Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (atsakovo) ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2444-657/2017 atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016, išnagrinėtoje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Arno Vila“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys V. K., akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“, uždaroji akcinė bendrovė „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“, atsakovo ERGO Insurance SE priešieškinį ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Arno Vila“ dėl ekspertizės išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas (atsakovas) ERGO Insurance SE 2017-07-12 kreipėsi į teismą (b. l. 1–7), prašydamas atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių); atnaujinus procesą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-352-407/2017 ir Kauno apygardos teismo 2016-10-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016 ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškovės RUAB „Arno Vila“ ieškinį atmesti, tenkinti pareiškėjo ERGO Insurance SE 2013-12-11 priešieškinį; grąžinti pareiškėjui ERGO Insurance SE 5 539 Eur žyminio mokesčio, be pagrindo sumokėto apeliacinėje instancijoje; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog Kauno apygardos teismas 2016-10-03 sprendimu priteisė iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškovei RUAB „Arno vila“ 427 846,95 Eur draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 411,11 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovo ERGO Insurance SE priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo valstybei 5 437 Eur žyminio mokesčio ir 32,93 Eur teismo turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus; grąžino ieškovei RUAB „Arno vila“ 405,47 Eur, esančius Kauno apygardos teismo atsiskaitomojoje sąskaitoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-02-15 nutartimi Kauno apygardos teismo 2016-10-03 sprendimą pakeitė ir rezoliucinę dalį išdėstė taip: ,,Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE ieškovei RUAB ,,Arno vila“ 126 267,93 Eur draudimo išmoką, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo 126 267,93 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš RUAB ,,Arno vila“ atsakovui ERGO Insurance SE 6 094,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui V. K. 417 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžinti ieškovei RUAB ,,Arno vila“ 405,47 Eur, esančius Kauno apygardos atsiskaitomojoje sąskaitoje; priešieškinį atmesti“.Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2017-06-19 sprendimu Nr. KT-22, kuriame konstatuota, kad teismo ekspertui S. V., išnagrinėtoje byloje atlikusiam teismo skirtą pastato ekspertizę, išduotuose kvalifikacijos atestatuose nėra numatyta teisė vykdyti veiklą, susijusią su gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų projektų ar jų dalių rengimu ir projektų vykdymo priežiūra ar šių pastatų statyba, statybos technine priežiūra ar ekspertize, kas, pareiškėjo teigimu, reiškia, jog ekspertas neturėjo teisės savarankiškai rinkti medžiagos, atlikti ekspertizės. Šios aplinkybės egzistavo teismui nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Šios aplinkybės pareiškėjui tapo žinomomis tik gavus tarybos sprendimą Nr. KT-22 (2017-06-21). Bylą išnagrinėję teismai, kritiškai įvertinę eksperto S. V. atliktos ekspertizės išvadas, tikėtina, būtų priėmę kitokį sprendimą ar nutartį. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti jis nėra praleidęs.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017-09-07 nutartimi (b. l. 59–64) atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016, priteisė iš pareiškėjo atsakovei RUAB „Arno vila“ 726 Eur advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, priteisė iš pareiškėjo trečiajam asmeniui UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“ 484 Eur advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.Teismas sprendė, jog pareiškėjas įstatymo nustatyto termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo nepraleido. Tačiau pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka naujumo kriterijaus. Aplinkybės dėl teismo eksperto S. V. netinkamos kompetencijos atlikti teismo paskirtą statybos techninę ekspertizę, dėl ekspertizės akto trūkumų buvo išsamiai išnagrinėtos šioje civilinėje byloje ir teismų jau įvertintos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui apie Teismo ekspertų koordinavimo tarybai pateiktą savo skundą nepranešė, neprašė bylos sustabdyti ar skirti byloje pakartotinę ekspertizę. Vien aplinkybė, kad ekspertas S. V. atlikdamas ekspertizę pažeidė etikos kodekso reikalavimus ir todėl jam buvo skirta nuobauda, neleidžia daryti bent tikėtinos išvados, jog tai galėjo turėti įtakos teismo