Kauno apygardos teismo nutartis

2017-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-85-290/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-22
Bylos Nr.
1A-85-290/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46460-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V. J.
Nukentėjusysis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-85-290/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46460-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,

nuteistajam V. J., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajai J. M. (buvusi D.),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį areštu 90 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – areštas 60 parų. Bausmę skirta atlikti areštinėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos ir 1/3 sumažintos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 3 d. išbūtas laikas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. rugsėjo 30 d. apie 19.30 val., D. Č. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, savo šeimos nariui – sugyventinei J. D., tyčia, delnu du kartus sudavė į veido sritį, sugriebė rankomis už kaklo, ją smaugė, bei paleidęs dar du kartus delnu sudavė į veido sritį, po ko tęsdamas savo smurtinius veiksmus, 2016 m. spalio 1 d. 03.30 val. daužydamas to paties namo duris ir reikalaudamas atiduoti telefoną, sugriebęs nukentėjusiajai J. D. už rūbų, parbloškė ją ant grindų, tokiais savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.Nuteistasis skundžia šį Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendį, prašo arešto bausmę pakeisti švelnesne bausmės rūšimi – viešaisiais darbais. Skunde V. J. nurodo, kad skirta bausmė jam per griežta, prašo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir į kitas nurodomas aplinkybes, o būtent: jo padaryta veika sunkių pasekmių nesukėlė, su nukentėjusiąja yra susitaikęs ir ji pretenzijų neturi, prie skundo pridėjo susitaikymo protokolą. Nurodo, kad dirba įmonėje pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų knygelę, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems reikia teikti išlaikymą.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja bei nukentėjusioji skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo skirtą arešto bausmę pakeisti švelnesne bausme – viešaisiais darbais, kadangi dirba, su nukentėjusiąja susitaikė, apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, kad nuteistasis visiškai pasitaisė ir prašė skundą tenkinti. Nuteistojo V. J. gynėja palaikė nuteistojo skunde nurodytą prašymą, pateikė dokumentus, kad nuteistasis gydosi priklausomybės ligas, kas rodo, kad jis padarė išvadas ir siekia pasitaisyti. Taip pat pateikė 2016 m. gruodžio 27 d. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kaip įrodymą, jog nuteistasis dirba ir stengiasi padėti savo šeimai, gailisi dėl visko. Susipažinęs su visa baudžiamąja byla, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį, kad baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo V. J. atžvilgiu pritaikyti teisingai ir tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemonę – bausmę, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymas numato galimas alternatyvias bausmes, t. y. asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, apylinkės teismas paskyrė bausmę sankcijos ribose – areštą.Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu už vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. J. anksčiau teistas 4 kartus, tame tarpe, ir už analogiškas nusikalstamas veikas, už ką jam 2012 m. kovo 5 d. buvo paskirta arešto bausmė, o 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžiu buvo paskirta švelnesnė bausmės rūšis – 1 metai viešųjų darbų, įpareigojant atlikti nemokamų darbų 30 valandų per mėnesį. Akivaizdu, kad švelnesne bausmės rūšimi nebuvo pasiekti bausmės tikslai ir ji neužkardė V. J. nuo tolimesnių nusikalstamų veikų. Be to, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BK 273 straipsnis), pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir apeliantui paskirtą arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu, t. y. iki 60 parų arešto. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nors nuteistojo gynėja pateikė dokumentus, kuriais remiasi tvirtindama, jog nuteistasis pasitaisė – apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šiuos įrodymus vertina kritiškai. Teismui pateiktas kvitas, kuriame nurodyta, jog V. J. dirbo 2016 m. gruodžio 27-31 dienomis ir už tai gavo 75 Eur atlygį Šis dokumentas dėl atlygio gavimo už dirbtas 5 dienas dar neįrodo, kad nuteistasis dirbo po nuosprendžio priėmimo (po 2016 m. spalio 3 d.) ir dirba iki šiol. Be to, teismui pateiktas ir gydymo įstaigos siuntimas, kuriame užfiksuota, kad pacientui V. J. suleisti medikamentai (prailginto veikimo – 6 mėn.), gydymui nuo priklausomybės alkoholiui. Vis tik nuteistasis apsilankė pas medikus tik 2017 m. sausio 13 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po nuosprendžio priėmimo ir prieš posėdį apeliacinės instancijos teisme, kas gali būti vertinama kaip siekis išvengti griežtesnės bausmės – arešto. Nors sveikintinas nuteistojo išsakytas teigiamas požiūris į darbinę veiklą, pastangos dėl alkoholio vartojimo prevencijos, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertina kaip esminių, dėl kurių bausmę reikėtų dar labiau švelninti, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai: Kęstutis DargužisJurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė