- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- 1A-162-453/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00002-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius
- Kaltinamasis
- G. N.
- Advokatai
- Mindaugas Barkauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aloyzo Kruopio (kolegijos pranešėjo ir pirmininko) ir Justo Namavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Gelenos Zajankovskajos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. N. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), 259 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2018 m. spalio 27 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo kompiuteriu ir užsisakydamas tyrimo metu nenustatytoje internetinėje svetainėje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš Nyderlandų karalystės neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų – 0,9375 g ketamino miltelių, kurių grynasis kiekis nenustatytas, nurodydamas šias psichotropines medžiagas atsiųsti pašto siunta jo vardu, jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu ir pardavėjui vykdant jo nurodymą ir pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojams gabenant siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su minimomis psichotropinėmis medžiagomis nurodytu adresu, jis tokiu būdu neteisėtai 2018 m. spalio 27 d. iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės „Pašto“ postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, siuntėsi psichotropines medžiagas – 0,9375 g ketamino miltelius, kurių grynasis kiekis nenustatytas.
2. Taip pat G. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis, išvengdamas muitinės kontrolės bei neturėdamas leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną psichotropines medžiagas, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2018 m. spalio 27 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini)., pasinaudodamas savo kompiuteriu ir užsisakydamas tyrimo metu nenustatytoje internetinėje svetainėje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš Nyderlandų Karalystės neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų – 0,9375 g ketamino miltelių, kurių grynasis kiekis nenustatytas, nurodydamas šias psichotropines medžiagas atsiųsti pašto siunta jo vardu, jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu ir pardavėjui vykdant jo nurodymą ir pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojams gabenant siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su minimomis psichotropinėmis medžiagomis nurodytu adresu, jis tokiu būdu, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas gaminti, importuoti, eksportuoti, verstis jų didmenine ir mažmenine prekyba turi teisę tik juridiniai asmenys, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą atitinkamos rūšies licenciją verstis veikla, susijusia su II ir III sąrašų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, arba licenciją verstis veikla, susijusia su III sąrašo psichotropinėmis medžiagomis“, 2018 m. spalio 27 d. iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės „Pašto“ postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, gabeno psichotropines medžiagas – 0,9375 g ketamino miltelius, kurių grynasis kiekis nenustatytas.
3. Taip pat G. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2018 m. spalio 23 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo kompiuteriu ir užsisakydamas tyrimo metu nenustatytoje internetinėje svetainėje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš Nyderlandų Karalystės neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas, įrašytas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I-ąjį sąrašą (MDMA (3,4-metilenedioksi-N-metilamfetamino ir amfetaminą), patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, tai yra nedidelį kiekį 1,4714 g, psichotropinės medžiagos – MDMA (3,4-metilenedioksi-N-metilamfetamino), kurios grynasis kiekis yra 0,5753 g, ir psichotropinės medžiagos – 1,4910 g amfetamino miltelių, kurios grynasis kiekis yra 0,1804 g, nurodydamas šias psichotropines medžiagas atsiųsti pašto siunta jo vardu, jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu, ir pardavėjui vykdant jo nurodymą ir pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojams gabenant siuntą su minimomis psichotropinėmis medžiagomis nurodytu adresu, jis tokiu būdu neteisėtai 2018 m. spalio 23 d. iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės „Pašto“ postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, siuntėsi psichotropines medžiagas – 1,4714 g, psichotropinės medžiagos – MDMA (3,4-metilenedioksi-N-metilamfetamino), kurios grynasis kiekis yra 0,5753 g, ir psichotropinės medžiagos – 1,4910 g, amfetamino miltelių, kurios grynasis kiekis yra 0,1804 g, kurias laikotarpiu iki 2019 m. kovo 14 d., 7.52 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje esančioje (duomenys neskelbtini), kol minėtas psichotropines medžiagas kratos metu paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.
