Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. S. ir jos gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams,

pagal BK 222 straipsnio l dalį – 50 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė R. S. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir E. Z., tačiau nuosprendis jos atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteista už tai, kad būdama žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pirmininke, iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupėje su J. M., jos naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldė, tai yra fiktyviai – žinodama, kad J. M. ŽŪB (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs, atlyginimo negaus, nustatydama jai nepagrįstai didelį atlyginimą, gaudama iš J. M. pinigus, skirtus padengti privalomų mokėti mokesčių nuo jai priskaičiuoto darbo užmokesčio įmokas, įdarbino J. M. ŽŪB (duomenys neskelbtini) ekonomistės pareigose ir pateikė VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui žinomai neteisingus duomenis apie jai priskaičiuotą nepagrįstai didelį ir tariamai išmokėtą darbo užmokestį iš ŽŪB (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai padidino J. M. draudžiamąsias pajamas ir taip apgaule jos naudai įgijo turtinę teisę gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas pagal žymiai padidintas draudžiamąsias pajamas, o būtent:

R. S., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą su J. M., 2007-12-04 sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-12-04 papildomą susitarimą prie šios darbo sutarties, kuriuo J. M. fiktyviai, t. y. žinant, kad pastaroji realiai ŽŪB (duomenys neskelbtini) nedirbs, atlyginimo negaus, siekiant J. M. naudai įgyti turtinę teisę į žymiai ir nepagrįstai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, įdarbino ją ŽŪB (duomenys neskelbtini) ekonomistės pareigose nustatant jai nepagrįstai didelį 5000 Lt dydžio atlyginimą ir 11000 Lt dydžio priedą ir kaip darbdavys, patvirtindamas šiuos melagingus duomenis, pasirašė sutartyje ir papildomame susitarime. Tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad J. M. realiai ŽŪB (duomenys neskelbtini) nedirba, atlyginimo negauna ir pati padengė privalomų mokėti mokesčių nuo jai priskaičiuoto darbo užmokesčio įmokas, perduodama juos R. S., žinodama, kad jai nustatytas atlyginimas yra nepagrįstai didelis tikslu gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, nurodė bendrovės vyriausiajai finansininkei E. Z. užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, 2007-12-06 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie J. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma 1-SD) su jame įtvirtintais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad J. M. nuo 2007-12-04 priimta į darbą ŽŪB (duomenys neskelbtini) ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu; 2007-12-29 pranešimą Nr. 17 apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo (forma 2a-SD), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) J. M. ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 15 166,46 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 5 153,56 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus vyriausioji specialistė (pašalpoms) S. B., remdamasi J. M. 2008-04-14 pateiktu prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, R. S. ir J. M. apgaulės įtakoje, manydama, kad pastaroji turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą pagal ŽŪB (duomenys neskelbtini) 2007 metų IV ketvirtį priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, t.y. nežinodama, kad J. M. realiai ŽŪB (duomenys neskelbtini) nedirbo, jai nustatytas ir tariamai mokėtas atlyginimas buvo nepagrįstai didelis, atlyginimo J. M. negavo ir ji neturi teisės gauti motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų pagal ŽŪB (duomenys neskelbtini) priskaičiuotas ir tariamai gautas draudžiamąsias pajamas, o buvo įdarbinta fiktyviai, tikslu gauti žymiai didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, nežinodamas, kad VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui ŽŪB (duomenys neskelbtini) vyriausioji finansininkė E. Z. bendrovės pirmininkės R. S. nurodymu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. M. ŽŪB (duomenys neskelbtini) 2007 metų IV ketvirtį priskaičiuotą ir tariamai išmokėtą darbo užmokestį, 2008-04-21 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti J. M. 136 698, 54 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą (įskaitant pajamų mokestį) už laikotarpį nuo 2008-04-21 iki 2010-02-14, iki vaikui sukaks dveji metai, tame tarpe 95 732, 90 Lt dydžio pašalpą (įskaitant pajamų mokestį), paskaičiuotą pagal ŽŪB (duomenys neskelbtini) priskaičiuotas ir tariamai gautas draudžiamąsias pajamas. Remiantis šiuo sprendimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2009-05-31 J. M. išmokėjo 63 305, 30 Lt (įskaitant pajamų mokestį) dydžio motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, priskaičiuotą pagal ŽŪB (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas.

Tokiu būdu R. S. J. M. naudai apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės – 95 732, 90 Lt dydžio svetimą turtą – motinystės (tėvystės) pašalpą, priskaičiuotą pagal ŽŪB (duomenys neskelbtini) paskaičiuotas ir tariamai išmokėtas draudžiamąsias pajamas, dėl ko J. M. laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2009-05-31 apgaule užvaldė 63 305, 30 Lt (įskaitant pajamų mokestį) dydžio svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas.

Be to, R. S. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo: R. S., būdama ŽŪB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pirmininke, iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupėje su J. M., turėdama tikslą apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į svetimą turtą, žinodama, kad J. M. darbo ŽŪB (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs, atlyginimo negaus, nustačiusi jai nepagrįstai didelį atlyginimą tikslu gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, t.y. fiktyviai įdarbindama J. M. ŽŪB (duomenys neskelbtini), VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė žinomai melagingus duomenis apie pastarajai priskaičiuotą ir tariamai išmokėtą darbo užmokestį, taip suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko J. M. ir R. S. bendrų nusikalstamų veiksmų išdavoje J. M. naudai apgaule įgijo turtinę teisę į žymiai padidintas iš VSDF biudžeto mokamas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų dalis, paskaičiuotas pagal ŽŪB (duomenys neskelbtini) priskaičiuotas ir tariamai gautas draudžiamąsias pajamas, dėl ko padaryta didelė žala, o būtent: R. S., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą su J. M., pastarajai kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus 2007-12-04 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-12-04 papildomą susitarimą prie šios darbo sutarties, kuriais J. M. įdarbinama ŽŪB (duomenys neskelbtini) ekonomistės pareigose nustatant 5000 Lt dydžio atlyginimą ir 11000 Lt dydžio priedą prie atlyginimo, t.y. kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie J. M. įdarbinimą ŽŪB (duomenys neskelbtini) ir tariamai mokėtiną darbo užmokestį, kaip darbdavys pasirašė sutartyje ir papildomame susitarime bei patvirtino juos įmonės anspaudu. Tokiu būdu R. S. suklastojo tikrus dokumentus. Tęsdama nusikalstamą veiką, nurodė ŽŪB (duomenys neskelbtini) vyriausiajai finansininkei E. Z., nežinančiai apie R. S. ir J. M. nusikalstamus ketinimus, užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, 2007-12-06 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie J. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma 1-SD), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad J. M. nuo 2007-12-04 priimta į darbą ŽŪB (duomenys neskelbtini) ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Tokiu būdu R. S. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo. Tęsdama nusikalstamą veiką, kompiuterinės technikos pagalba užpildė, atspausdino, savo parašu patvirtino ir pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, 2007-12-29 pranešimą apie ŽŪB (duomenys neskelbtini) apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. (duomenys neskelbtini) (forma 2a - SD), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad J. M. nuo 2007-12-29 atleidžiama iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) ir ji ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 15 166,46 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 5 153,56 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tokiu būdu R. S. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo. Tęsdama nusikalstamą veiką, kompiuterinės technikos pagalba užpildė, atspausdino ir savo parašu patvirtino ŽŪB (duomenys neskelbtini) 2007-12-29 kasos išlaidų orderį serija KIO, be numerio, kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad J. M. tariamai buvo išmokėti 10 616, 52 Lt (po mokesčių) dydžio darbo užmokestis už darbą ŽŪB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2007-12-04 iki 2007-12-29 ir šį kasos išlaidų orderį įtraukė į ŽŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu R. S. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo.

Remiantis šiais suklastotais dokumentais, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius 2008-04-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) skyrė J. M. 95 732, 90 Lt (įskaitant pajamų mokestį) dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) priskaičiuotų ir tariamai J. M. gautų draudžiamųjų pajamų, ko išvadoje laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2009-05-31 jai buvo išmokėta 63 305, 30 Lt (įskaitant pajamų mokestį) minėtos pašalpos ir dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta didelė žala.