sprendimo priėmimui, juolab kad taryba nevertino teismo eksperto surašytų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo bei defektų nustatymo ir ištaisymo sąnaudų apskaičiavimo teisingumo, o vertino eksperto veiksmus tik dėl etikos kodekso pažeidimų. Be to, šis Teismo ekspertų koordinavimo tarybos sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-4564-171/2017), tokia byla dar nėra išnagrinėta ir šis tarybos sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas ERGO Insurance SE atskirajame skunde (b. l. 75–80) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-09-07 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Aplinkybė, kad ekspertas neatitinka jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų, pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Išnagrinėtoje byloje savo procesiniuose dokumentuose nurodydamas argumentus dėl eksperto kvalifikacijos trūkumų, pareiškėjas galėjo tik daryti prielaidą apie tokios aplinkybės egzistavimą, tačiau neturėjo ir neturi kompetencijos jos savarankiškai nustatyti. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas neinformavo teismo apie tarybai pateiktą skundą, nes šį skundą tarybai pateikė ne pareiškėjas, o AB „Panevėžio statybos trestas“, pareiškėjas apie tyrimą sužinojo tik tarybai priėmus sprendimą Nr. KT-22 (2017-06-21). Pats teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog pareiškėjas apie aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti, sužinojo 2017-06-21, taigi šios aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui.Pareiškėjo nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, nes nekompetentingo eksperto parengtos išvados yra iš esmės vienintelis įrodymas, kuriuo buvo grindžiami teismų procesiniai sprendimai dėl ginčo esmės, tai reiškia, kad juose nurodytos aplinkybės nustatytos be jokio patikimo leistino ir susijusio įrodymo. Teismas ex officio (savo iniciatyva) privalėjo sustabdyti bylą dėl proceso atnaujinimo, kol bus išspręsta byla, nagrinėjama administracine tvarka dėl tarybos sprendimo dėl eksperto kvalifikacijos.Ieškovė RUAB „Arno vila“ atsiliepime (b. l. 82–85) prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti jos patirtas 484 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ne tik neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių apibrėžimo, bet ir yra nepagrįstos. Teismo paskirto eksperto kompetencija ir kvalifikacija, tiek jį paskyrus, tiek ir išnagrinėjus bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo tokia pati, todėl eksperto kvalifikacija turėjo būti tikrinama dar prieš paskiriant jį ekspertu išnagrinėtoje byloje. Abejonės dėl eksperto kvalifikacijos pareiškėjo buvo keliamos dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo įsitikinimas dėl nepakankamos eksperto kvalifikacijos buvo grindžiamas konkrečiais motyvais.Teismas nagrinėdamas bylą sprendimą priėmė vadovaudamasis ne vien eksperto išvada, o vertindamas įrodymų visetą (šiuo atveju sprendimas buvo grindžiamas eksperto išvada tik dėl defektų šalinimo kainos, kuri buvo žymiai mažesnė, nei nustatyta kitais rašytiniais įrodymais).Trečiasis asmuo AB „Panevėžio statybos trestas“ atsiliepime (b. l. 88–89) prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas bei proceso šalys neturi specialių žinių, todėl negalėjo tinkamai įvertinti eksperto kvalifikacijos. Žinodamas aplinkybes apie teismo eksperto kvalifikaciją, teismas būtų nevertinęs teismo ekspertizės, o būtų vertinęs byloje esančią specialistų išvadą, todėl būtų priimti kitokie sprendimai. Taryba konstatavo, jog teismo eksperto kvalifikacija nesuteikė jam teisės atlikti viso ypatingo statinio ekspertizės, nes jo kvalifikacija apėmė tik minėto statinio projekto dalių – vandentiekio ir nuotekų šalinimo – ekspertizę. Teismo eksperto išvados, peržengiančios jo specialiųjų žinių ribas, negali turėti įrodomosios reikšmės.Trečiasis asmuo UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“ atsiliepime (b. l. 91–92) prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:Tiek pareiškėjui, tiek trečiajam asmeniui AB „Panevėžio statybos trestas“ visos bylos nagrinėjimo metu buvo žinomos aplinkybės, susijusios su eksperto S. V. turima kvalifikacija. Pareiškėjo pateiktas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2017-06-19 sprendimas yra naujas įrodymas, bet nėra nauja aplinkybė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Šiuo naujai gautu įrodymu pareiškėjas pareiškime dėl proceso atnaujinimo įrodinėja tas pačias aplinkybes, kurios buvo tiriamos bylą nagrinėjant anksčiau.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas (pareiškėjas) ERGO Insurance SE pateikė prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-312-173/2016, kurioje buvo kilęs ginčas dėl rangovo atliktų statybos darbų defektų ir apelianto, išdavusio ieškovei garantinio laikotarpio laidavimo raštą, pareigos atlyginti šių defektų šalinimo išlaidas. Kauno apygardos teismas paskyrė statybos techninę ekspertizę, teismo ekspertas S. V. 2015-11-14 atliko ekspertizę, kuria buvo nustatyta, jog atlikti statybos darbai neatitinka projektinėje dokumentacijoje parengtų projektinių sprendinių ir apskaičiuota, kad bendra ginčo statinio defektų šalinimo kaina yra 427 846,95 Eur. Po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba 2017-06-19 sprendime Nr. KT-22 pripažino teismo eksperto S. V. padarytus teismo eksperto etikai keliamų reikalavimų pažeidimus, nurodžiusi, kad jam suteikta kvalifikacija leido atlikti teismo ekspertizę tik ta apimtimi, kiek tai susiję su vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžineriniais tinklais, jis negalėjęs atlikti teismo ekspertizės, kurios tyrimo objektas yra visas gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatas; be to, teismo ekspertas, pagal įstatymą neturėdamas tam teisės, savarankiškai, o ne su teismo pagalba rinko medžiagą, reikalingą ekspertizei. Apelianto teigimu, šiuo tarybos sprendimu konstatuoti pažeidimai ir yra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, sudaranti proceso atnaujinimo pagrindą, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Su tuo nesutikdamas pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, pirma, apelianto nurodytos aplinkybės neatitinka naujumo kriterijaus, nes teismo eksperto kvalifikacijos klausimas buvo keliamas ir nagrinėjant bylą Nr. 2-312-173/2016, antra, jos neturi esminės reikšmės bylai.Pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo kriterijus, leidžiančius pripažinti naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių buvimą ir atnaujinti procesą: 1) tokios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant joje sprendimą; 2) pareiškėjui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Nenustačius bet kurio iš šių išvardintų kriterijų, proceso atnaujinimas ir jo pakartojimas nėra galimas.Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto nurodytos aplinkybės neatitinka naujumo kriterijaus, nes argumentus dėl teismo eksperto kvalifikacijos apeliantas teikė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, ir šie apelianto argumentai bylą nagrinėjusių teismų buvo įvertinti, taip pat eksperto kvalifikacijos trūkumu grindė ir kasacinius skundus, kuriuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-17 ir 2017-05-18 nutartimis atsisakyta priimti. Apeliantas savo atskirajame skunde ir pats iš esmės pripažįsta, kad jo nurodomos aplinkybės jau turėjo būti įvertintos teismų, teigdamas, jog ankstesni jo argumentai dėl teismo eksperto kvalifikacijos vertintini tik kaip prielaidos, kurioms patvirtinti ar paneigti buvo reikalingos specialiosios žinios. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar nevykdyti priimtų ir įsiteisėjusių teismų sprendimų, šis institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais, kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Apelianto teiktų išnagrinėtoje byloje procesinių dokumentų analizė patvirtina, jog apeliantas bylos nagrinėjimo metu rėmėsi tomis pačiom aplinkybėmis, kurias vėliau ištyrė Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba 2017-06-19 sprendimu. Jis tvirtino, kad, remiantis Statybos produktų sertifikavimo centro raštais ir Statybos produktų sertifikavimo centro statybos specialistų registro išrašais, teismo ekspertui S. V. nėra suteikta teisė atlikti ypatingo statinio ekspertizę, kad Teismo ekspertizės įstatymas draudžia ekspertui pačiam rinkti informaciją. Kaip matyti iš Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2017-06-19 sprendimo, išvada, kad S. V. neturi teismo eksperto kvalifikacijos, padaryta remiantis išimtinai jam suteiktais kvalifikacijos atestatais. Ekspertizės akto turinys (eksperto pateiktų išvadų pagrįstumas) tarybos nebuvo ir negalėjo būti vertinamas, nes ekspertizės akto įrodomosios reikšmės įvertinimas yra išimtinai teismo, sprendžiančio konkretų ginčą, diskrecija (CPK 177 str., 185 str.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad net ir tai, kad asmuo neturi specialaus – teismo eksperto – statuso savaime nereiškia, kad jis apskritai neturi specialių žinių dėl tų klausimų, kuriuos iškėlė teismas, o pateikta išvada negalėtų būti vertinama kaip paprastas rašytinis įrodymas (specialisto išvada) kitų bylos įrodymų kontekste. Todėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2017-06-19 sprendime išreikšta tarybos pozicija, kad teismo ekspertas peržengė jam suteiktos kvalifikacijos ribas, nelemia vertinimo, jog teismo ekspertizės aktas buvo visiškai nepatikimas ir neleistinas įrodymas. Tokiu atveju pripažintina, kad apeliantas pateiktu prašymu atnaujinti procesą iš esmės siekia, kad