Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-28 · Civilinė byla Nr. 2S-142-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-28
Bylos Nr.
2S-142-345/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Danutė Kutrienė
Suinteresuotas asmuo
R. L.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-142-345/2011Procesinio sprendimo kategorija: 129.1; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Danutės Kutrienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Rimanto Vižainiškio pareiškimą dėl teismo sprendimų išaiškinimo, suinteresuoti asmenys- R. L. IĮ, R. L., D. L. ir R. L..

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas antstolis R.Vižainiškis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimų išaiškinimo, prašydamas išaiškinti 2010 m. sausio 20 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-1540-845/10 ir 2010 m. kovo 2 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-1540-845/10 vykdymo tvarką – galimybę vykdyti išieškojimą iš skolininkės R. L. sutuoktinio D. L.. Nurodė, kad vykdo 2010 m. sausio 20 d. ir 2010 m. kovo 2 d. teismo įsakymus dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo iš skolininkės R. L. IĮ išieškotojos R. L. naudai. Pažymėjo, kad vykdant nurodytus teismo įsakymus, nustatyta, kad R. L. IĮ savininkė R. L. gyvena santuokoje su D. L.. Santuoka buvo sudaryta 1987-11-06, o R. L. IĮ buvo įregistruota 2002-08-08. Pažymėjo, kad vykdomajame dokumente skolininke nurodyta R. L. IĮ, tačiau, remiantis CK 3.87 str. yra preziumuojama, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. R. L. IĮ su visu turtu bei įsipareigojimais bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso R. L. ir D. L.. Remiantis CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 3.92 str. 3 d., vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė yra laikoma bendrąja sutuoktinių prievole. Nurodė, kad R. L., vykdydama individualią veiklą, veikė šeimos interesais, nes iš veiklos gautos pajamos buvo naudojamos abiejų sutuoktinių reikmėms. Todėl prievolės, kurios atsirado vykdant individualią veiklą, yra bendrosios sutuoktinių prievolės. Pažymėjo, kad D. L., nesutikdamas su išdėstyta pozicija, privalo įrodyti, kad sutuoktinės vykdoma veikla ir iš jos gautos pajamos buvo naudojamos tik asmeniniais R. L. tikslais, o ne bendriems poreikiams tenkinti. Neįrodžius šių aplinkybių, jis privalo atsakyti kartu su sutuoktine pagal prievoles civilinėje byloje Nr. L2-1540-845/10.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi pripažino, kad R. L. IĮ prievolės pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės R. L. IĮ kreditorės R. L. naudai 6801,42 Lt nesumokėto atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 700 Lt už advokato teisines paslaugas, taip pat į valstybės biudžetą 51 Lt žyminio mokesčio ir 7,10 Lt pašto išlaidų bei pagal Vilniaus m. 3 apylinkės tesimo 2010-03-02 teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės R. L. IĮ kreditorės R. L. naudai 8835,50 Lt vidutinio darbo užmokesčio nuo R. L. atleidimo iš darbo dienos 2008-11-28 iki pareiškimo teismui padavimo dienos, 21,55 Lt vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei į valstybės biudžetą 66,26 Lt žyminio mokesčio civilinėje byloje Nr. L2-1540-845/10 yra asmeninės R. L. IĮ prievolės ir turi būti vykdomos tik iš jai priklausančio turto.

Teismas konstatavo, kad teismo įsakymai, išduoti R. L. IĮ atžvilgiu (CPK 587 str. 2 p.), o nesant teismo įsakymo dėl D. L., antstolis negali išieškoti iš bendro sutuoktinių turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B.-H., N. M. H. v. antstolis D. Š., bylos Nr. 3K-3-567/2009). Teismas taip pat konstatavo, kad abiejuose teismo įsakymuose skolininke nurodyta tik R. L. IĮ, todėl kito skolininko, t.y. sutuoktinio D. L. įtraukimas reikštų 2010-01-20 ir 2010-03-02 teismo įsakymų pakeitimą, nustatant teises bei pareigas asmeniui, kuris nevykdė individualios veiklos ir kurio nesiejo jokie darbo teisiniai santykiai su kreditore R. L.. Tuo tarpu CPK 266 str. įtvirtina imperatyvų draudimą teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Teismas pažymėjo, kad dėl D. L. nebuvo priimti teismo įsakymai išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį, todėl jam negali atsirasti papildomų teisių ir pareigų, juolab, kad prieštaravimus dėl teismo įsakymo turėjo teisę pateikti tik skolininkė - R. L. IĮ, tuo tarpu D. L. neturėjo nei teisinės, nei praktinės galimybės ginčyti nurodytus teismo sprendimus, t.y. reikšti dėl jų prieštaravimus. Todėl, pripažinus prievolę pagal teismo įsakymus solidaria, D. L. būtų nustatytos teisės ir pareigos, kurios nebuvo nustatytos 2010-01-20 ir 2010-03-02 teismo įsakymais, o tai reikštų jais nustatytų aplinkybių bei faktų persprendimą. Nesant sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, vykdomasis dokumentas išieškoti iš jo asmeninio turto negali būti išduotas. Priešingu atveju, būtų pakeista teismo įsakymų dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, išieškojimo esmė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. L. prašo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, todėl neteisingai pritaikė materialines teisės normas. Teismas nepagrįstai vertino, kad civilinėje byloje Nr. L2-1540-845/2010 atsakovu yra patraukta sutuoktinė R. L.. Atsakovu dėl darbo užmokesčio priteisimo buvo patraukta R. L. IĮ, o ne pati R. L. kaip fizinis asmuo. Reginos ir D. L. santuoka įregistruota 1987 m. Individuali R. L. įmonė įregistruota 2002 m. Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl R. L. įmonė su visu savo turtu bei įsipareigojimais bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso R. L. ir D. L. ir teismo įsakymu pareiškėjai priteista skola iš R. L. IĮ turi būti išieškoma iš bendro sutuoktinių turto. Pažymėjo, kad teismas pasisakydamas, jog prievolės pagal teismo įsakymus yra asmeninės R. L. IĮ pažeidė CK 3.87 str., 3.109 str. 1 d. 1 ir 2 p., LR Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d., 8 str. 4 d. nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. L. prašo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismas, priimdamas nutartį pažeidė materialines ir procesines teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šios bylos vykdymo stadijoje susiklosčiusią faktinę situaciją, teisingai, nekeisdamas jo turinio, išaiškino antstolei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarties vykdymo tvarką, nenukrypo nuo formuojamos šiais klausimais teismų praktikos, o atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.