Be to, R. S. organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą: R. S., būdama ŽŪB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pirmininke, remiantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdama atsakinga už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, ir, remiantis 2003-12-01 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 str. 10 d. 1 p., būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. nuostatas, numatančias, kad į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu ir pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatas, numatančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, laikotarpiu nuo 2007-12-04 iki 2007-12-29 organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: žinodama, kad J. M. ŽŪB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai tikslu apgaule įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti – VSDFV mokamas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, t.y. žinodama, kad J. M. darbo bendrovėje realiai nedirbs, atlyginimo negaus, jai nustatytas nepagrįstai didelis atlyginimas, J. M. jai sumokėjo pinigus, skirtus padengti privalomų mokėti mokesčių nuo jai priskaičiuoto darbo užmokesčio įmokas, ŽŪB (duomenys neskelbtini) vyriausiajai finansininkei E. Z., nežinančiai apie pirmininkės R. S. ir J. M. susitarimus ir nusikalstamus ketinimus bei nežinančiai, kad J. M. realiai ŽŪB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir atlyginimo negavo, pateikė 2007-12-29 kasos išlaidų orderį serija KIO (be numerio), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad J. M. tariamai buvo išmokėti 10 616, 52 Lt (po mokesčių) už darbą ŽŪB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2007-12-04 iki 2007-12-29, ko išdavoje buhalterė E. Z. įformino ir į ŽŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė minėtą buhalterinės apskaitos dokumentą, kuriame užfiksuota neįvykusi ūkinė operacija. Dėl to iš dalies negalima nustatyti ŽŪB (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų dydžio už 2007 metų gruodžio mėnesį.

Apeliantai skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmes už jos padarytas nusikalstamas veikas, neįvertino visų baudžiamajame įstatyme nurodytų aplinkybių, todėl paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos.

Prašo atsižvelgti į tai, kad R. S. neteista, nei iki šių nusikaltimų padarymo, nei po nuteisimo už juos jokių kitų nusikaltimų bei administracinės teisės pažeidimų nepadarė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, charakterizuojama teigiamai, ištekėjusi, dirbanti, žala, padaryta nusikalstamomis veikomis, atlyginta, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau kaip ketveri metai. Be to, vien ta aplinkybė, kad ir ikiteisminis tyrimas, ir bylos nagrinėjimas užtruko pernelyg ilgai, turėtų būti įvertinta skiriant bausmę, tai prievole laiko net Europos žmogaus teisių teismas savo formuojamoje praktikoje. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad per visą proceso laiką nuteistoji gerbė įstatymą, nepadarė jokio teisės pažeidimo, jos atžvilgiu nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas. Teigia, kad R. S. padarytos nusikalstamos veikos, net ir pripažįstant ją kalta, yra ne piktybinės, o atsitiktinės, padarytos dėl įstatymų netobulumo ir spragų. Teigia, jog teismas, skirdamas R. S. bausmes, neįvertino ir tos aplinkybės, kad ji darydama veikas nesiekė naudos sau, byloje nenustatyta, kad ji būtų gavusi kokios nors naudos iš galimai padarytų veikų. Taip pat akcentuoja tai, kad traukimas baudžiamojon atsakomybėn asmenų, kurie kaip nors paveikė ligos ir motinystės socialinių išmokų gavimą, sukėlė itin didelį visuomenės rezonansą, kadangi taip ir liko neatsakyta į klausimą, ar veikimas įstatymo ribose ir siekimas naudotis įstatymo suteiktomis galimybėmis laikytinas nusikalstama veika. Šiuo atveju neaišku, ar asmenys turi veikti taip, kad įstatymo galimybėmis naudotųsi mažiausiai ir jiems nepalankiomis sąlygomis, ar vis tik turėjo numatyti įstatymo spragą ir imtis visų įmanomų priemonių ją pataisyti. Esant tokiai dviprasmiškai situacijai ir nevienareikšmiškai vertinamai įstatymo nuostatai, apeliantai nurodo manantys, kad negalima visos atsakomybės už įstatymo netobulumą perkelti asmeniui, juo labiau taikyti jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Skunde taipogi nurodoma, kad nei vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausme siekiamų tikslų nėra prioritetinis. Bausmė privalo būti adekvati ir proporcinga teisės pažeidimui bei bausmės tikslams. Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, o įstatymą privalu aiškinti ir vykdyti taip, kad būtų realiai vykdomas teisingumas.

