- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-504-497/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19027-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Paulius Veršekys, Eglė Venckienė
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
- Kategorijos
- 1.2.23.2.2.1Neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 2 d.)
- 2.4.6.2Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, BK 260 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. M. paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, R. M. į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 23 d. 22.40 val. iki 2024 m. liepos 24 d. 14.50 val. (viena para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2024 m. liepos 23 d. apie 21.40 val., turėdamas 2 tikslus, t. y. tikslą platinti narkotines medžiagas ir asmeniniam vartojimui, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilyje „Renault Master“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio: 1) automobilio „Renault Master“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės viršutinėje panelėje laikė folijos gabaliuką su 6 folijos lankstinukais su 0,143 g šviesių, nevienalyčių miltelių, kuriuose buvo – 0,000335 g narkotinės medžiagos – karfentanilio; 2) automobilio „Renault Master“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusės viršutinėje panelėje laikė baltos spalvos popierių su folijos gabaliuku, kuriame buvo 10 folijos lankstinukų su 0,157 g šviesių, nevienalyčių miltelių, kuriuose buvo 0,000509 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, 2 didesnius folijos lankstinukus su 0,145 g šviesių, nevienalyčių miltelių, kuriuose buvo 0,000219 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kol visas bendras didelis kiekis – 0,001063 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, 2024 m. liepos 23 d. laikotarpyje nuo 21.40 val. iki 22.40 val., kratos automobilyje „Renault Master“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), metu buvo rastas ir paimtas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pirmojo skyriaus tyrėjų D. G., V. M., vyr. tyrėjų G. G., B. L..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nuosprendį iš dalies pakeisti, išteisinti R. M. dalyje, kuria pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme. Likusią nuosprendžio dalį, kurioje pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, palikti nepakeistą, įskaitant į ją laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.
2.1. Nurodo, kad nesutinka su nuosprendžiu, jis yra nepagrįstas ir keistinas. Nuosprendyje išvados padarytos remiantis byloje surinktais įrodymais, vienareikšmiškai patvirtinančiais asmens kaltumą, o ne prielaidomis ar abejonėmis (BPK 20 straipsnis). LAT praktikoje keliamas reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį, draudžiama padarytas veikas preziumuoti ar prielaidomis grįsti nusikalstamos veikos sudėties požymius. Šis imperatyvas kildinamas iš baudžiamojo proceso paskirties, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu ir baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui. Tokie BPK nuostatų pažeidimai laikytini esminiais, o veikos (kaltinimo epizodai), kurios buvo pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, šalintinos iš kaltinimo. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Tai reiškia, kad bet kurios instancijos teismo baigiamajam procesiniam dokumentui keliami aukšti teisiniai standartai, sprendžiant asmens kaltės įrodytumo klausimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvykdė pareigos bylos įrodymais pagrįsti skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas.
2.2. BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyta, kad atsakomybės taikymą pagal minėtą dalį nulemia disponavimo narkotikais tikslas juos parduoti ar kitaip išplatinti. Taigi, norint inkriminuoti šio straipsnio minėto straipsnio 2 dalį, teismas turėjo vertinti ar yra pakankamai įrodymų patvirtinančių esminį požymį – tikslą platinti narkotikus. Kaip teisingai nurodė teismas, tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir kitais objektyviais bylos duomenimis. Ši veika gali būti padaroma tik aktyviais kaltininko veiksmais. Iš to seka, kad atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kyla asmeniui, kuris neteisėtai pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tai reiškia, kad R. M. turėjo atlikti ar ketinti atlikti veiksmus, susijusius su karfentanilio platinimu ir tai skundžiamame nuosprendyje turėjo būti pagrįsta įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažinęs jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį rėmėsi tik rastu jo automobilyje karfentanilio kiekiu, skaičiavimu apie jų poreikį pačiam nuteistajam ir telefoninių pokalbių tarp R. M. ir kitų asmenų išklotinėmis.