LR Konstitucijos 109 str. nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teismai šią misiją įgyvendina ir užtikrina nagrinėdami bylas ir priimdami jose baigiamuosius aktus – sprendimus. Teismo sprendimo priėmimu procesas paprastai nesibaigia, nes teismo sprendimas turi būti įgyvendintas. Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinama teisė į teisminę gynybą ir turint galutinį teismo sprendimą, asmuo turi teisę reikalauti šį sprendimą įvykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d.). Kasacinės instancijos teismas dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformavęs savo poziciją ir ne kartą pasisakė, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas šis sprendimas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis c.b. 3K-7-242/2009; 2007-11-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2007;2007-10-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-421/2007 ir kt.). Kitoks traktavimas akivaizdžiai prieštarautų sprendimo išaiškinimo instituto paskirčiai.

Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 str. 1 d.). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 str. 1 d., tiek 589 str. 1 d.) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-238/2007). Teismas, priklausomai nuo antstolio prašymo, turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien pačią vykdymo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo įsakymas išduodamas CPK 436 str. nustatyta tvarka. Skirtingai nei sprendimas, pats teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas(CPK 587 str.), kuris savo turiniu turi atitikti vykdomajam dokumentui nustatytus reikalavimus (CPK 436 str. 4 d.).

Nagrinėjamoje byloje antstolis, remdamasi CPK 589 straipsnio nuostatomis, prašė išaiškinti teismo įsakymų vykdymo tvarką nurodant, ar galima antstoliui vykdyti skolų išieškojimą solidariai iš abiejų sutuoktinių, t.y. iš R. L. ir D. L..

Bylos duomenys tvirtina, kad 2010-01-20 teismo įsakymu nutarta išieškoti iš Reginos Laurinavičienės individualios įmonės 6 801,42 Lt nesumokėto atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 707,10 Lt bylinėjimosi išlaidų R. L. naudai (b.l. 16) ir 2010-03-02 teismo įsakymu nutarta išieškoti iš Reginos Lucinavičienės individualios įmonės 8 835,50 Lt vidutinio darbo užmokesčio nuo kreditorės atleidimo iš darbo dienos 2008-11-28 iki pareiškimo teismui padavimo dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 835,50 Lt sumos nuo bylos iškėlimo 2010-01-15 teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 66,26 Lt bylinėjimosi išlaidų R. L. naudai (b.l. 21). R. L. ir D. L. santuoką sudarė 1987-11-06 (vyk.b. Nr. 128-818/2010). D. L. į bylos nagrinėjimą 5trauktasn nebuvo.

Šaliai, dėl kurios sprendimas priimtas, nevykdant sprendimo geranoriškai, vadovaujantis CPK VI dalies normomis įvykdomas priverstinai. Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas – šiuo atveju teismo įsakymai. Pagal CPK 648 str. 1 d. 4, 7 p., vykdomajame rašte, be kitų privalomų rekvizitų, turi būti pažodžiui nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis ir pilnas skolininko pavadinimas, asmens kodas ir adresas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tiek bylos duomenys tvirtina, jog tiek 2010-01-20, tiek 2010-03-02 buvo išduoti teismo įsakymai išieškoti iš skolininkės R. L. IĮ kreditorės R. L. naudai su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas (vykd. bylos Nr. 0128/10/00818 ir 0128/10/01159). Abiejuose teismo įsakymuose skolininke nurodyta tik R. L. IĮ. Tokiu būdu, nesant teismo įsakymo dėl antrojo sutuoktinio D. L., antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo (įsakymo) pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo (įsakymo) pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis c.b. 3K-7-114/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-567/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis c.b. 3K-3-81/2010).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo, šiuo atveju teismo įsakymo, išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo (įsakymo) pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėtina, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (teismo įsakymas), kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas. Dėl nurodytų priežasčių kolegija išaiškina, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu (skolininku), kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas c.b. Nr. 3K-P-186/2010).

Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino antstoliui, jog jis galis vykdyti skolų išieškojimą pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-01-20 ir 2010-03-02 įsakymus tik iš R. L. IĮ, konstatuojant jog skolos pagal minėtus teismo įsakymus yra asmeninės R. L. IĮ prievolės ir turi būti vykdomos tik iš jai priklausančio turto.

Kiti suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai išaiškino antstolei teismo sprendimo vykdymo tvarką, visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o suinteresuoto asmens atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisKolegijos teisėjos Rasa GudžiūnienėDanutė Kutrienė