Be to, apeliantai pažymi, kad teismas, skirdamas R. S. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, turėjo įvertinti ir BK 55 straipsnio nuostatą, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, t. y. paties įstatymo leidėjo nustatytą taisyklę parenkant bausmės rūšį, jo požiūrį į santykį tarp nusikaltimo kategorijos, kaltininko asmenybės ir teisingos bausmės. Tiek įstatymo leidėjas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek ir Šiaulių apygardos teismo praktika rodo, kad bausme siekiama ne nubausti asmenį, bet padaryti jam realų poveikį ir pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus. Šios kategorijos bylose jau pats nusikaltimo atskleidimas ir bausmės skyrimas laikytinas esminiu poveikiu asmeniui. Griežčiausia – laisvės atėmimo – bausmė šiuo atveju yra akivaizdžiai per griežta, nes ji izoliuoja nuo visuomenės ir taip iš esmės visuomenei nepavojingą, nusikalsti nelinkusį asmenį, o laisvės atėmimo bausme nutraukus nuteistojo socialinius ryšius, jį eliminuojant iš darbo rinkos ir padarant valstybės išlaikytiniu, visuomenės interesas netgi pažeidžiamas, tai neskatina gerbti įstatymo, o tik verčia jo bijoti, bausme taip pat sukeliamos neadekvačios neigiamos pasekmės nuteistojo artimiesiems, o ir pats įstatymas telieka įvykdytas deklaratyviai. R. S. ir gynėjo advokato V. Sviderskio vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajai aiškiai per griežtas bausmes ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Teismo posėdyje nuteistoji R. S. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistosios R. S. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas

Skundžiamu nuosprendžiu R. S. nuteista už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti turtą. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

BK 300 straipsnio 3 dalyje, be kitų atvejų, nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Šio nusikaltimo sudėtis apima pavojingos veikos (dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu), padarinių (didelės žalos) ir priežastinio ryšio tarp jų bei nusikalstamos veikos dalyko nustatymą. Dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010). Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas.

BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita BK 222, 223 straipsnių prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje įvardinta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaitos tvarka reglamentuojama buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris numato, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o taip pat kitais teisiniais aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos vedimo tvarką. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai, padarius įstatymo dispozicijoje numatytą veiką, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-460/2008).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime išsamiai, detaliai ir nuosekliai išanalizavo byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus bei padarė teisingas išvadas, jog R. S. veiksmuose yra visi būtini nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Nors bylos duomenys liudija, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) nebuvo fiktyvi, veiklą vykdė realiai, tačiau nuteistosios ir jos gynėjo skundo argumento, kad R. S. į darbą buvo priimta ne fiktyviai, t. y. buvo realūs faktiniai darbo santykiai, nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai.