Šalies argumentai
2.3. Pirmos instancijos teismas tinkamai nevertino, jog R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodymuose nuosekliai tvirtino, kad automobilyje rastą karfentanilį laikė asmeniniam vartojimui. Tą patį pakartojo teisme. Nurodė, kad vartoja narkotikus nuo 2004 metų, suvartoja po 4 lankstinukus po 6 kartus per dieną. Todėl automobilyje rasti 18-20 lankstinukų ar taip vadinamų dozių yra jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teisme apklaustas specialistas, kuris tyrė rastų automobilyje miltelių sudėtį, nustatė jog rastas narkotikas yra karfentanilis su difenhidramino priemaiša. Difenhidraminas specialisto teigimu nėra narkotinė medžiaga, o panaudota kaip priemaiša kiekiui padidinti. Pagal Toksikologijos laboratorijos specialistės išvadą R. M. šlapime rastas narkotiko karfentanilio su difenhidraminu pėdsakai. Šie bylos įrodymai patvirtina, jog jis vartojo tos pačios sudėties narkotinę medžiagą su ta pačia priemaiša (difenhidraminu), kurie ir buvo rasti jo automobilyje. Pažymėtina, kad R. M. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (t. 2, b. l. 50-52). Tai patvirtina, kad jis pats narkotikų nedozavo, lankstinukų negamino t. y. neatliko veiksmų būdingų jų platinimui, o įsigijo juos savo vartojimui. Todėl teismo išvada dėl didelio kiekio narkotikų rastų automobilyje, kaip pakankamo įrodymo narkotikų platinimo išvadai padaryti yra nepagrįsta bylos duomenimis.
2.4. Pirmos instancijos teismo abejonės R. M. teiginiais, kad praktiškai visais atvejais su moterimi, kurios duomenų jis atskleisti nesutiko ir kuri naudojosi abonentu Nr. +(duomenys neskelbtini), jis tarėsi susitikti kazino tikslu palošti, tuo kontekstu buvo kalbama ir apie pinigus, tačiau kaip matyti iš pokalbių, būdavo atvejų, kai kalba buvo apie susitikimus prie degalinių, kaltinamojo gyvenamosios vietos ir pan., kas vertinant kartu su pokalbių turiniu, verčia pagrįstai abejoti kaitinamojo versija, yra nelogiškos. R. M. duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad nesutiko atskleisti moters duomenų, nes jis turėjo artimus santykius su ištekėjusia moterimi, romaną. Priežastis – nenoras jai pakenkti. Taigi, logiška kad jie galėjo susitikti ne tik kazino, bet ir kitose mažiau žmonių lankomose vietose ir tai patvirtina bylos duomenys. Teismo abejonės yra tik R. M. pakalbių su jam pažįstama moterimi turinio interpretacija, nepagrįsta kitais bylos vienareikšmiais įrodymais dėl jų nusikalstamų santykių įsigyjant ir platinant narkotines medžiagas.
2.5. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino prieštaringų policijos pareigūnų parodymų duotų teisme. Pareigūnas G. G. 2024 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime dėl sulaikymo aplinkybių, nurodė, jog gauta informacija, kad R. M. galimai platina narkotines medžiagas, 2024 m. liepos 23 d. buvo atliekamas slaptas stebėjimas. Tarnybiniame pranešime konstatuota, kad nenustatytas asmuo galimai įsigijo narkotines medžiagas iš R. M., bet šio asmens sulaikyti nepavyko. Tas pats pareigūnas teisme jau nurodė kiek kitas aplinkybes, kad 2024 m. liepos 23 d. ginamasis galimai išplatino narkotines medžiagas asmeniui vardu L. Asmuo jiems buvo žinomas ir jo nesulaikė, kadangi jie įvykį stebėjo 100 metrų atstumu, be to lauke temo. Teisme pareigūnas G. G. paaiškino, kad vakare, temstant, būdamas už 100 metrų matė, kad kažką ginamasis perdavė asmeniui vardu L. Tačiau jo nesulaikė, nes bijojo išsiduoti. Tokie parodymai vertintini kritiškai, kadangi pareigūnas su 20 metų darbo patirtimi turėdamas galimybę sulaikyti asmenį vardu L. su narkotikais ir taip įrodyti platinimo (M. atžvilgiu) bei įsigijimo (L. atžvilgiu) faktus, to nepadaro ar neduoda nurodymo kitam, šalia L. buvusiam pareigūnui V. M. jį sulaikyti. Iš to seka išvada, kad pareigūnai nebuvo tikri, jog R. M. asmeniui L. perdavė narkotikus. Galimai buvo priešingai – L. perdavė narkotikus ginamajam. Tada logiška, kad sekant R. M. buvo tikslas sulaikyti jį platinant narkotikus. Kai buvo pastebėta kad galimai jis gauna iš L. narkotikus, pastarojo sulaikymas buvo atidėtas. Lieka tik prielaidos, jog R. M. galimai išplatino narkotikus Lukui, bet nepaneigta ir tai, jog narkotikus R. M. galėjo platinti Lukas.