4. Taip pat G. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis, išvengdamas muitinės kontrolės bei neturėdamas leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną psichotropines medžiagas, o būtent: jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2018 m. spalio 23 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo kompiuteriu ir užsisakydamas tyrimo metu nenustatytoje internetinėje svetainėje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš Nyderlandų Karalystės neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas, įrašytas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I-ąjį sąrašą (MDMA (3,4-metilenedioksi-N-metilamfetamino) ir amfetaminą), patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, tai yra nedidelį kiekį 1,4714 g psichotropinės medžiagos – MDMA (3,4-metilenedioksi-N-metilamfetamino), kurios grynasis kiekis yra 0,5753 g, ir psichotropinės medžiagos – 1,4910 g amfetamino miltelių, kurios grynasis kiekis yra 0,1804 g, nurodydamas šias psichotropines medžiagas atsiųsti pašto siunta jo vardu, jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu, ir pardavėjui vykdant jo nurodymą ir pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojams gabenant siuntą su minimomis psichotropinėmis medžiagomis nurodytu adresu, jis tokiu būdu, neteisėtai, išvengdamas muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodyta, kad „Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“, 2018 m. spalio 23 d. (kaltinime klaidingai nurodyta data „2019 m. vasario 25 d.“ patikslinta 2019 m. gruodžio 3 d. teisiamojo posėdžio metu), iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės „Pašto“ postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, gabeno (siuntėsi) psichotropines medžiagas – 1,4714 g psichotropinės medžiagos MDMA (3,4-metilenedioksi-N-metilamfetamino), kurios grynasis kiekis yra 0,5753 g, ir psichotropinės medžiagos – 1,4910 g amfetamino miltelių, kurios grynasis kiekis yra 0,1804 g.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
5. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Gelena Zajankovskaja apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl G. N. išteisinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – G. N. pripažinti kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 50 MGL dydžio baudą.
5.1. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl G. N. išteisinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Prokurorė teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog neįrodytas vienas subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių – kaltė. Apygardos teismo išvadas paneigia 2019 m. kovo 14 d. atliktos kratos metu pateikta siunta, taip pat Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste sulaikyta siunta, nes jos siųstos išteisintojo G. N. vardu, jo gyvenamosios vietos adresu. Abiejose siuntose buvo siųstos psichotropinės medžiagos. G. N. siuntą su psichotropinėmis medžiagomis pateikė kratą atlikusiems pareigūnams, kai šie paskelbė nutartį dėl kratos atlikimo bei pareikalavo atiduoti nutartyje nurodytus daiktus. Pareigūnams pateiktų psichotropinių medžiagų kiekis neturi įtakos sprendžiant išteisintojo veiksmų priešiškumo baudžiamajam įstatymui klausimą. Kratos metu buvo pateiktas prapjautas plastikinis maišelis, kuriame buvo trys tabletės, todėl iki kratos atlikimo dalis jame buvusių tablečių galėjo būti paimtos. Iš prie 2019 m. kovo 15 d. apžiūros protokole esančių nuotraukų matyti, kad plastikinis maišelis, kuriame buvo rastos trys tabletės, yra skaidrus, jame esančios medžiagos aiškiai matėsi, jo nepraplėšus, todėl nepagrįsti G. N. parodymai, kad jis maišelį atplėšė norėdamas pažiūrėti jo turinį. Siuntoje buvusios psichotropinės medžiagos siųstos vakuuminiuose, plastikiniuose maišeliuose, o ne vaistinių preparatų pakuotėse. Siuntoje buvusių trijų tablečių vienoje pusėje yra „buliaus“ įspaudas, kitoje užrašas „Red Bull“. Tai paneigia apygardos teismo išvadą, kad G. N. galėjo manyti, jog laikomos psichotropinės medžiagos yra medicininiai preparatai.