Kaip matyti iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) 2007 m. balandžio 27 d. bendrovės narių susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. buvo išrinkta ŽŪB (duomenys neskelbtini) pirmininke (2 t. 180 b. l.). 2007 m. gruodžio 3 d. J. M., būdama nėščia, 2007 m. liepos 26 d. įrašyta į nėščiųjų įskaitą (5 t. 97 b. l.), pateikė R. S., kaip ŽŪB (duomenys neskelbtini) pirmininkei, prašymą priimti ją dirbti bendrovėje ekonomiste (4 t. 122 b. l.). Iš 2007 m. gruodžio 4 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. M. buvo priimta dirbti ŽŪB (duomenys neskelbtini) ekonomiste nustatant jai 5 dienų darbo savaitę, dirbant 4 val. per dieną ir įsipareigojant mokėti jai 5000 Lt mėnesinį darbo užmokestį (4 t. 39-41 b. l.). Sutartyje nurodytos šios pagrindinės J. M. darbo funkcijos: atsiskaito su finansų ir statistikos institucijomis, rengia ataskaitas, atlieka projektinės – sąmatinės dokumentacijos ekonominį pagrindimą, rengia amortizacinių atsiskaitymų skaičiuotes, skaičiuoja nuosavo ir samdomo autotransporto naudojimo išlaidas, įformina atsiskaitymų ir mokėjimų dokumentus, skaičiuoja planinę numatytų darbų savikainą, apyvartines lėšas, gamybos kaštus, būsimąjį darbo rezultatą (pelną ar nuostolį), ir pateikia duomenis bendrovės vadovui. 2007 m. gruodžio 4 d. papildomas susitarimas prie ŽŪB (duomenys neskelbtini) ir J. M. 2007 m. gruodžio 4 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad jame darbuotojui numatyti papildomi darbai ir nurodyta, jog už šiuos papildomus darbus darbdavys (ŽŪB (duomenys neskelbtini)) mokės darbuotojui (J. M.) atitinkamai 5000 Lt ir 6000 Lt papildomą mėnesinį darbo užmokestį, t. y. už darbus ŽŪB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo mokėti J. M. 11 000 Lt papildomą mėnesinį darbo užmokestį (4 t. 42 b. l.). Ir 2007 m. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ir papildomas susitarimas prie šios sutarties, pasirašyti ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovės, šios bendrovės pirmininkės R. S., ir J. M.. Iš 2007 m. gruodžio 6 d. pranešimo apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą akivaizdu, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (duomenys neskelbtini) skyriui pranešė, kad J. M. 2007 m. gruodžio 4 d. priimta dirbti ŽŪB (duomenys neskelbtini). Pranešimas pasirašytas R. S. (4 t. 43 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad 2007 m. gruodžio 28 d. J. M. pateikus ŽUB (duomenys neskelbtini) pirmininkei R. S. prašymą atleisti ją iš darbo, ji 2007 m. gruodžio 29 d. iš darbo buvo atleista, R. S. tą pačią dieną apie tai informavo VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrių (4 t. 121, 39-41, 45 b. l.). Byloje esančioje ŽŪB (duomenys neskelbtini) 2007 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderio KIO kopijoje užfiksuoti duomenys apie tai, kad J. M. kaip galutinis atsiskaitymas buvo išmokėta 10 616, 52 Lt. Šį kasos išlaidų orderį pasirašė įmonės vadovė R. S., vyr. finansininkė E. Z., taip pat J. M. (4 t. 57 b. l.). J. M. 2008 m. balandžio 14 d. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė prašymą skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą (4 t. 33 b. l.). VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus 2008 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. buvo skirta 5244,16 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2008 m. balandžio 6 d. (4 t. 15 b. l.), 2008 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. skirta 136 698, 54 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. vasario 14 d. (4 t. 5-6 b. l.). Iš byloje surinktų duomenų taip pat matyti, kad 2009 m. liepos 20 d. J. M. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui pervedė 63 305,30 Lt kaip nepagrįstai gautos motinystės pašalpos grąžinimą (1 t. 69 b. l.). 2009 m. liepos 29 d. prašymu J. M. kreipėsi į VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrių prašydama nebeišmokėti jai likusios motinystės (tėvystės) pašalpos, priskaičiuotos pagal draudžiamąsias pajamas, gautas ŽŪB (duomenys neskelbtini). Prašyme J. M. nurodė, kad 2007 m. gruodžio 4 d. su ŽŪB (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis buvo fiktyvi, todėl jai nepagrįstai buvo paskirta minėta pašalpa, ir todėl ji 2009 m. liepos 20 d. pervesdama VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui 63 305,30 Lt grąžino nepagrįstai gautą motinystės (tėvystės) pašalpą (1 t. 99 b. l.). 2009 m. rugpjūčio 25 d. J. M. pateikė VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui prašymą tikslinti (anuliuoti) jos draudžiamąsias pajamas, kurias yra pateikusi ŽŪB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 4 d. iki 2007 m. gruodžio 29 d. Prašyme J. M. nurodė, kad ji faktiškai minėtoje įmonėje nedirbo, atlyginimo negavo, ŽŪB (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys apie jos gautą darbo užmokestį neatitinka tikrovės. Prašė draudimo išmokų pagal minėtas draudžiamąsias pajamas nebeskirti (1 t. 108 b. l.). 2009 m. gruodžio 14 d. J. M. kreipėsi į VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrių, prašydama užtikrinti, kad tuo laikotarpiu, kol bus vykdomas duomenų tikslinimas (anuliavimas), nebūtų vykdomi jokie galimi pašalpų, pensijų ar kitų išmokų priskaičiavimai bei mokėjimai, atsiradę dėl ŽŪB (duomenys neskelbtini) pateiktų draudžiamųjų pajamų (11 t. 7 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teisme 2010 m. kovo 25 d. buvo gautas J. M. ieškinys, kuriuo ji prašė teismo pripažinti negaliojančiais tarp jos, t. y. J. M., ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) 2007 m. gruodžio 4 d. sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomą susitarimą. Atsakovu J. M. nurodė ŽŪB (duomenys neskelbtini), trečiuoju asmeniu – VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrių. Ieškinyje J. M. pažymėjo, kad 2007 m. gruodžio 4 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomas susitarimas sudaryti tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Nurodė, kad įsidarbindama ŽŪB (duomenys neskelbtini) ji (J. M.) jokio darbo dirbti neketino, įsidarbino siekdama gauti didelę motinystės (tėvystės) pašalpą dėl padidėjusių draudžiamųjų pajamų. Dėl įdarbinimo ŽŪB (duomenys neskelbtini) ji kreipėsi dirbdama AB (duomenys neskelbtini) ir būdama nėščia. Darbo sutartį ir papildomą susitarimą parengė ji pati, darbo sutarties galiojimo metu, t. y. nuo 2007 m. gruodžio 4 d. iki 2007 m. gruodžio 29 d., ji realiai jokių su darbu susijusių funkcijų neatliko, atlygio negavo, „Sodrai“ už ją priklausančią mokėti įmoką sumokėjo ji pati (11 t. 67-69 b. l.). Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė 2010 m. liepos 1 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą J. M. nutraukė BK 36 straipsnio pagrindu. Minėtas nutarimas patvirtintas Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. liepos 21 d. nutartimi (12 t. 9-10 b. l.).

FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto 2009 m. lapkričio 30 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, bendrovės įsakymus ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui teiktas ataskaitas nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 1 d. bendrovei vadovavo pirmininkė N. S. (P.), o nuo 2007 m. gegužės 2 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. – pirmininkė R. S.. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gegužės 16 d. buhalterė S. J., o nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. – vyriausioji buhalterė E. Z. (5 t. 8-24 b. l.). 2009 m. rugpjūčio 6 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikto 2008 m. balandžio 21 d. sprendimo dėl J. M. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, nustatyta, jog motinystės (tėvystės) pašalpa, vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, buvo skaičiuota iš 2007 m. IV ketvirčio draudžiamųjų pajamų, įskaitant ir bendrovės (duomenys neskelbtini) deklaruotą priskaičiuotą darbo užmokestį J. M.. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui pateiktas formas Nr. 2a-SD „Pranešimas apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo“, bendrovė (duomenys neskelbtini) deklaravo, kad 2007 m. IV ketvirtį J. M. buvo priskaičiuota 15166,46 Lt darbo užmokesčio, nuo kurio priskaičiuota 5153,56 Lt socialinio draudimo įmokų suma. Bendrovė (duomenys neskelbtini) J. M. priskaičiuoto darbo užmokesčio 10616,52 Lt išmokėjimą apskaitoje įformino 2007 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderiu be numerio. Bendrovė (duomenys neskelbtini) sudarė 2007 m. gruodžio 4 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su J. M. ir priėmė ją ekonomistės pareigoms. Darbo sutartyje jai buvo nustatytas 5000,00 Lt darbo užmokestis, nustatant penkių darbo dienų per savaitę, 4 darbo valandų per dieną trukmę. Pagal 2007 m. gruodžio 4 d. papildomą susitarimą prie aukščiau minėtos sutarties, bendrovė (duomenys neskelbtini) įsipareigojo mokėti 5000,00 Lt papildomą mėnesinį darbo užmokestį už papildomai atliekamus darbus, išvardintus šio susitarimo 1 punkte ir 6000,00 Lt papildomą mėnesinį darbo užmokestį už papildomai atliktus analitinius darbus, išvardintus šio susitarimo 3 punkte. Pagal Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktas bendrovės (duomenys neskelbtini) metinės pelno mokesčių deklaracijų patvirtintas kopijas už 2006 ir 2007 metus, nustatyta, kad 2007 metais bendrovė uždirbo 226591,00 Lt pajamų, patyrė 400779,00 Lt sąnaudų ir patyrė 174188,00 Lt nuostolį. Palyginus bendrovės trumpalaikio turto vertę su jos trumpalaikiais įsipareigojimais, nustatyta, kad 2007 m. gruodžio mėn. trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikio turto vertę: 2007 m. gruodžio 1 d. – 1722106,05 Lt, 2007 m. gruodžio 31 d. – 1785559,84 Lt, ir tai rodo didelius bendrovės įsiskolinimus, kurių bendrovė negali padengti. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad jei J. M. faktiškai bendrovėje nedirbo ir darbo užmokesčio negavo, o atlyginimų priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, tai yra juose buvo užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, tai bendrovės pirmininkė R. S. ir vyriausioji finansininkė E. Z. įrašė į apskaitą neteisingus duomenis apie darbo sutartimi ir papildomu susitarimu prie sutarties J. M. nustatytą mokėti darbo užmokestį ir jos darbą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, numatančių, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad dokumentas įforminamas įvykus ūkinei operacijai. Dėl dokumentų, kuriais įformintos neįvykusios ūkinės operacijos įrašymo į apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų dydžio už 2007 m. gruodžio mėn. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktą 2008 m. balandžio 21 d. sprendimo dėl J. M. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, nustatyta, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) deklaruotas priskaičiuotas darbo užmokestis J. M. įtakojo motinystės (tėvystės) pašalpos, vaiko priežiūros atostogoms, iki vaikui sukaks dveji metai, apskaičiavimą. Ši motinystės (tėvystės) pašalpa buvo skaičiuota iš 2007 m. IV ketvirčio draudžiamųjų pajamų, įskaitant ir bendrovės (duomenys neskelbtini) deklaruotą priskaičiuotą darbo užmokestį J. M. (5 t. 81-86 b. l.).

