirta draugo motina T. J.. Nurodė, kad ji su draugu gyvena savo tėvų name, kuriame nedaug vietos, kuriame anksčiau gyveno jos sesers vaikas. Atsakovės tėvai nedirba. Norėtų, kad mažametis sūnus gyventų kartu. Atsakovė mokėsi profesinio regimo centre, yra įgijusi virėjos specialybę. Pagal specialybę niekada nedirbusi, nes nerandanti darbo. Yra nedarbinga, nedarbingumo lygio nurodyti negali. Anksčiau gydėsi, šiuo metu nesigydo, nes viskas gerai. Šiuo metu gali dirbti, tačiau nedirba, yra registruota darbo biržoje. Atsakovė nurodė, kad anksčiau gyveno draugo motinos namuose, tačiau ten gyventi nepatiko, nes visur kišosi draugo mama. Nurodė, kad žino kaip rūpintis mažamečiu vaiku. Kai vaiką augino pati, rūpinosi vaiku, pirko sauskelnes. Šiuo metu negalinti pasakyti koks vaiko ūgis, svoris, nežino ar vaikas yra sveikas.

Liudytoja O. K., gimusi (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra atsakovės A. M. motina, atsakovas J. J. yra jos dukros draugas, santykiai tiek su dukra, tiek su jos draugu yra geri. Jos šeima gyvena (duomenys neskelbtini), kartu gyvena ir jos dukra su draugu. Namas yra dviejų kambarių, kuriame gyvena 5 asmenys. Maistą gaminasi visi bendrai. Šiuo metu ji nedirba, tačiau vėliau dirbs sezoninį darbą, sodins mišką. Nurodė, kad vaikaitį, dukros A. M. ir J. J. vaiką, ji prižiūrėjo, lankė. Nurodė, kad jos dukra turi 2 grupės neįgalumą, jai nustatytas protinis atsilikimas, jos draugas J. J. taip pat turi sveikatos sutrikimų dėl regėjimo. Jos dukra yra savarankiška, šiuo metu nedirba, tačiau dirbti gali. Nurodė, kad J. J. turi skolų, kartais jai pragyvenimui duoda 25 – 30 Eur. Nurodė, kad turi neįgalų sūnų, kuris kartu gyvena jų šeimoje. Mano, kad atsakovai sugebėtų pasirūpinti mažamečiu D., jie puikiai susitvarko, o jeigu reikėtų – padėtų.

Liudytoja J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu nurodė, kad ji atsakovės A. M. sesuo, atsakovas J. J. yra jos sesers A. M. draugas, su trečiuoju asmeniu T. J. ji nebendrauja. Nurodė, kad T. J. atsakovams neleidžia matytis su vaiku. Atsakovų sūnaus D. sveikata yra puiki. Mano, kad atsakovai sūnumi puikiausiai gali pasirūpinti patys. Ji turi du nepilnamečius vaikus. Nurodė, kad 2017-02-10, jos brolis V. M. buvo sudavęs jos sūnui per galvą, sūnūs dėl to verkė.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų

Iš bylos medžiagos, ieškovo atstovės A.Bačinskienės, atsakovų A. M. ir J. J., atsakovo J. J. atstovo, trečiojo asmens T. J., liudytojų O. K. ir J. K. paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai A. M. ir J. J. turi vieną nepilnametį vaiką sūnų D. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes patvirtina ir vaiko D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašas ( b.l. 6).

Nuo 2017-01-10 A. M. ir J. J. šeima įrašyta į rizikos grupės šeimų sąrašą. 2017-04-11 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-360 D. J. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2017-03-16 ir jo rūpintoja paskirta T. J..

Žemesnės instancijos teismas

2017-04-18 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, kadangi išvyko gyventi į Alytaus rajono savivaldybę.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-26 A. M. ir J. J. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai socialines paslaugas teikė Alytaus rajono savivaldybės administracijos Pivašiūnų seniūnijos socialiniai darbuotojai. A. M. ir J. J. buvo teikiamos kasdieninio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas, darbinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas bei kitos paslaugos. Iš socialinio darbo su šeima Susitarimo dėl bendros veiklos siekiančių pokyčių matyti, kad sugyventiniai nevykdė įsipareigojimų, nesirūpino sūnumi, jo nelankė, nesidomėjo, neteikė išlaikymo, nuo 2017 m. birželio mėn. A. M. negyvena T. J. namuose, J. J. nuo spalio mėn. išvyko iš globėjos namų, gyvena A. M. tėvų namuose.