5.2. Prokurorė, remdamasi išdėstytais argumentais, teigia, jog baudžiamojoje byloje pateikta duomenų visuma patvirtina, kad išteisintasis G. N. būdamas pilnametis, aukštojo išsilavinimo, vidutiniškai atidus ir atsakingas, suvokė, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2019 m. kovo 14 d. savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų platinti, ir norėjo taip veikti. Apygardos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį dėl G. N. išteisinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nevertino šios nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių visumos, reikšmingų dėl G. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos, be to, dalį jų vertino klaidingai.
Šalies argumentai
5.3. Prokurorė, aptardama BK 54 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo, taip pat tai, kad nusikalstama veika, kurios padarymu buvo kaltintas išteisintasis G. N., priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nenustatyta G. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, G. N. anksčiau neteistas, dirba prašo už BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti 50 MGL dydžio baudą.
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Gelenos Zajankovskajos apeliacinis skundas atmetamas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir G. N. pripažinti kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nurodydama, kad teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus įrodymus, juos netinkamai įvertino. Atsižvelgdamas į pateiktą apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7.1. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir pirmosios instancijos priimtu nuosprendžiu, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo ir G. N. teisinančius, ir jį kaltinančius įrodymus, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė G. N. kaltinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai G. N. išteisino pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir dėl kitų kaltinimų, dėl kurių apeliacinis skundas nepaduotas.
Žemesnės instancijos teismas
8. G. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2019 m. kovo 14 d., 7.52 val., savo gyvenamojoje vietoje esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropines medžiagas – 1,4714 g, psichotropinės medžiagos – MDMA (3,4-metilenedioksi-N-metilamfetamino), kurios grynasis kiekis yra 0,5753 g, ir psichotropinės medžiagos – 1,4910 g, amfetamino miltelių, kurios grynasis kiekis yra 0,1804 g.
9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad G. N. vardu ir adresu ne anksčiau nei 2018 m. spalio 23 d. paštu buvo atsiųsta siunta su psichotropinėmis medžiagomis – 1,4714 g, MDMA (3,4-metilenedioksi-N-metilamfetamino), kurios grynasis kiekis yra 0,5753 g, ir 1,4910 g, amfetamino miltelių, kurios grynasis kiekis yra 0,1804 g, kurios kratos metu buvo surastos G. N. gyvenamojoje vietoje esančioje (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina prokurorės apeliaciniame skunde nurodyti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai, tai yra 2019 m. kovo 14 d. kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. kovo 15 d. daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. balandžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 11-497(19) pateiktos išvados (t. 1, b. l. 66–72, 80–84, 88–90).
10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 3 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi, vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas yra konkretaus nusikaltimo sudėtis, kurią sudaro: nusikaltimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Jeigu asmens veikoje nenustatomas bent vienas nusikaltimo sudėties požymis, asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, tai yra kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ir nori tai daryti.
11. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (tiek 2019 m. kovo 15 d., tiek 2019 m. birželio 25 d. vykusių apklausų metu) G. N. parodė, kad jis draudžiamų medžiagų neužsakinėjo ir nesiuntė savo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu jis gyvena nuo 2018 metų rugsėjo vidurio, butą nuomojasi. Laiptinė, kurioje yra šis butas, nerakinama. Laiptinės pirmame aukšte yra pašto dėžutė, priklausanti jo butui, ant jos yra skaičius 12. Ant pašto dėžutės jis taip pat yra užrašęs savo vardą ir pavardę, kad nedėtų svetimų laiškų, nes prieš tai bute gyveno kiti nuomininkai. Pašto dėžutė turi užraktą, tačiau keletą kartų atidarė ją be rakto. Kas dar be jo turi raktą nuo pašto dėžutės, nežino. Banko sąskaitas turi „Swedbank“ ir „Revolut“. Jokių kitų sąskaitų neturi. Jis nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kratos metu, pateiktą siuntą rado pašto dėžutėje prieš keletą mėnesių. Kodėl jos neišmetė, paaiškinti negali. Norėjo palaukti ir išsiaiškinti, kas jam ją siuntė. Kas galėtų naudotis jo pašto dėžute bei jo duomenimis, nežino (t. 1, b. l. 162–163, 169). Pirmosios instancijos teisme G. N. taip pat parodė, kad jis nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Bute gyvena vienas. Jokių siuntų su psichotropinėmis medžiagomis užsienyje neužsakinėjo. Siuntą tiesiog rado pašto dėžutėje, kadangi buvo užrašytas jo vardas ir pavardė, ją paėmė ir atidarė. Siunta buvo supakuota į nepermatomas plastikines pakuotes, kadangi nesimatė kas jose yra, jas atplėšė. Išpakavus, joje buvo du maišiukai, viename buvo rausvos spalvos tabletės, kitame kažkokie milteliai. Anksčiau su tuo nebuvo susidūręs, todėl nežinojo kas čia galėtų būti. Rastos tabletės nebuvo išskirtinės ir nesiskyrė nuo įprastų. Taigi, nesupratęs kas ten yra siuntinį padėjo ant palangės ir jis ten gulėjo penkis mėnesius iki kratos. Nežino kas jam galėjo atsiųsti tą siuntinį. Laiptinės durys nerakinamos, pašto dėžutė yra pirmame aukšte. Pašto dėžutė yra tvarkinga, bet kelis kartus buvo neužrakinta. Ant pašto dėžutės buvo užrašytas buto numeris, jo vardas ir pavardė. Pas jį namuose yra lankęsi nemažai žmonių, tačiau jo artimoje aplinkoje nėra žmonių, kurie vartotų narkotines medžiagas. Niekada nieko nebuvo užsisakęs iš Nyderlandų. Kai užsisako ką nors internetu, atsiskaito per „Swedbank“ internetinę bankininkystę. Dar turi „Revolut“ kortelę, bet mažai ja naudojasi (t. 2, v.l. 44–46). Teisėjų kolegija įvertina, kad išteisintojo G. N. parodymai viso proceso metu dėl pas jį kratos metu rastų psichotropinių medžiagų buvo išsamūs, nuoseklūs, nekintantys ir logiški. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų G. N. nurodytą įvykių versiją. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokurorė nepagrįstai G. N. kaltę sieja su G. N. veiksmais atliktais 2019 m. kovo 14 d. vykusios kratos metu. Iš G. N. parodymų matyti, kad gautas siuntinys jam sukėlė įtarimų, tačiau jis nežinojo ir nesuprato, kas konkrečiai jame yra, todėl manydamas, kad išsiaiškins, kas, kam ir kodėl atsiuntė jam minėtą siuntinį, jį padėjo ant palangės ir penkis mėnesius juo nesidomėjo. Be to, iš kratos protokolo taip pat matyti, kad kratos metu G. N. pareikalavus atiduoti nutartyje nurodytus daiktus šis pareiškė, kad jis turi siuntą su neaiškios kilmės medžiaga (t. 1, b. l. 66–67). Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad surastų psichotropinių medžiagų išoriniai požymiai (milteliai ir tabletės) nėra išskirtiniai, specifiniai, būdingi tik uždraustoms medžiagoms. Juo labiau nesidomint ir nesusidūrus su konkrečiomis psichotropinėmis medžiagomis ant G. N. gyvenamojoje vietoje surastų tablečių esantis spaudas ir užrašas „Red Bull“ neleidžia neginčijamai teigti, kad asmuo gavęs tokias medžiagas nors ir būdamas protingas, pilnametis ir aukštojo išsilavinimo bent bendrais bruožais suvokė ar turėjo suvokti, kad tai yra draudžiamos psichotropinės medžiagos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai kelia abejonių ar G. N. iš tiesų suvokė, kad laiko psichotropines medžiagas.
