- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-14
- Bylos Nr.
- 2-11848-323/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09948-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., R. M., AB SEB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašo panaikinti antstolės B. T. 2013-08-02 patvarkymą Nr. S-13021264 dėl pareikšto prieštaravimo, 2013-07-26 patvarkymą Nr. S-13020485 dėl turto įkainojimo, paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto – žemės sklypo, 9,7000 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Nurodė, kad 2013-07-09 antstolė paskyrė ekspertizę įkeisto ir iš varžytynių parduotino žemės sklypo, 9,7000 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Turto vertinimo ekspertizę atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojai, 2013-07-14 ekspertizės nustatyta turto rinkos vertė – 76000 Lt. Pareiškėjui nustatyta turo vertė kelia abejonių, kadangi ta pati turto vertinimo įmonė 2006-07-31 žemės sklypo rinkos verte nustatė 520000 Lt, o likvidacine – 320000 Lt, t.y. 2013-07-14 ekspertizės aktu nustatyta turto vertė sumažėjo 650 procentų. Laiko, kad toks turto vertės sumažėjimas neatitinka nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, kadangi per paskutinius 2-3 metus žemės ūkio paskirties sklypo kainos nemažėjo, bet turėjo augimo tendenciją. Be to, iš ekspertizės pareiškėjui neaišku, koks buvo taikytas turto vertės nustatymo metodas. Pažymėjo, kad nušalinimo antstolės paskirtam ekspertui nereiškė, kadangi neturėjo pagrindo iš anksto abejoti turto vertintojo kompetencija. Abejonės kilo tik lyginant tų pačių ekspertų atliktas ekspertizes dėl didelio vertės skirtumo bei lyginant panašaus turto kainų pokyčius rinkoje. Paaiškino, kad kreipėsi į antstolę su prašymu skirti pakartotinę ar papildomą turto vertinimo ekspertizę, tačiau prašymas nebuvo patenkintas, antstolė paliko galioti 2013-07-26 patvarkymą Nr. S-13020485 dėl turto įkainojimo, kuriuo žemės sklypas įkainotas 76000 Lt (b.l. 3-5).
Antstolė pateikė patvarkymą dėl skundo, kuriuo su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas (skolininkas) prieštaraudamas dėl netinkamai nustatytos įkeisto turto vertės nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių eksperto nustatytą kainą. Pažymėjo, kad pareiškėjo prieštaravimai grindžiami septynerių metų senumo žemės sklypo vertinimo pažyma, kuri šiai dienai yra neaktuali ir neatspindi šiuo metu esančios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje. Visi pareiškėjo argumentai dėl netinkamai nustatytos turto vertės yra nepagrįsti įrodymais, todėl negali būti laikomi objektyviais (b.l. 7-11)
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo išieškotojas AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad palaiko antstolės B. T. patvarkymo dėl skundo netenkinimo skundo nepagrįstumo motyvus. Laiko, kad teikdamas skundą pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, skundas nepagrįstas objektyviais duomenimis, taip vilkinant išieškojimo procesą bei pažeidžiant sąžiningo išieškotojo interesus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ištyrus bylos medžiagą nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro 2013-05-06 vykdomąjį įrašą Nr. GB-3089 dėl 308907,27 Lt skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. M. išieškotojo AB SEB bankas naudai, parduodant iš viešųjų varžytynių įkeistą žemės sklypą, 9,7000 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį J. M. ir R. M.. 2013-07-09 priimtas patvarkymas Nr. S-13018815 dėl eksperto skyrimo, kuriuo antstolė skyrė žemės sklypo, 9,7000 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vykd.bl. 56-58). 2013-07-14 ekspertizės aktu Nr. 608 EKZ 2013 RVI KLAI žemės sklypo, 9,7000 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta 76000 Lt. 2013-07-26 patvarkymu Nr. S-13020485 dėl turto įkainavimo antstolė žemės sklypą, 9,7000 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), įkainojo 76000 Lt (vyld.b.l. 67-68). 2013-08-02 pareiškėjas (skolininkas) J. M. pateikė antstolei prieštaravimus dėl nustatytos žemės sklypo vertės ir jo įkainojimo, prašė skirti pakartotinę ekspertizę žemės sklypo, 9,7000 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti (vykd.b.l. 70). Antstolė 2013-08-02 patvarkymu Nr. S-13021264 dėl pareikšto prieštaravimo netenkino pareiškėjo (skolininko) prašymo dėl pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir paliko galioti 2013-07-26 patvarkymu Nr. S-13020485 dėl turto įkainavimo nustatytą turto įkainavimą (vykd.bl. 78-80).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Taigi, turto įkainojimo paskirtis – nustatyti turto vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimali. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 682 str. 1 d. numato, kad turto vertei nustatyti antstolis gali skirti ekspertizę. Pagal CPK 682 str. 2 d. jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 681 str. 4 d. nustato, kad tuo atveju kai turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyto turto vertė. Taigi įstatyme nustatyta areštuoto turto įkainojimo tvarka, būtent, kad ginčytinais atvejais turto vertei nustatyti skiriama ekspertizė (CPK 682 str. 1 d.) ir turto kainą, remdamasis eksperto išvada, turi nustatyti antstolis.
Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos duomenimis matyti, kad įkeisto turto vertei nustatyti antstolė 2013-07-09 patvarkymu Nr. S-13018815 dėl eksperto skyrimo skyrė žemės sklypo, 9,7000 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vykd.bl. 56-58). Iš 2013-07-14 ekspertizės akto Nr. 608 EKZ 2013 RVI KLAI matyti, kad ekspertizę atliko nepriklausomas atestuotas turto vertintojas, kuris turtą įvertino 76 000 Lt. Pareiškėjas nurodo, kad toks įvertinimas kelia abejonių, kadangi 2006-07-31 nustatyta turto vertė buvo 520000 Lt, o likvidacinė – 320000 Lt (b.l. 6). Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomas ginčo turto vertės svyravimas negali būti laikomas akivaizdžiu pagrindu skirti pakartotinę turto vertės ekspertizę, kadangi 520000 Lt sklypo vertė nustatyta 2006 m., o 76000 Lt vertė nustatyta 2013 m., t.y. tarp verčių nustatymo praėjo septyneri metai, tuo metu rinkoje įvyko kainų pokyčių, kurie turėjo didelės įtakos nekilnojamojo turto rinkai ir kurie laikytini objektyviais veiksniais turto vertei kisti. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog antstolė pagrįstai neturėjo pagrindo abejoti eksperto nustatyta turto rinkos verte ir skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo paties meto (2013 m.) Nekilnojamojo turto registre pateikiamais duomenimis, ginčo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta masiniu vertinimo būdu, neatsižvelgiant į individualias turto savybes, yra 24124 Lt (v.b.l. 46-47). Tuo tarpu byloje ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti, kaip minėta, atliko atestuotas turto vertintojas, vertinimas atliktas naudojantis ne tik VĮ Registrų centro duomenimis, bet ir turto vertinimo ir rinkos tyrimo duomenų apie nekilnojamojo turto rinką ir jos tendencijas baze, todėl laikytina, kad turto vertintojo (eksperto) išvados yra išsamesnės ir labiau atspindinčios realias rinkos kainas.
CPK 682 straipsnio 2 dalis numato, kad papildoma ar pakartotinė ekspertizė skiriama, jei išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Abejonių dėl eksperto nustatytos turto vertės galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tiek vykdymo procese, tiek teismui pateiktame skunde pareiškėjas nepateikė motyvuotų nesutikimo su eksperto nustatyta turto verte argumentų, juos pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių suabejoti eksperto nustatyta turto verte, todėl antstolė neturėjo pagrindo abejoti atestuoto turto vertintojo atlikta ekspertize turto vertei nustatyti. Pareiškėjas pateikia bendro pobūdžio prieštaravimus, kurie nesuteikia pagrindo abejoti, kad turto vertė yra per maža ar, kad nuo turto vertės nustatymo, areštuoto turto vertė dėl objektyvių aplinkybių būtų pasikeitusi ir būtų atsiradęs pagrindas turtą perkainoti.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolė maksimaliai siekė apsaugoti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus, siekė išlaikyti šių interesų pusiausvyrą, kadangi, siekdama išvengti ginčų ir kuo greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, objektyviam turto vertės nustatymui skyrė ekspertizę, o gavus ekspertizės aktą, nustatė parduodamo turto vertę pagal ekspertų padarytas išvadas. Teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo abejoti ekspertizės išvada.
Esant nurodytoms aplinkybėms, išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 1 dalimi, 513 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei B. T..
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.