2.6. Iš telefoninių pokalbių 2024 m. liepos 23 d. laikotarpiu nuo 17.36 val. iki 18.18 val., analizės galima daryti neabejotiną išvadą, kad R. M. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kalbėjo su asmeniu, vardu L., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo sutaręs susitikti dėl narkotinės medžiagos karfentanilio perdavimo/pardavimo (t. 1, b. 1. 100-101), tačiau pastebėjo juos sekančius policijos pareigūnus. 17:36:54 val. ir 17:42:01 val. jie tariasi, už kiek laiko ir kur susitiks, taip pat galimai dėl perduotinos narkotinės medžiagos kiekio, o 17:55:11 val. R. M. labai susinervinęs (kas girdėti iš balso ir intonacijos) rėkia pašnekovui, kad juos seka policijos pareigūnai. Teismas daro prielaidą, kad pokalbiai buvo galimai dėl parduodamų narkotinių medžiagų kiekio. Taigi, nurodytas epizodas, teismo nuosprendyje buvo pagrįstas ne įrodymais, o tik prielaida, kuri turi būti vertinamas kritiškai ir ja nesivadovaujama nuosprendyje.
2.7. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismo padaryti BPK nuostatų pažeidimai laikytini esminiais, nes nuosprendis dėl prekiavimo dideliu kiekiu narkotine medžiaga – karfentaniliu pagrįstas ne įrodymais vienareikšmiškai patvirtinančiais R. M. kaltę, o tik prielaidomis ir abejonėmis.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo R. M. gynėja advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir netenkinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti proceso išlaidas. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
N. R. M. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už didelio kiekio narkotinės medžiagos laikymą turint tikslą platinti.
5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. M. yra kaltas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti. Apeliantas neginčija, kad padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir disponavo narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis.
6. Tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama, kad R. M. disponavo narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu, ne tik savo reikmėms, bet ir turėdamas tikslą parduoti ar kitaip jas platinti. Nuteistasis neneigia, kad jo naudojamoje transporto priemonėje „Renault Master“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) viso buvo rasta 0,001063 g narkotinės medžiagos – karfentanilio. Nors R. M. teigia, jog visos rastos medžiagos buvo laikomos jo asmeniniam naudojimui, nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas, nustatyta, kad dalis rastų medžiagų – folijos gabaliukas su 6 folijos lankstinukais su 0,143 g šviesių, nevienalyčių miltelių, kuriuose buvo – 0,000335 g narkotinės medžiagos – karfentanilio buvo skirtos jo asmeniniam naudojimui, ir dalis, rasta baltos spalvos popieriuje su folijos gabaliuku, kuriame buvo 10 folijos lankstinukų su 0,157 g šviesių, nevienalyčių miltelių, kuriuose buvo 0,000509 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir 2 didesniuose folijos lankstinukuose su 0,145 g šviesių, nevienalyčių miltelių, kuriuose buvo 0,000219 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, buvo skirta platinimui.
7. BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1–2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymis, todėl, kaip ir kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014).
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad vartoja narkotikus nuo 2004 metų, suvartoja po 4 lankstinukus po 6 kartus per dieną. Todėl automobilyje rasti 18-20 lankstinukų ar taip vadinamų dozių yra jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Nors skunde nurodoma, kad tokie jo parodymai yra nuoseklūs, aukštesniojo teismo vertinimu, yra priešingai. Ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. liepos 24 d.) apklaustas R. M. nurodė, kad jis nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau kartais, kas 2-3 dienas pavartoja fentanilį. Teigė, kad 2024 m. liepos 22 d. apie 21 val., tikslu nusipirkti narkotinių medžiagų nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie autobusų stoties, prie parduotuvės „Iki“. Prie jo priėjo apie 30-35 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, be išskirtinių veido bruožų, romų tautybės vyras. Vyriškiui pasakė, kad nori įsigyti 3 gramus narkotinės medžiagos – fentanilio. Minėtas vyras jam padavė 3 folijos gabaliukus, kuriuos išvyniojo, ir parodė, kad kiekviename gabaliuke yra po 10 lankstinukų su narkotine medžiaga. Vyrui sumokėjo 300 Eur. Su įgyta narkotine medžiaga nuėjo į automobilį „Renault Master“. Automobilyje per kelis kartus suvartojo narkotines medžiagas iš 12 folijos lankstinukų. Likusi narkotinė medžiaga buvo viršutinėje automobilio panelėje. Apklausiamas teisme parodė, kad sutinka su dideliu kiekiu, bet jis po 5-6 gramus vartodavo, net iš buto buvo dėl to išmestas. Liepos mėnesį turėjo nusipirkęs narkotikų. Pirko autobusų stotyje prie „Iki“ parduotuvės iš čigonų ar migrantų. Nepamena už kiek nupirko, jie buvo folijos lankstinukuose. Vieną lankstinuką suvartojo, kitus paslėpė. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis parodė, kad apie 18 dozių buvo rasta pas jį. Jam vienam vartojimui reikėjo 4 pakelių. Ta medžiaga, kuri buvo rasta, tai buvo 5 dozės, po 4 popieriukus kiekvienai. Išvarstė į mažesnius pakelius, nes stengdavosi mažinti vartojimą ir bandydavo mažiau suvartoti. Kiekio, kurį rado pas jį, jam užtektų dienai. Dozės už 300 Eur jam užtekdavo dienai, jeigu geras produktas. Po eksperto ir liudytojų policijos pareigūnų apklausos kaltinamasis R. M., atsakydamas į klausimus, parodė, kad pareigūnai jam galėjo ir paki6ti kitos medžiagos. Prisipažįsta turėjęs narkotikus, bet nepamena, kiek jų buvo. Nuo tokio kiekio, kurį pas jį rado, turėjo mirti tą dieną. Kiekvieną dieną tai vartodavo.