12. Pritardama skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad siunta atsiųsta nurodant G. N. vardą, pavardę bei gyvenamąją vietą neleidžia teigti, kad G. N. žinojo, jog savo gyvenamojoje vietoje laiko draudžiamas psichotropines medžiagas. Įvertinusi baudžiamojoje byloje ištirtuose finansinių įstaigų, 2019 m. sausio 17 d. AB „Lietuvos paštas“ rašte Nr. 3-00283, 2019 m. balandžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. VD-247, apeliacinės instancijos teismui pateiktoje 2020 m. kovo 27 d. specialisto išvadoje Nr. VD-148, 2019 m. kovo 25 d. išorinių atminties diskų, 2019 m. gegužės 7 d. telefono ir planšetinio kompiuterio apžiūros protokoluose pateiktus duomenis (t. 1, b. l. 43–48, 74–76, 77–79, 105–108, 112–113, 129–143; t. 2, b. l. 37–38, 99–100), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog G. N. kokiu nors būdu būtų užsisakęs, parsisiuntęs ir sumokėjęs už psichotropines medžiagas. Įvertinusi tai, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių pagrįstų ir objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog G. N. pas užsisakė ir parsisiuntė psichotropines medžiagas, negalima kategoriškai teigti, jog jis žinojo, kad siuntinyje gautos ir jo namuose laikytos medžiagos buvo psichotropinės medžiagos.
13. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių taip pat matyti, jog G. N. atsiųstos psichotropinės medžiagos ilgą laiko tarpą, tai yra penkis mėnesius, nebuvo suvartotos ar kaip kitaip panaudotos bei buvo laikomos G. N. gyvenamojoje vietoje. Taip pat matyti, kad siuntoje buvusi pakuotė su amfetamino milteliais visą laiką buvo palikta sandariai uždaryta, o kita pakuotė nors ir buvo atidaryta, tačiau joje ir po penkių mėnesių nuo gavimo tebebuvo trys tabletės (t. 1, b. l. 80–84), o tai atitinka G. N. viso proceso metu duotus nuoseklius parodymus. Bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės pašalinti abejones, kad siuntinį, kurį gavo ir penkis mėnesius G. N. laikė savo namuose galėjo užsakyti, atsiųsti ir sumokėti bet kuris tiek G. N. pažįstantis, tiek nepažįstantis asmuo, kadangi iš G. N. parodymų ir 2019 m. kovo 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad namo laiptinė, kurioje gyvena G. N. yra nerakinama. Pašto dėžutė yra pirmame aukšte, ant jos yra plastikinis rėmelis, kuriame yra įdėtas lapelis su užrašu „(duomenys neskelbtini)”, taip pat užrašas „G. N.“ (t. 1, b. l. 115–117). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, jog apeliaciniame skunde prokurorės nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apkaltinamasis nuosprendis, kokį šiuo atveju prašo priimti prokurorė, negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2013, Nr. 2K-540/2013). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtomis nuostatomis ir remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje išnaudojus visas įrodinėjimo priemones ir galimybes, tačiau nepašalinus abejonių ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių G. N. kaltę padarius jam inkriminuotą BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas abejones aiškino išteisintojo naudai ir G. N. išteisino pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
15. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai išteisinęs G. N. dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė taikantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą, numatantį, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau apygardos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje iš esmės teisingai, nors ir netiksliai pavartojęs įstatyme įtvirtintą formuluotę, nurodė G. N. išteisinimo pagrindą – G. N. išteisintas jam nepadarius nusikalstamų veikų (taikant įstatymo formuluotę būtų rašoma „neįrodyta, kad G. N. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas“), o tai atitinka BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą išteisinimo pagrindą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ši teismo rašymo apsirikimo klaida nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodžius netinkamą BPK 303 straipsnio 5 dalies punktą, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodžius tinkamą išteisinimo pagrindą, ištaisytina nekeičiant skundžiamo nuosprendžio. Taigi, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodyta, kad G. N. išteisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Gelenos Zajankovskajos apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nustatant, kad G. N. išteisinamas vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu.