- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-2452-153/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Ieškovas
- E. Z.
- Atsakovas
- V. Z.
procesinio dokumento kategorijos: 110.6; 122.1; 122.3; 122.5.
NUTARTIS
2012 m. lapkričio 27 d.
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo E. Z. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-15669-451/2012 pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovei V. Z. dėl santuokos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas į Kauno miesto apylinkės teismą kreipėsi su ieškiniu atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, dėl santuokinio turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir išlaikymo vaikams iš atsakovės priteisimo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę gyventi skyrium nuo ieškovo ir šalių dukterų E. Z. ir R. Z.. Nurodė, kad atsakovės elgesiui būdingas psichologinis smurtas prieš vaikus, atsakovė administracine tvarka bausta dėl netinkamo motinos valdžios naudojimo, namuose yra nepakeliama atmosfera, vaikai negali ramiai gyventi, vyksta barniai, atsakovė vartoja alkoholinius gėrimus.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad ji neturi kur kitur gyventi, ji rūpinasi dukromis, alkoholį vartoja retai, konfliktai vyksta išprovokavus ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas sprendė, kad prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti duomenys nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys būtinybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovei gyventi skyrium nuo jo ir vaikų (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad tai, jog atsakovė buvo du kartus 2011-09-08 ir 2012-02-27 bausta už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams, kai būdama neblaivi konfliktavo su sutuoktiniu vaikų akivaizdoje, nesudaro pagrindo įpareigoti atsakovę gyventi skyrium, nes nuo paskirtų administracinių nuobaudų praėjo nemažai laiko. Teismas nustatė, kad konfliktai iš esmės vyksta tarp ieškovo ir atsakovės, o ne tarp atsakovės ir vaikų, vaikai kartais yra įtraukiami į konfliktus juos girdėdami ir matydami. Teismas pripažino, kad abiejų tėvų elgesys nėra tinkamas, nes jis gali lemti vaikų neigiamą emocinę būseną, dėl tokio konfliktavimo kalti abu tėvai, ir tai neleidžia padaryti išvados, kad atsakovė prieš vaikus naudoja psichologinį smurtą ir kad būtent atsakovė, o ne abiejų šalių konfliktai, kenkia vaikų interesams. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog atsakovė dirba valstybės tarnyboje, jos darbdavio charakteristika apie ją yra labai gera, kad ji kasdien vairuoja automobilį, leidžia abejoti ieškovo nurodyta aplinkybe, jog atsakovė nuolat piktnaudžiauja alkoholiu. Teismas nelaikė ieškovo įrašų tinkamais ir leistinais įrodymais, nes nėra aišku, kada diktofonas yra įjungiamas, ar prieš tai konfliktas nėra išprovokuojamas paties ieškovo, ar atsakovė yra informuota apie įrašo darymą, ar ji yra davusi tam sutikimą. Teismo nuomone, dukromis labiau rūpinasi atsakovė, todėl jos atskyrimas nuo dukterų nėra būtinas, toks atskyrimas labiau pažeistų vaikų interesus negu neatskyrimas. Teismas konstatavo, kad dėl komplikuotų tarpusavio santykių šalys ir jų vaikai patiria nepatogumų, tačiau šią dieną ieškovo pateikti leistini įrodymai neleidžia padaryti teismui vienareikšmiškos išvados, kad dėl konfliktų kalta tik atsakovė, o nesant objektyvių įrodymų šioje bylos stadijoje nėra pagrindo įpareigoti atsakovę gyventi skyrium nuo ieškovo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovę gyventi skyrium nuo ieškovo ir šalių nepilnamečių dukterų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl šių motyvų:
1. Teismas netinkamai vertino bylos duomenis ir padarė bylos medžiagai prieštaraujančias išvadas. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu ir buvo bausta dėl to, kad panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesams, nepilnamečių dukrų akivaizdoje sukėlė konfliktą su ieškovu. Šios aplinkybės taip pat yra įrodytos įrašais bei stenogramomis. Teismas nepagrįstai laikė neleistinais įrodymais ir nevertino byloje pateiktų įrašų. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis daro žalą kitiems asmenims. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012-06-06 nutartyje (c. b. Nr. 3K-3-269/2012) nurodė, kad telefoniniai įrašai, padaryti siekiant užfiksuoti netinkamą ieškovės elgesį šeimoje, yra laikomi padarytais nepažeidžiant įstatymų ir yra leistina įrodinėjimo priemonė;
2. Garso įrašai patvirtina itin grubų, nesocialų, net nežmonišką atsakovės elgesį su vaikais, jų terorizavimą;
3. Teismas pripažino, kad dėl šalių komplikuotų tarpusavio santykių, šalys ir jų vaikai patiria nepatogumų, tačiau nepaisė vaikų interesų ir neužtikrino, kad jiems būtų sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis;
4.Teismas, atsižvelgdamas į E. Z. norą gyventi su atsakove, privalėjo įvertinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus;
5. Teismas nevertino atsakovės SMS žinučių, kuriose ji grasina nusižudyti. Atsakovė yra nestabilios psichikos ir kelia grėsmę vaikų saugumui;
6. Teismas nevertino visų įrodymų viseto, nukrypo nuo jį saistančių precedentų ir pažeidė prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, nukrypo nuo teismų praktikos.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė prašymą prijungti rašytinius įrodymus: fotonuotraukas ir išrašą iš medicininių dokumentų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės atstovė advokatė R. U. prašė atskirąjį skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad apelianto argumentas, jog teismas pažeidė vaikų interesus, yra nepagrįstas. Ieškovas pats išprovokuoja konfliktus, o po to kviečia policiją. Ieškovo nurodyti atvejai dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais yra vienkartiniai. Teismo išvados dėl garso įrašų vertinimo atitinka teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-06 nutartyje (c. b. Nr. 3K-3-269/2012) nurodyta, kad pagal įrodymų leistinumo taisykles vertinami garso įrašai turi būti patikimi, patikrinti, ar nėra specialiai išprovokuoti. Atsakovė ieškovo nurodytų žinučių nėra siuntusi. Teismas sprendė ne vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, bet laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovo argumentai, kad teismas nukrypo nuo jo nurodytų precedentų, laikytini nepagrįstais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, tikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 329 str. ).
Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas prašo prijungti fotonuotraukas, kurios, jo teigimu, yra iš šalių pastarojo bendro gyvenimo laikotarpio ir patvirtina atsakovės polinkį vartoti alkoholinius gėrimus, bei 2012-10-24 išrašo iš E. Z. medicininių dokumentų kopiją, patvirtinančią, kad apeliantas rūpinasi dukters medicinine priežiūra. Apeliantas nenurodė priežasčių, dėl kurių fotonuotraukos negalėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teismui. Negalima nustatyti, kada fotonuotraukos yra padarytos ir kada vyko jose užfiksuoti įvykiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti, ar šių fotonuotraukų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl nemato pagrindo prijungti jų prie bylos (CPK 314 str.). Pateiktas išrašas iš E. Z. medicininių dokumentų yra skirtas draudimo įstaigai, apdraudusiai šalių dukros sveikatą. Jame nurodyta, jog į medicinos įstaigą šalių dukra atvyko su ieškovu. Iš išrašo datos 2012-10-24 matyti, kad šis rašytinis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu, jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl yra pagrindas minėtą įrodymą priimti ir vertinti kartu su kitais įrodymais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apelianto prašymas dėl įrodymų prijungimo tenkintinas iš dalies. Išrašas iš medicininių dokumentų šioje byloje, kurioje vertinamas ne ieškovo, bet atsakovės elgesys, nelaikytinas reikšmingu nagrinėjamam klausimui. Apeliantas privalo rūpintis savo dukters sveikata, nes tokia tėvų pareiga yra numatyta CK 3.165 str. 1 d.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį dėl netinkamo pateiktų įrodymų vertinimo. Apelianto nuomone, teismas privalėjo vertinti garso įrašus, kurie buvo padaryti siekiant užfiksuoti netinkamą atsakovės elgesį su nepilnametėmis dukromis.
Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pagal CPK 177 str. 2 d. garso įrašas gali būti įrodinėjimo priemonė, jeigu jis padarytas nepažeidžiant įstatymų. Apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-06 nutartyje (c. b. Nr. 3K-3-269/2012) konstatuota, kad šeimos bylose gali būti pripažįstamas tinkamu įrodymu garso įrašas padarytas slapta, nežinant priešingai šaliai ir be jos sutikimo, kuomet įrodinėjama vieno iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas nelaikė ieškovo garso įrašų tinkamais ir leistinais ne tik dėl to, jog jie buvo padaryti be atsakovės leidimo, bet ir dėl to, jog teismui kilo abejonių, kada buvo pradedama įrašinėti ir ar įrašytas konfliktas nebuvo išprovokuotas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-269/2012 ratio decidendi tik iš dalies taikytina nagrinėjamu atveju, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. P. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-136/2004; 2005 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-302/2005; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. T. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/2006; kt.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad konfliktai vyksta iš esmės tarp šalių, o jų vaikai yra įtraukiami į konfliktus juos girdėdami ir matydami. Garso įrašai vertintini kritiškai ir nelaikytini patikimais įrodymais dėl to, kad iš jų turinio nėra galimybės nustatyti konflikto kilimo priežasčių. Įrašinėti ieškovas pradeda jau kilus konfliktui, todėl neatmetama situacija, kad konfliktai gali būti išprovokuojami paties ieškovo. Garso įrašai nepatvirtina apelianto nurodytos aplinkybės, jog būtent atsakovė naudoja prieš vaikus psichologinį smurtą ar juos terorizuoja.
Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės SMS žinučių, kuriose ji grasina nusižudyti, patvirtinančių atsakovė nestabilią psichiką bei keliančią grėsmę vaikų saugumui. Teismas neturi galimybių nustatyti, kad byloje ieškovo pateiktą SMS žinutės tekstą, kuriame grasinama nusižudyti, parašė ir išsiuntė atsakovė (1 t., b. l. 122–124). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui pirmosios instancijos teismas nedavė leidimo atsakovės telefono numerių pokalbių ir SMS žinučių išklotinėms gauti (1 t., b. l. 108). Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip neįrodytus apelianto teiginius apie atsakovės nestabilią psichiką. Aplinkybė, kad atsakovei buvo skirtos dvi administracinės nuobaudos už tai, kad motinos valdžią panaudojo priešingai vaikų interesais, nėra pakankama konstatuoti atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais faktą.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei padarė teisingą išvadą, jog ieškovo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo įpareigoti atsakovę gyventi skyrium nuo ieškovo bei nuo šalių nepilnamečių vaikų. Pirmosios instancijos teismo teisėtos ir pagrįstos nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovo E. Z. atskirojo skundo netenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.