9. Iš išdėstyto matyti, kad nuteistojo skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo viso proceso metu duotų nuoseklių parodymų, yra nepagrįsta gynybinė versija, kadangi jo pozicija apie jo vartojimo įpročius ir konkrečių jo valdomoje transporto priemonėje rastų narkotinių medžiagų įsigijimo, suvartotų medžiagų kiekio iki jo sulaikymo, aplinkybės, viso proceso metu kito. Būtent šios aplinkybės paneigia ir apeliaciniu skundu keliamas abejones pareigūnų parodymais ir taip pat nuteistojo iškeltą versiją, jog galimai ne R. M. išplatino narkotines medžiagas asmeniui vardu L. (kas R. M. nėra inkriminuojama), o būtent L. jam išplatino narkotines medžiagas. Ši nuteistojo skunde keliama aplinkybė yra visiškai nauja, kadangi tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad narkotines medžiagas įgijo prie parduotuvės „Iki“ iš nepažįstamų asmenų, todėl tiek šios aplinkybės tiek abejonės, keliamos dėl pareigūnų duotų parodymų, arba tiksliau, dėl jų veiksmų (neveikimo), vertintinos kritiškai.
10. Pastebėtina ir tai, kad nors nuteistasis apeliaciniame skunde itin akcentuoja su nenustatyta moterimi turėtus romantinius santykius, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai šioje dalyje daugiausia, ir visai pagrįstai, yra susiję ne su šiais R. M. pokalbiais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje itin išsamiai išanalizavo nuteistojo telefoninius pokalbius su kitais asmenimis, dėl konkrečių pokalbių turinio apklausė ir R. M., todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo to daryti pakartotinai. Iš nuteistojo telefoninių pokalbių turinio matyti, kad nors pokalbių metu R. M. su pirkėjais stengiasi kalbėti koduotai, neįvardija daiktų tikraisiais vardais, tačiau iš pokalbių visumos darytina vienareikšmiška išvada, kad kalbama būtent apie narkotines medžiagas, jų kiekį, kainą, susitikimų vietas ir laiką. Akivaizdu, kad asmenys koduodami savo pokalbius imasi atsargumo priemonių, nes supranta, kad jų daroma veika yra neteisėta ir gali užtraukti griežtą atsakomybę. Iš pokalbių matyti ir tai, kad stengiamasi kalbėti trumpai, susitikti tiksliu laiku ir trumpai, greitai pasišalinti iš sutartų vietų. Liudytojas pareigūnas G. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. M. kalbėjo su klientais, buvo iššifruoti pokalbiai ir galima buvo suprasti, kad platino narkotines medžiagas. Liudytojas turi daug patirties tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus. Be to, toje vietoje 70 autobusas nevažinėja. Sulaikytų R. M. klientų nebuvo, viską suprato pagal pokalbius ir atliekant sekimo veiksmus.
11. R. M. ir kitų asmenų (pirkėjų) bendravimą apie narkotines medžiagas kodais patvirtina ir faktas, kad dalis tariamų autobusų ne tik, kad nevažiuoja į atitinkamas miesto dalis, bet ir apskritai neegzistuoja (pvz.: 70 autobusas, 110 autobusas), taip pat, visi pokalbiuose minimi „autobusai“ ir jų „numeriai“ yra lyginiai, apvalūs, kas, vertinant kartu su pokalbių turiniu, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad tokiu būdu R. M. šifruotai informuojamas, už kokią sumą narkotinės medžiagos yra prašoma. Juolab, kad dalyje pokalbių nėra visiškai išlaikomas koduotas bendravimas, pavyzdžiui: yra paklausiama „ką duosi? – 30“, arba itin gerai išvadas leidžiantis daryti pokalbis: „P. (pirkėjas) – Einu pro „Lidlą“. RM. (R. M.) – O ką tu ten turi? P. – Su 40 autobusu atvažiavau. RM. – 30-tas? P. – 40-tas. RM. – A, nu gerai, su tuo, minkštasis, jo? P. – O šita, klausyk, J. čia buvo, nes jinai čia man skambina, prašo kažko jinai. RM. – Ko prašo? P. – Dadėt 5 eurus, ten kažką jinai nori. Aš tai galiu dadėt, jeigu jinai taip jau miršta ten. RM. – Iš kur dadėsi, o kam tu dadėsi? P. – Nu J. turi 5 eurus, nori, kad aš dar duočiau 5. RM. – Nu ir kas bus? P. – Per mus 10 eurų bus. RM. – 60? P. – Ne, nu tada bus 50, nu pas mane 40 ir pas ją 10 bus, nu tai. RM. – Nu tai gerai, gerai. Iš šio pokalbio taip pat matyti, kad parduodamos narkotinės medžiagos – karfentanilio - dozės kaina – 10 Eur, kas dar kartą patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nurodomi tariamo viešojo transporto maršrutų numeriai iš tiesų yra pinigų sumos, t. y. nurodant tariamo autobuso numerį, R. M. yra informuojamos apie pirkėjui reikalingos narkotinės medžiagos kiekį ir sumą, kurią pirkėjas turi sumokėti.
12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022, 2K-258-719/2024, 2K-35-1214/2025). Taigi, tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nustatomas vertinant byloje surinktų įrodymų visumą.
13. Skundo argumentai, kad R. M. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta, kas patvirtina, kad jis pats narkotikų nedozavo, lankstinukų negamino t. y. neatliko veiksmų būdingų platinimui, o įsigijo narkotikus savo vartojimui, yra laikytini jo gynybine versija. Toks argumentas prieštarautų ir jo pripažinimui, kad narkotines medžiagas – karfentanilį jis laikė savo naudojimui, dalį jo buvo suvartojęs iki sulaikymo, kadangi ir tokiu atveju ant jo rankų galėjo likti narkotinių medžiagų likučių, kurios matytųsi paėmus nuoplovas nuo jo rankų, tačiau jų neliko. Faktas, kad jis pats vartojo turėtas narkotines medžiagas, byloje buvo nustatytas ir patvirtintas 2024 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2249/2024(01), kurioje nurodyta, kad R. M. šlapime rasta karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio matabolitas), difenhidramino. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl tikslo platinti narkotines medžiagas buvimo, neturėtų būti suabsoliutinamas jų vartojimo asmeniniais tikslais faktas. Vien tai, kad asmuo pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, savaime nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, o tik parodo, kad šalia platinimo jis galėjo turėti ir kitą tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-293-697/2015, 2K-52-942/2022). Taigi, vien tai, kad R. M. ir pats vartojo karfentanilį, negali paneigti visumos pirmiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių, pagrindžiančių visus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius.
14. Baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko parodymais, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar savo neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-628/2020).
15. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis R. M. narkotinę medžiagą – karfentanilį laikė turėdamas du tikslus – savo asmeniniam vartojimui bei turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas ir šią išvadą grindė iš įvairių šaltinių gautais įrodymais kaip visuma, t. y. specialistų išvadomis, liudytojų parodymais, slaptų sekimų protokolais, telefoniniais pokalbiais. Vidinį teismo įsitikinimą, kad nuteistasis R. M. narkotines medžiagas laikė turėdamas tikslą ne tik jas vartoti, bet ir platinti, sustiprina ir tai, kad jis jau anksčiau ne kartą buvo teistas už narkotinių medžiagų platinimą.
16. Atsižvelgus į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus esminių BPK pažeidimų nepadarė, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti ir išteisinti R. M. dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo, skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
17. Atsižvelgdamas į tai, kad R. M. neturėjo gynėjo, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius R. M. parinko gynėją advokatę Jolantą Teresę Litvinskienę, kuri Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartimi buvo paskirta jo gynėja.
18. 2025 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teisme metu buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma „prašymas“ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriame nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 79.17 Eur, už R. M. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.
19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato kad gynėjo dalyvavimas būtinas kitais šio kodekso numatytais atvejais. Remiantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas. Kaip jau minėta, R. M. neturint gynėjo, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, iš R. M. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurias sudaro 79,17 Eur, ir jų iš nuteistojo R. M. nepriteisti.
Nutartis neskundžiama.