jo byla būtų išnagrinėta dar kartą ir byloje nustatytos aplinkybės būtų įvertintos iš naujo, kas nėra suderinama su proceso atnaujinimo instituto paskirtimi. Kaip nurodyta pirmiau, procesui atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių privaloma nustatyti ir aplinkybės, kuria grindžiamas toks prašymas, esminę reikšmę ginčo išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, jog teismo eksperto S. V. išvados buvo vienintelis įrodymas, kuriuo buvo grindžiami teismų procesiniai sprendimai dėl ginčo esmės. Jau pasisakyta, kad dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės konkrečioje byloje sprendžia būtent tą bylą nagrinėjantis teismas. Šią bylą išnagrinėję teismai, remdamiesi tais pačiais duomenimis bei iškeltomis abejonėmis dėl eksperto kvalifikacijos, konstatavo, kad S. V. turėjo reikiamą kvalifikaciją paskirtai ekspertizei atlikti, todėl nėra pagrindo, vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, abejoti dėl ekspertizės išvados įrodomosios reikšmės.Kita vertus, bylą išnagrinėję teismai savo išvadas grindė ne vien teismo ekspertizės aktu, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, kaip to reikalauja įrodymų vertinimo taisyklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017; 2015-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Nagrinėjamu atveju teismai rėmėsi ne tik ginčo teismo ekspertizės išvada, bet ir kitais įrodymais: statinio apžiūros 2011-09-05 aktu, UAB ,,Tophaus“ parengta lokaline sąmata, kuriomis duomenimis, 2011-09-05 statinio apžiūros akte nurodytų defektų šalinimo kaina (274 864 Eur) netgi viršijo tą kainą, kuri buvo nustatyta teismo eksperto (126 267,93 Eur), argumentavo, kodėl nesiremia specialisto L. U. paaiškinimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-15 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-352-407/2017 19 p., 21 p.).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į pačiame tarybos sprendime pažymėtą aplinkybę, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ skundas tarybai buvo nagrinėjamas neperžengiant tarybos kompetencijos ribų, nevertinant eksperto surašytų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo bei defektų nustatymo ir ištaisymo sąnaudų apskaičiavimo teisingumo. Todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo spręsti, kad apelianto nurodomos aplinkybės galėtų turėti lemiamos reikšmės išnagrinėtos bylos baigčiai. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Apeliantas, siekdamas paneigti teismo ekspertizės išvadas, turėjo procesinę galimybę teikti priešingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tačiau, kaip yra nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-15 nutartyje, eksperto darbų trūkumų šalinimo vertės skaičiavimo teisingumo kitais duomenimis jis nepaneigė (CPK 178 str.).Galiausiai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su tokiais apelianto skundo argumentais, kad egzistavo privalomasis nagrinėjamos bylos sustabdymo pagrindas iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-4564-171/2017 dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2017-06-19 sprendimo panaikinimo. CPK 163 straipsnio 3 punktas nustato, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tada, kai bylą nagrinėjantis teismas pats negali nustatyti aplinkybių, kurios yra nagrinėjamos kitoje byloje. Tokios aplinkybės šiuo atveju nenustatytos. Be to, nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2017-06-19 sprendimo išvados dar nėra įsiteisėjusios, tačiau galimą jų įtaką (teisinę reikšmę) išnagrinėtos bylos rezultatui įvertino, todėl administracinis ginčas nesudarė jokių kliūčių išnagrinėti klausimą dėl proceso atnaujinimo būtinumo.Pirmosios instancijos teisingai aiškino ir taikė procesines normas, reglamentuojančias proceso išnagrinėtoje byloje atnaujinimą, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.Netenkinus atskirojo skundo, kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę į jų apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą iš apelianto (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Ieškovė RUAB „Arno vila“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 86–87). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytą maksimalią priteistiną sumą už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą, todėl iš apelianto ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki maksimalios rekomenduojamos priteisti 335,48 Eur sumos (Rekomendacijų 8.16 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (filialo kodas 302912288), ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Arno vila“ (juridinio asmens kodas 132456657) 335,48 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus keturiasdešimt aštuonis centus) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.