- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- e2-2760-615/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmones „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- V. D., notarei Rūtai Palšauskienei
- Advokatai
- Andrejus Zavtrakovas
nedalyvaujant ieškovui A. D., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmones „Turto bankas“ atstovui, tretiesiems asmenims V. D., notarei Rūtai Palšauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, tretieji asmenys V. D., notarė Rūta Palšauskienė, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo ir priėmimo perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas A. D. pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą priėmė palikimą po savo tėvo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 5-2-8152, išduotą Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarės Rūtos Palšauskienės, ir 2016 m. spalio 20 d. priėmimo perdavimo aktą Nr. TP1-526/419754. Ieškovas ieškinyje (3-8 b.l.), dublike (b. l. 112-113) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas A. D., gim. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir trečiasis asmuo V. D. yra palikėjo sūnūs. Ieškovas palikimą po savo tėvo mirties priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, tuo tarpui trečiasis asmuo V. D. 2016-03-01 pateikė Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarui Donatui Germanavičiui pareiškimą, kuriame nurodė, jog palikimo po tėvo mirties nepriėmė, turto nevaldo, paveldėjimo teisės liudijimo gauti nenori, į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nesikreips ir pretenzijų į palikimą nereikš. 2016 m. lapkričio 18 d. Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarė Rūta Palšauskienė informavo ieškovo atstovą, kad po palikėjo mirties yra užvesta paveldėjimo bylą Nr. 5-126/16, 2016 m. spalio 18 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Patikrinus VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką, paaiškėjo, kad palikėjui priklausiusį butą/patalpą – butą su rūsiu 3,71 kv. m., pažymėtu R-42, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 18 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 5-2-8152 pagrindu paveldėjo Lietuvos Respublika, kurią patikėjimo teise atstovauja VĮ „Turto bankas“ perėmęs butą 2016 m. spalio 20 d. priėmimo – perdavimo akto Nr. TP1-526/419754 pagrindu. Ieškovas apie buto perėjimą Lietuvos Respublikos nuosavybei sužinojo tik kreipęsis į advokatų kontorą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atstovui gavus atsakymą iš notarės Rūtos Palšauskienės. Ieškovas, kaip pirmos eilės įpėdinis per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Ieškovas pažymi, kad po palikėjo mirties bute liko gyventi palikėjo sūnūs – ieškovas ir trečiasis asmuo V. D., tačiau paveldimu turtu rūpinosi ir mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas mokėjo tik ieškovas. Tai patvirtindamas trečiasis asmuo pareiškė Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarui Donatui Germanavičiui pareiškimą. Be to, ieškovas sumokėjo antstoliams palikėjo skolas, kurios buvo susidariusios dar iki palikėjo mirties ir dėl kurių butui buvo taikytas areštas. 2014-11-13 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-25844-945/2014, tarp ieškovo ir AB „Kauno energijos“ patvirtinta taikos sutartis dėl įsiskolinimų už patalpų šildymą ir už pateiktą šilumą karštam vandeniui ruošti. Ieškovas nurodo, jog jis aktyviais veiksmais priėmė turtą, likusį po savo tėvo mirties – rūpinosi ne tik nekilnojamuoju turtu (Butu), bet ir jame esančiais kilnojamaisiais daiktais (baldais, buitine technika, rūbais, relikvijomis ir t.t.), todėl turi būti laikomas priėmusiu palikėjo palikimą įpėdiniu.Teismo posėdžio metu, ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, ieškinį grindė jame nurodytomis aplinkybėmis ir į civilinę bylą pateiktais įrodymais. Nurodė, jog kitų aplinkybių nurodyti negali. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“ atsiliepime ir triplike nurodė, jog neprieštarauja ieškinio reikalavimams. Nurodė, jog turto bankas neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. D. paveldimo turto priėmimą valdyti. Pažymėjo, jog paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tuo atveju, kai nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė. Kadangi palikimo atsiradimo momentu įstatyminis įpėdinis palikimo nepriėmė ir jis perėjo valstybei, ją atstovaujančiai Valstybės įmonei „Turto bankui“ buvo išduotas palikimo priėmimo valstybei liudijimas, tačiau jei teismas nustatytų, kad A. D. priėmė tėvo A. D. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, būtų pagrindas nurodytą palikimo priėmimo valstybei liudijimą, išduotą Kauno m. 5-ojo notarų biuro, notarinio registro Nr. 5-2-8152, panaikinti, kadangi nebeliktų CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavyben. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Tretieji asmenys V. D. ir notarė Rūta Palšauskienė atsiliepimų į ieškinį nepateikė teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Tiek pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011). 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Kadangi 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje, CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).Iš pareiškėjo ieškinyje nurodytų aplinkybių, prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas A. D. ir trečiasis asmuo V. D. buvo A. D. sūnūs (11 b.l.). A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo V. D. 2016-03-01 pateikė Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarui Donatui Germanavičiui pareiškimą, kuriame nurodė, jog palikimo po tėvo mirties nepriėmė, turto nevaldo, paveldėjimo teisės liudijimo gauti nenori, į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nesikreips ir pretenzijų į palikimą nereikš. Kauno 5-asis notarų biuras savo 2016-11-18 rašte Nr. 226, nurodė, jog po A. D. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 5-126/16 ir 2016-10-18 buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (b. l. 10). A. D. iki mirties priklausė butas/patalpa – butas su rūsiu 3,71 kv. m., pažymėtas R-42, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad po A. D. mirties, A. D. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, patvirtina atsiskaitymai už butui tiektas komunalines paslaugas (17-34 b. l.). Aptarti rašytiniai įrodymai, ieškovo ieškinyje ir dublike patvirtina, kad ieškovo sūnus A. D. pradėjo faktiškai valdyti savo tėvo turtą po jo mirties 2014-10-18. A. D. rūpinosi po tėvo mirties likusiu turtu, juo naudojosi, mokėjo mokesčius turimam nekilnojamajam turtui išlaikyti. Atsakovas neprieštaravo, ieškovo reikalavimų patenkinimui, todėl esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog A. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Patenkinus šį ieškovo reikalavimą, atsirado pagrindas panaikinti palikimo priėmimo valstybei liudijimą, išduotą Kauno m. 5-ojo notarų biuro, notarinio registro Nr. 5-2-8152, kadangi nebeliko CK 5.62 straipsnyje nurodyto teisinio ir faktinio pagrindo palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Todėl teismas tenkina ir ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2016 m. spalio 18 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 5-2-8152, išduotą Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarės Rūtos Palšauskienės, ir 2016 m. spalio 20 d. priėmimo perdavimo aktą Nr. TP1-526/419754.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 448 straipsniu,
nutaria:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po jo tėvo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Pripažinti negaliojančiu 2016 m. spalio 18 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 5-2-8152, išduotą Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarės Rūtos Palšauskienės, ir 2016 m. spalio 20 d. priėmimo perdavimo aktą Nr. TP1-526/419754.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.