Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-09-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-168-354/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-172-900/2018Nutartis · 2018-07-19Šiaulių apylinkės teismas
  2. AN2-168-354/2018Nutartis · 2018-09-19Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-19
Bylos Nr.
AN2-168-354/2018
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00659-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Pažeidėjas
E. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-168-354/2018Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00659-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.5.3; 16.9.3; 21.11.10; 21.11.11(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos E. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutarties, kuria buvo paliktas galioti nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. gegužės 22 d. nutarimas dėl E. V. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2018 m. gegužės 22 d. nutarimu E. V. nubausta 80 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesius pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji 2018 m. vasario 8 d. 15.46 val. ties (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu) rankomis.Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi E. V. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2018 m. gegužės 22 d. nutarimo buvo atmestas. Teismas nurodė, kad E. V. už padarytą nusižengimą buvo paskirta teisinga nuobauda, pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų nėra.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu E. V. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį, kuria jai paliktas galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. nutarimas, ir taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas sutrumpinti poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – specialios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą.Skunde E. V. nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas nevertino visų jos skunde dėstomų aplinkybių, o tik pasisakė dėl Z. S. ligos ir pastarajai teikiamos pagalbos. Pažymi, jog ji (E. V.) nebuvo stabdoma dėl padaryto pažeidimo, ji vairuodama transporto priemonę pradėjo pokalbį telefonu ir imdamasis atsargumo priemonių sustojo šalikelėje tęsti pokalbio, po to prie automobilio priėjus pareigūnui, jai buvo pranešta apie padarytą nusižengimą. Pripažįsta, kad nors jos veiksmai formaliai atitinka visus nusižengimo požymius, tačiau įvertinus nuobaudai individualizuoti reikšmingus duomenis, ypatingai atkreipiant dėmesį į padaryto pažeidimo aplinkybes – buvo padarytas dienos metu, esant labai geram matomumui, šalia dukters gyvenamojo namo, važiuojant labai lėtai, įsitikinus, jog nėra kliūčių ir transporto priemonė nesudarys kliūties kitiems eismo dalyviams, pasekmių nebuvimą, telefonu buvo naudotasi labai trumpą laiką, siekiant paskambinti dukrai, kad privažiavo prie šios namų – padaryto pažeidimo pavojingumas visuomenei buvo minimalus. Nurodo, kad ji (E. V.) prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl savo perdėto pasitikėjimo. Teigia, kad dėl aukščiau aprašytų aplinkybių pirmos instancijos teismas nepasisakė, jų nevertino ir dėl to nepagrįstai skundą atmetė.

Atsiliepimu į E. V. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta E. V. nesutinka tik su jai paskirta administracine poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, ir prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo 60 iki 90 Eur, o to paties straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, spręsdamas dėl E. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės pagrįstumo, įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 3 dalyje, t. y. atsižvelgė į tai, jog yra viena E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas – prisipažino ir nuoširdžiai galisi padariusi nusižengimą) ir viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas – ANK 417 straipsnyje nurodytą nusižengimą padarė pakartotinai, kol nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas), jog analogišką pažeidimą padaro trečią kartą. Apygardos teismas pažymi, kad E. V. už padarytą administracinį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo paskirtas 2 mėnesiams, t. y. vidurkis, kuris numatytas ANK 417 straipsnio 9 dalyje. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. V. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta administracinio poveikio priemonė nelaikytina per griežta, jos švelninti nėra pagrindo. Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė į visas skunde nurodomas aplinkybes ir motyvuotai nurodė, kodėl jomis nesivadovauja, todėl visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas nevertino skunde nurodytų aplinkybių.Nagrinėjamu skundo kontekste pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).Apeliantės prašymas skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti, grindžiamas tuo, kad ji nebuvo stabdoma, pati sustojo šalikelėje, be to, pažymi, jog pažeidimas buvo padarytas dienos metu, esant labai geram matomumui, šalia dukters gyvenamojo namo, važiuojant labai lėtai, įsitikinus, jog nėra kliūčių ir jos transporto priemonė nesudarys kliūties kitiems eismo dalyviams, pasekmių nebuvimą, telefonu buvo naudotasi labai trumpą laiką, siekiant paskambinti dukrai, kad privažiavo prie dukros namų – padaryto pažeidimo pavojingumas visuomenei buvo minimalus, be to, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl savo perdėto pasitikėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodytos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjai paskirtą administracinio poveikio priemonę ir trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Pritartina apylinkės teismo argumentams, kad įstatymų leidėjas ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį suformulavo kaip formalią, nereikalaujančią žalos atsiradimo, nesiejamą su važiavimo greičiu, telefono naudojimosi trukme ar asmeniu, su kuriuo yra kalbamasi telefonu, bei kitomis eismo sąlygomis, todėl vien tai, jog nagrinėjamu atveju nekilo neigiamų pasekmių kitiems asmenims ar turtui, pokalbio telefonu trukmė, pasak apeliantės, buvo trumpa, matomumas geras, ji važiavo lėtai, nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Taigi, apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios rodytų mažesnį padaryto nusižengimo ar paties pažeidėjo asmenybės pavojingumą, priešingai, iš bylos matyti, jog apeliantė daro analogiškus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje (administracinės bylos medžiaga, b. l. 5–8), savo elgesio kritiškai nevertina ir nesuvokia daromo pažeidimo pavojingumo, nes nors skunde ir nurodo, jog prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, tačiau savo teisei priešingą elgesį bando pateisinti teigdama, jog jos padarytas pažeidimas yra mažai pavojingas. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog įstatymų leidėjas, siekdamas, jog būtų išvengta sunkesnių pasekmių, ir numatė administracinę atsakomybę vairuotojams už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir itin detaliai įvertino aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Apygardos teismas konstatuoja, jog E. V. privalo jai paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo bei sumokėti paskirtą baudą, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje ji nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tikėtina, kad E. V. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, reikšmingas nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui (ANK 567 straipsnis), tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl pakeisti ar naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė