Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-01-09 · Civilinė byla Nr. 2S-101-163/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-09
Bylos Nr.
2S-101-163/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09948-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alona Romanovienė
Pareiškėjas
J. M.
Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-101-163/2014Teisėja G. Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-09948-2013-7)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 110.1; 122.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolės B. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-04 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., R. M., AB SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. M. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, juo prašė panaikinti antstolės B. T. patvarkymą Nr. S-13021264 dėl pareikšto prieštaravimo, 2013-07-26 patvarkymą Nr. S-13020485 dėl turto įkainojimo, paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/00863.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-04 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/00863, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į pareikšto reikalavimo pobūdį, sprendė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas sustabdyti antstolės vykdymo veiksmus.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – vykdomosios bylos sustabdymą. Nurodo, kad teismo nutartyje nėra jokių motyvų, dėl ko būtina stabdyti vykdymo veiksmus. Teismas nesivadovavo teismų praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, įvertino tik pareiškėjo nurodytus motyvus ir visiškai neatsižvelgė į išieškotojui sukeliamas neigiamas pasekmes. Teismas aplaidžiai vertino prie pareiškėjo skundo pridėtus įrodymus, neįvertino vykdomojoje byloje esančių duomenų dėl atlikto turto įkainojimo, todėl nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus. Nurodo, kad varžytynės įkeistam ir areštuotam turtui dar nėra paskelbtos, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomas. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bei siekia vilkinti vykdymo procesą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą sutinka su antstolės pateiktu atskiruoju skundu ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis priimta neištyrus visų bylos aplinkybių, netinkamai pritaikius laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. M. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolė nesilaikė vykdymo proceso nustatytų realizuotino turto įkainojimo taisyklių, dėl to nustatė netinkamą įkeisto turto vertę, todėl nesustabdžius vykdymo veiksmų ir nesant galutinio teismo sprendimo dėl antstolės veiksmų, skolininkui galėtų kilti negrįžtami neigiami padariniai – nukreiptas išieškojimas į įkeistą turtą, kurio vertė nustatyta netinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas vykdymo procese taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/00863, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančio byloje asmens prašymu taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (skundo) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui. Galimų grėsmių įvertinimas priskirtas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, pasireiškiančiai besikreipiančio asmens nurodytų argumentų įvertinimu.

CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tačiau tokia teismo teisė nėra absoliuti. Išieškojimas vykdant įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą ar nutartį gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas pripažįsta, kad reikia sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Vykdymo veiksmų sustabdymas – laikinoji apsaugos priemonė, kuria draudžiama antstoliui atlikti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Teismas, taikydamas vykdymo veiksmų sustabdymą, kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių turi įvertinti tokių veiksmų tikslingumą ir reikalingumą. Taigi prieš taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad ieškovui (pareiškėjui) bus priimtas palankus sprendimas. Tą teismas nustato preliminariai įvertindamas pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, toks preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nutarties priėmimo metu preliminariai įvertino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų pagrįstumą bei pateiktus įrodymus. Tuo tarpu klausimas dėl skundo pagrįstumo bus sprendžiamas išsamiai ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus bei vykdomosios bylos medžiagą, priimant sprendimą dėl ginčo esmės, todėl apeliantės argumentai dėl areštuoto turto vertinimo pagrįstumo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėtini.

Kaip matyti iš bylos duomenų, tarp vykdymo proceso šalių ir antstolės kilo ginčas dėl realizuojamo kreditoriui įkeisto bei areštuoto skolininkų turto įkainojimo. Pareiškėjas teigia, kad antstolė netinkamai nustatė realizuojamo turto vertę, ji yra per maža, neatitinka nekilnojamojo turto rinkos pokyčių. Pasisakydamas dėl iš varžytynių parduodamo turto kainos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad areštuoto turto pardavimo iš varžytynių kaina yra ypač svarbi sąlyga. Turto įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Kartu turto kaina negali būti neprotingai aukšta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005). Pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti ir nuostolių atsiradimo tikimybė, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių. Akivaizdu, kad varžytynėse realizavus skolininkų turtą, tačiau teismui vėliau tenkinus skolininko skundą dėl antstolės veiksmų vykdant varžytynes, materialinių ir laiko išlaidų gali patirti tiek antstolė, tiek vykdymo proceso šalys, tiek turto pirkėjai, išreikalauti varžytynėse realizuotą turtą iš sąžiningų pirkėjų nebebūtų galimybės (CK 4.96 straipsnis).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, į tai, kad skolininkas nesutinka su antstolės nustatyta realizuojamo turto verte, pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, turėjo teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo veiksmus, jos yra tiesiogiai susijusios su pareikšto skundo reikalavimais ir, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifiką vykdymo procese, užtikrina būsimo sprendimo įvykdymą bei užtikrina tiek išieškotojo, tiek skolininko teises, tiek civilinių teisinių santykių stabilumą. Priešingu atveju, nesustabdžius vykdymo proceso ir vėliau priėmus skolininkui palankų teismo sprendimą, o antstolei pardavus iš varžytynių turtą už mažesnę kainą, būtų pažeisti tiek skolininko, tiek išieškotojo teisėti interesai bei lūkesčiai, be to, būtų pagrindas ginčyti ir pripažinti negaliojančiu varžytynių aktą (CPK 602 str. 1 d. 6 p.) ir taikyti atitinkamas pasekmes – restituciją (CPK 602 str. 2 d.). Be to, pažymėtina, kad turto pardavimas iš varžytynių ir turto perdavimas laimėtojui galėtų būti traktuojamas kaip žalos skolininkui (skolininkams) padarymas, o siekiant šią žalą atitaisyti, reikėtų inicijuoti naujus teisinius procesus (CPK 760 str. 3 d.), o tai iš esmės pažeistų proceso ekonomiškumo ir teisės į ekonomišką ir teisingą bylos išnagrinėjimą principus.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota ir naikintina dėl absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl to negalima išvada, kad byloje nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas.

Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo veiksmų sustabdymą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-04 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alona Romanovienė