Kaltinamoji E. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad darbo sutartį su J. M. kaip bendrovės pirmininkė buvo pasirašiusi ir R. S., su darbo sutartimi jai, t. y. E. Z., buvo atnešti jau išrašyti du kasos išlaidų orderiai. Darbo sutartį, sudarytą su J. M., ji įsegė prie kitų darbo sutarčių, teikdama „Sodrai“ pranešimus apie įdarbinimą, ji (E. Z.) buvo įsitikinusi, kad visi teikiami duomenys yra teisingi (13 t. 176 b. l.).

Taigi, iš aukščiau išdėstytų įrodymų akivaizdu, kad R. S. apgaulė nagrinėjamu atveju pasireiškė fiktyviu J. M. įdarbinimu ŽŪB (duomenys neskelbtini) bei surašymu ir pateikimu VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui fiktyvių dokumentų, kurių pagrindu buvo užvaldytas didelės vertės svetimas turtas. Kaip matyti iš nuteistosios R. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, pastaroji teismui negalėjo paaiškinti, kokius darbus pagal sudarytą darbo sutartį J. M. atliko. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų R. S. teiginį, kad J. M. pinigai buvo išmokėti už realiai atliktą darbą. Priešingai, byloje surinkti įrodymai – aukščiau minėti J. M. prašymas VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui nebeišmokėti jai likusios motinystės (tėvystės) pašalpos, priskaičiuotos pagal draudžiamąsias pajamas, gautas ŽŪB (duomenys neskelbtini), jos prašymas VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui tikslinti (anuliuoti) jos draudžiamąsias pajamas, kurias yra pateikusi ŽŪB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 4 d. iki 2007 m. gruodžio 29 d., prašymas užtikrinti, kad tuo laikotarpiu, kol bus vykdomas duomenų tikslinimas (anuliavimas), nebūtų vykdomi jokie galimi pašalpų, pensijų ar kitų išmokų priskaičiavimai bei mokėjimai, atsiradę dėl ŽŪB (duomenys neskelbtini) pateiktų draudžiamųjų pajamų, apylinkės teismui pateiktas J. M. ieškinys patvirtina, kad pastaroji ŽŪB (duomenys neskelbtini) realiai nedirbo. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esančios specialistų išvados, ir specialistės N. L. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų J. M. atliktos rinkos analizės ar kitų atliktų darbų aktų nebuvo rasta, rasti tik J. M. darbo sutartis, priedas prie šios sutarties ir kasos orderis be numerio (13 t. 177 b. l.). Tai, kad J. M. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu neatpažino R. S. (5 t. 115-117 b. l.) taip pat yra pagrindas teigti, kad J. M. ŽŪB (duomenys neskelbtini) nedirbo, nes, priešingu atveju, ji, kasdien dirbdama ir nuolat matydama bendrovės pirmininkę, būtų ją atpažinusi. Ši aplinkybė patvirtina, kad J. M. matė R. S. labai trumpai – tik tardamasi dėl jos įdarbinimo ir pasirašydama įdarbinimo bei atleidimo iš darbo dokumentus. Be to, iš darbo sutarties ir priedo prie jos akivaizdu, kad J. M. buvo nustatytas žymiai didesnis atlyginimas (5000 Lt, 11 000 Lt), negu kitiems bendrovės darbuotojams, įskaitant ir pačią bendrovės pirmininkę – R. S. teisme nurodė, kad jos atlyginimas buvo 400 Lt (13 t. 175 b. l.). Nors skunde apeliantai teisingai pažymėjo, kad darbo užmokestis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas už jo atliktą darbą, tačiau jokių objektyvių duomenų, paneigiančių R. S. kaltę padarius nusikalstamas veikas, už kurias ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu, nepateikė. Kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad J. M. atliko jai darbo sutartimi sulygtą darbą ir būtent už šį darbą gavo užmokestį. Kartu kolegija atkreipia dėmesį, kad pati nuteistoji ir jos gynėjas skunde pažymėjo, jog J. M. neatliko sulygtų darbų ir tarp R. S. bei J. M. prasidėjo konfliktai. Skunde apeliantų nurodytos aplinkybės, kad asmens atleisti iš darbo neišlaikius specialios procedūros negalima, o nėščios moters praktiškai ir neįmanoma, taip pat, kad nutraukus darbo sutartį su J. M., o vėliau teismui tai pripažinus nepagrįstu darbo sutarties nutraukimu, ŽŪB (duomenys neskelbtini) būtų privalėjusi mokėti J. M. visą darbo užmokestį ir tai būtų dar labiau padidinę išlaidas, nuteistosios R. S. kaltės taipogi nepaneigia.