2017-11-09 įvyko D. J. globos peržiūra. Globos peržiūros metu vaiko tėvai išreiškė norą, kad sūnus gyventų su jais. A. M. ir J. J. nurodė, kad gyvena A. M. tėvų namuose. Dviejų kambarių name gyvena 5 asmenys. A. M. mokosi Alytaus profesinio rengimo centre, darbo biržoje neregistruota, gauna šalpos neįgalumo pensiją. J. J. niekur nedirba, 2017-05-24 iš darbo biržos išbrauktas, gauna šalpos neįgalumo pensiją. A. M. ir J. J. turi kreditorinių įsiskolinimų. Jų teigimu gaunamos pajamos yra minimalios tik jiems patiems pragyventi, padeda dar M. tėvai.

Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas ((Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.3 straipsnio 1 dalis)). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Lietuvos Respublikos CK 3.179 str. numato, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, kuri taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Nurodytos priemonės taikymui būtina nustatyti dvi aplinkybes, t.y. 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Atsakovė A. M. yra tik iš dalies darbinga ir darbingumo lygis 35 procentai (b.l. 8). Atsakovas J. J. yra tik iš dalies darbingas ir darbingumo lygis 45 procentai (b.l. 10). Atsakovė A. M. įrašyta į Varėnos PSPC psichikos sveikatos centro psichiatrijos kabineto įskaitą dėl vidutinio laipsnio protinio atsilikimo (b.l. 12). Atsakovas J. J. VšĮ Alytaus rajono PSPC psichikos sveikatos centre įrašytas psichikos sveikatos ligų gydomų ir stebimų pacientų sąraše, nustačius lengvą protinį atsilikimą su ryškiais elgesio pakitimais ( b.l. 11).

Vaikas D. J. gimė (duomenys neskelbtini), kurio tėvai A. M. ir J. J. ( b.l. 6).

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo vaikų ligoninė 2017-01-13 informavo Varėnos rajono savivaldybės administracijos VTAS, kad A. M. nuo 2017-01-06 slaugo savo vaiką ligoninėje, bet jai trūksta žinių bei įgūdžių rūpintis kūdikiu savarankiškai. Trūksta suparatimo tinkamai pasirūpinti kūdikio higiena, nemoka maitinti ( b.l. 13).

Tretysis asmuo T. J. nurodė, kad ji yra atsakovo J. J. motina. Atsakovai paliko vaiką ir išvyko kitur nuolatos gyventi savo nuožiūra, be kokių nors svarbių priežasčių. Atsakovams trūksta supratimo kada vaiką reikia pamaitinti, kada nuprausti. Nesupranta, kad šiltas vanduo būna, kai kūrenamas pečius, o ne bet kada panorėjus. Kai vaikas verkia, nekreipia dėmesio. Nesuvokia apie galimybės pragyventi, kaip tinkamai naudoti pinigus, kad pakaktų pragyvenimui. Atsakovams svarbiausia įsigyti telefonus, kompiuterinę planšetę. Maisto vaikui negamino, produktų nepirkdavo.

Atsakovai teigia, kad yra įgiję virėjų specialybės Alytaus profesinio rengimo centre. Atsakovas J. J. nurodo, kad gyvena pas atsakovės A. M. tėvus. Pragyvena iš gaunamos 105 eurų pašalpos, dirba atsitiktinius darbus. Registruojasi bedarbiu. Gyvena atskirai nuo vaiko, nes įsteigta vaikui laikinoji globa, globėja paskirta motina, su kuria jis nesutaria. Pas vaiką lankėsi 2018-03-11 ar 12 d. Iš motinos T. J. gyvenamosios vietos, kur gyvena jo mažametis sūnus, išvyko 2017-11-01. Nelankė vaiko, nes neturėjo lėšų nuvažiavimui.

Vertinant atsakovo J. J. elgesį ir tėvų valdžios turinį matyti, kad jis su atsakove A. M. pageidauja gyventi ne T. J. namuose ir tam priežastis – siekimas būti savarankišku, kitų asmenų nuomonės ignoravimas, konfliktavimas ir nesutarimas su artimais giminaičiais dėl jo asmeninių interesų.Atsakovas nerodo didelio noro būti kartu su mažamečiu vaiku, nes nuo 2017-11-01, kai paliko vaiką pas motiną, jį aplankė tik 2018-03-11 ar 12 d. Atsakovas J. J., kaip tėvas, nurodo, kad jis vaiku rūpinasi, nes nuvežė „poką pampersų“, mašinytę, vaisinės varškytės. Atsakovas nėra savikritiškas, kadangi teismo posėdyje nurodė, kad dirba atsitiktinius darbus, uždirba ir tuo pačius teigia, kad neturi lėšų aplankyti vaiką. Atsakovo J. J. suvokimas apie mažametį vaiką ( gimusį (duomenys neskelbtini)) labai primityvus: tokio amžiaus vaikui reikia „pampersų“, mišinuko maitinimui. Pagal atsakovo aiškinimą vaikui sauskelnes reikia keisti 5 kartus per dieną, o po to patikslina – „kai prisidirba“. Vaiką reikia aprengti - kelnyčių, „maikyčių“, megztukų reikia. Nori vaiką matyti kiekvieną dieną, bet jai pajamų truks, tai padės A. M. tėvai. Atsakovas kalba, kad vaiką reikia maitinti natūraliomis daržovėmis, kurias skirsto į kaimo ir miesto (kopūstas - kaimo daržovė, o čili pipiras – miesto). Gyvena name, kuriame yra du kambariai, bet vienas perskirtas spinta ir name gyvena penki asmenys: jis su A. M., jos motina ir tėvas, neįgalus brolis. Atsakovas J. J. nurodo, kad sveikatos problemų neturi, nesigydo, nebent pas akių gydytoją lankėsi, taigi nėra savikritiškas ir dėl sveikatos stovio, nesiekia jį koreguoti sveikatos stovį taikant vienokį ar kitokį gydymą.

Vertinant atsakovės A. M. paaiškinimus matyti, kad jos siekis gyventi kartu su vaiku yra formalaus pobūdžio (vaikas gyvena pas draugo motiną, nes Vaikių teisių apsaugos skyrius taip nusprendė, o ji sutiko). Nėra savikritiška, negeba vertinti objektyviai savo sveikatos stovio (anksčiau gydėsi, bet dabar nesigydo). Atsakovė teigia, kad gyventi pas draugo motiną nepatinka, nes ji visur „kišosi“, per daug mokė. Vertinant atsakovės gebėjimus rūpintis mažamečiu vaiku galima teigti, kad jos suvokimas apie vaiko priežiūrą bei auklėjimą yra paviršutinis, apie savo sūnų kalba, kaip apie svetimą vaiką: nieko nežino apie vaiko svorį, ūgį, net neįvardijo koks jis gimė ir kaip augo; nežino vaiko sveikatos stovio, motyvuodama, kad nebūna su vaiku, tai ir nežino (nors labai noriai kalba apie turimą mobilaus ryšio telefoną) ; nežino kaip reikia vaiką lavinti, ugdyti jo asmenybę. Atsakovės gyvenimo suvokimas yra toks, kad svarbiausia įsigyti mobilaus ryšio telefonus, kompiuterinę planšetę, garso kolonėlę. Neturi jokios motyvacijos apie namų apyvokos ir kasdieninės buities daiktų įsigyjimą, savarankišką šeimos buities tvarkymą, atskiro būsto nuo tėvų įsigyjimą ir pan. Akcentuoja, kad vaiką prižiūrėti ir auginti (teikti materialinę pagalbą) suteiks jos tėvai O. K. ir V. M..

Liudytoja apklausta J. K. paaiškino, kad A. M. yra jos sesuo. Tik jos pagalba su A. M. buvo nuvykę pas T. J. pažiūrėti vaiko, ten bendravo su vaiku. Ji nurodė ir patvirtino aplinkybes, kad 2017 m. vasario mėnesį, kai ji gyveno pas tėvus O. K. ir V. M., neįgalus brolis V. K. mušė jos vyresnį sūnų, sudavė per galvą. Apie tai ji pasakė tėvams ir pranešė seniūnijai. Dabar gyvena atskirai nuo tėvų. Savo šeimos gyvenimą sieja atskirai nuo tėvų dėl būtent neįgalaus brolio V. K. elgesio.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Marcinkonių seniūnas 2017-03-28 raštu informavo Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad J. K. buvo nurodžiusi, kad gyventi pas tėvus negali dėl neįgalaus brolio V. elgesio, kuris mušdavo jos vyresnį sūnų (b.l.23).

Liudytoja O. K. paaiškino, kad atsakovė A. M. yra jos dukra, su kuria kartu gyvena. Name yra du kambariai ir kartu gyvena penki asmenys. Ji pripažino, kad A. M. yra protiškai atsilikusi ir dėl to neįgali. Dukros draugas J. J. turi skolų. Dukra A. M. su J. J. per mėnesį visos šiame name gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti duoda 25-30 Eur. Jos sūnus V. K. yra neįgalus. Atsakovės A. M. vaiko Dominyko gyvenimą kartu su tėvais sieja tuo, kad visi padės jai auginti vaiką, suteiks būstą kartu gyventi, teiks materialinę paramą išlaikymui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, atsakovai A. M. ir J. J. šiuo metu neturi realių galimybių užtikrinti tinkamą sūnaus D. J., gim. (duomenys neskelbtini) priežiūrą, jo auklėjimą bei įgyvendinti kitas įstatyme numatytas motinos ir tėvo teises ir pareigas, todėl tai sudaro pagrindą, mažametį D. J. atskirti nuo motinos A. M. ir tėvo J. J. dėl jų sveikatos stovio, kasdieninio gyvenimo įgūdžių prižiūrėti ir išlaikyti vaiką neturėjimo, negebėjimo užtikrinti vaikui būstą ir saugią aplinką. Atsakovai vaiku pakankamai nesidomėjo, nesirūpino ir nelankė, neteikė jam išlaikymo jo laikinoje gyvenamoje vietoje, nustačius laikinąją globą.

Įvertinus liudytojos J. K. parodymus, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Marcinkonių seniūno informaciją dėl neįgalaus asmens V. K. agresyvaus, smurtinio elgesio mažamečio vaiko atžvilgiu, darytina išvada, kad vaikui D. J., gim. (duomenys neskelbtini), būtų nesaugu gyventi O. K. ir V. M. namuose. Dėl šios priežasties negali mažamečiu vaiku tinkamai pasirūpinti ir atsakovės A. M. motina O. K..

Byloje surinkti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad vaiko D. J. motinai A. M. ir tėvui J. J. trūksta motinystės ir tėvystės įgūdžių, jie yra nepajėgūs savarankiškai auginti vaiką. Be to, atsakovai dėl objektyvių priežasčių (neįgalumo) ir ligos pobūdžio negali tinkamai ir atsakingai rūpintis savo mažamečiu sūnumi.

Išaiškintina, jog atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 2 ir 3 d.).

Atsakovai A. M. ir J. J., siekdami ateityje gyventi kartu su savo sūnumi D. J., turi koreguoti savo elgesį, lavinti asmenybes. Tam pasiekti numatomi uždaviniai: nepriklausomai nuo kitų asmenų būsto įgyjimas (socialinis būstas, būstas nuomos pagrindais ir pan); saugi ir švari aplinka namuose; užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui vystytis ir augti; bendrauti tarpusavyje ir spręsti kylančius konfliktus išklausant ir priimant kito nuomonę; išmokėti susidariusias skolas; leisti gautus pinigus tik būtiniausiems daiktams ir maisto produktams ir pan.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Atskyrus vaiką D. J., gim. (duomenys neskelbtini) nuo tėvų A. M. ir J. J., atsakovams išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį sūnų (CK 3.195 straipsnis). Materialiai išlaikyti savo vaikus yra tėvų pareiga, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Atsakovė A. M. yra darbinga iš dalies ( 35 proc.darbingumas) ir atsakovas J. J. darbingas iš dalies (45 proc. darbingumas).

Atsakovas J. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gauna 134.40 Eur šalpos neįgalumo pensiją, o atsakovė A. M. 214.50 eur šalpos neįgalumo pensiją.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų po 80 eurų išlaikymą vaikui. Atsakovai nurodo, kad jie neturi pakankamai lėšų pragyvenimui, todėl negali teikti išlaikymui ir vaikui.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl nustatoma tėvų turtinė padėtis.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis ( CK 3.192 straipsnio 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai.

Tretysis asmuo T. J., laikinoji globėja, paaiškino, kad jai gaunamų pajamų už vaiko globą pakanka, kai pati ūkiškai gyvena ir tuo pačius išlaiko mažametį globotinį.

Atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį (jų gaunamas pajamas), jų darbingumo ribotumą ir neįgalumą, teismas laiko, kad 50 eurų per mėnesį iš kiekvieno atsakovo priteisiama išlaikymo suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, tuo pačiu užtikrindama visus būtiniausius mažamečio vaiko D. J., gim. (duomenys neskelbtini), poreikius.

Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė ( CK 1.112 straipsnio 1 d.). Išlaikymas vaikui priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos teisme.

CK 3.202 straipsnis nustato, kad, jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams. Paskirtas asmuo išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, išlaikymą naudojant išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.202 str. 1 d., 3. 275 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl vaikui nuolatinės globos nustatymo

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 25 str.1 d. numato, kad vaikui, likusiam be tėvų ar jų priežiūros, įstatymų nustatyta tvarka steigiama globa (rūpyba). Šis įstatymas numato ir pagrindinį principą, kurio turi būti laikomasi, sprendžiant vaiko teisių apsaugos klausimus, jog ,,visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus“.

CK 3.257 straipsnio 3 punkte numatyta, kad vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų. Atskyrus vaiką D. J. nuo atsakovų (tėvų) A. M., J. J., atsižvelgiant į ieškovo prašymą bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, į tai, kad vaikui yra nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta T. J., nustatytina nuolatinė globa, jo globėja skirtina T. J.. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su globėja T. J. (CPK 407 straipsnis, CK 3.257 straipsnio 3 punktas, 3.265 straipsnio 1 punktas).

Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad vaikas D. J. yra sveikas ir gali būti jam steigiama globa (b. l. 16).

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje neprieštaraujama, kad nuolatine globėja būtų paskirta T. J. ( b.l. 83-84). Šioje išvadoje nurodyta, kad T. J. gyvenamoje vietoje yra tinkamos sąlygos vaikui augti, o ji yra vaiko giminaitė (senelė) ir pagal įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti globėja. Nors T. J. nedirba, prižiūri neįgalų savo sūnų, tačiau gyvena ūkiškai, saavo šeimai augina daržoves, laiko mėsines avis, vištas. Būdama laikinąja globėja T. J. tinkamai rūpinosi ir prižiūrėjo D. J., gyvena keturių kambarių su virtuve name su visais patogumais.

Nagrinėjamu atveju nors T. J. gyvena kartu ir prižiūri neįgalų asmenį K. J., tačiau šis neįgalus asmuo nekelia aplinkiniams kokį nors pavojų dėl savo sveikatos stovio, savo elgesio.

Pagal Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą 2017-05-09 nurodoma, kad globėja T. J. užtikrina teisę turėti tinkamas sąlygas mažamečio vaiko D. J. vystymuisi, tinkamai atstovauja mažamečio vaikio teises ir interesus ( b.l. 47-48). Tokie tikrinimai buvo atliekami ir padarytos analogiškos išvados 2017-10-05 vaiko aplankymo ir patikrinimo aktais (b.l. 53-57).

T. J. sutinka būti vaiko D. J. globėja. Nenustatytos aplinkybės, kad T. J. negalėtų būti globėja (teistumas, baustinumas pagal administracinių nusižengimų kodeksą, kitų priežasčių).

Globėjai išaiškintina, kad globėjų teisės ir pareigos, numatytos CK 3.271, 3.272 str. bei globėjo atsakomybė už globėjo padarytą žalą, numatyta CK 3.273 str. Globėja privalo laikytis įstatymu nustatytų teisių ir pareigų.Nustatant nuolatinę globą ir paskiriant nuolatinę globėją, laikinoji globa baigiama, o laikinosios globėjos įgaliojimai baigiasi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ( CPK 83 str.)

Atsakovas J. J. nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas teikiant jam antrinę teisinęs pagalbą pagal 2018-02-07 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą dėl antrinės teisės pagalbos teikimo.

CPK 83 str. 3 d. numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, atsakovė A. M. iš dalies atleistina nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išalidų priteisimo, priteisiant iš jos 30 Eur žyminio mokesčio ir 5 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 83 straipsnio 3 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 88 straipsniu, 96 straispniu, 259 straipsniu, 265-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atskirti vaiką D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini).

Atskirti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui D. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 50 eurų per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-01-12 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 50 eurų per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti vaikui D. J. priteisto išlaikymo ir gaunamų išmokų tvarkytoja.

Baigti vaikui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinąją globą ir nustatyti nuolatinę globą

Skirti vaiko D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko gyvenamąją vietą nustatyti globėjos T. J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija) iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trisdešimt eurų (30 Eur) žyminio mokesčio ir penkis eurus (5 Eur) bylinėjimosi išlaidų, viso trisdešimt penkis eurus (35 Eur).

Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.) arba pateikti per EPP sistemą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėjas Dalis ŽilionisValstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimasLT78 7290 0000 0013 015172900AB „Citadele“ bankasLT74 4010 0510 0132 476340100AB DNB bankasLT05 7044 0600 0788 717570440AB SEB bankasLT32 7180 0000 0014 103871800AB Šiaulių bankasLT74 7400 0000 0872 387074000Danske Bank A/S Lietuvos filialasLT24 7300 0101 1239 430073000„Swedbank“, ABLT42 7230 0000 0012 002572300UAB Medicinos bankas