Esant ankščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl R. S. kaltės apgaule J. M. naudai įgijus turtinę teisę į didelės vertės – 95 732, 90 Lt dydžio svetimą turtą – motinystės (tėvystės) pašalpą, priskaičiuotą pagal ŽŪB (duomenys neskelbtini) paskaičiuotas ir tariamai išmokėtas draudžiamąsias pajamas, suklastojus ir panaudojus suklastotus tikrus dokumentus bei organizavus apgaulingą apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti ŽŪB (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų dydžio už 2007 m. gruodžio mėnesį. Baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant R. S. veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį pritaikytas tinkamai. Skundžiamame nuosprendyje pateikti išsamūs apeliantės padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir juos apeliacinės instancijos teismas laiko teisingais.

Skundu nuteistoji ir jos gynėjas teigia, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pažymi, kad J. M. nebuvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme duoti parodymus atsisakė.

Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatas, byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Kaip jau minėta, ikiteisminis tyrimas J. M. buvo nutrauktas ir ji nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista. Į teisiamąjį posėdį liudytoja pakviesta J. M., parodymus duoti atsisakė (13 t. 176 b. l.). Siekdamas patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, apylinkės teismas įtariamosios J. M. parodymus teisiamajame posėdyje perskaitė (14 t. 3 b. l.). Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad spręsdamas R. S. kaltės klausimą, teismas rėmėsi ne vien atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. parodymais, o visais teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir visumoje įvertintais įrodymais. Pažymėtina, kad apeliacinis teismas nutarė iškviesti ir apklausti liudytoją atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės J. M., jai nesutikus, apeliacinis teismas J. M. atžvilgiu priėmė nutartį.

Dėl nuteistajai R. S. paskirtos bausmės

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skundu nuteistoji ir jos gynėjas prašo už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskirti švelniausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Taip pat prašo atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertinti nuteistosios R. S. asmenybę, atsižvelgti į teismų praktiką analogiškose bylose ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, paskirti apeliantei švelnesnes bausmes, negu numatyta minėtų straipsnių sankcijose.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Kaip teisingai savo skunde pažymėjo apeliantai, teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas, o teisinga bausmė yra tokia, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis.

R. S. nuteista už vieno sunkaus (BK 182 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis) ir dviejų apysunkių (BK 222 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų padarymą. BK 182 straipsnio 2 dalies ir BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijos numato tik laisvės atėmimo bausmes, o BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Skundžiamu nuosprendžiu R. S. už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje nuteista laisvės atėmimo bausmėmis, o už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta arešto bausmė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. už padarytus nusikaltimus bausmes, atsižvelgė ne į visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. S. anksčiau nebuvo teista, ji nusikalto pirmą kartą, po nusikaltimų, už kuriuos yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, keturių metų laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų ir administracinės teisės pažeidimų nepadarė, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (5 t. 181 b. l.), ir tai yra pagrindas manyti, kad apeliantė nėra linkusi nesilaikyti įstatymų, jos padarytos nusikalstamos veikos yra atsitiktinės, įvykdytos dėl tuo metu buvusios akivaizdžios įstatymo spragos, kuri šiuo metu įstatymų leidėjo yra pataisyta. Be to, bylos duomenys liudija, kad R. S. charakterizuojama teigiamai (5 t. 180 b. l.), turi šeimą (5 t. 172-173 b. l.), dirba, duomenų, kad iš nusikalstamų veikų ji būtų turėjusi naudos, nėra, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus nuteistajai arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Bausmė privalo būti proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, o BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, taip pat BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viena iš alternatyvių bausmių – areštas – neatitiktų įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir nuteistosios R. S. asmenybės. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra tikslinga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti apeliantei švelnesnes bausmes, negu numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies sankcijose, taip pat skirti jai švelnesnę bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendį pakeisti.

R. S., pripažintą kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 1 metams,

pagal 222 straipsnio 1 dalį, 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5

dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apimant ir galutinę subendrintą bausmę R. S. paskirti laisvės apribojimą 1 ( vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 1 punktu įpareigoti R. S. laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Išaiškinti R. S., kad ji laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.