- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- 1-3005-1033/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54187-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2012-12-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 20 MGL bauda (2600 Lt);
2) 2015-04-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 15 MGL (564,90 Eur) bauda, paskirtas baudas sumokėjęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. 2017 m. spalio 18 d. apie 10.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,27 promilių girtumas), smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad esant realiam pagrindui manyti, jog grasinimas bus įgyvendintas, nukentėjusiajai - savo motinai P. J. pasakė, kad tuoj ją sumuš, ji gulės ant žemės ir sunkiai kvėpuos, galimai iš viso sustos širdis. Po kurio laiko sugrįžęs į kambarį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką pasakė, kad jeigu tučtuojau nebus alkoholio motiną užmuš, parklupdys ant kelių ir stipriai sumuš. Tai pasakęs nuėjo į balkoną sakydamas, kad tuoj kažką pasiims iš balkono ir ją nužudys, tokiu būdu grasino nužudyti P. J..
Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. J. savo kaltę iš dalies pripažino ir parodė, kad ryte grįžo namo ir paprašė mamos 10 eurų, bet ji nedavė. Jis pradėjo bartis, šūkauti, bet motinos nepalietė. Netrukus pamatė kieme stovintį policijos ekipažą. Nežino, kas iškvietė policiją. Policijos pareigūnai jį paėmė ir išvežė. Jis pasakė motinai, kad ją primuš, tačiau niekada jos nemuštų. Konflikto metu buvo girtas, kad būtų motinai grasinęs nužudyti neatsimena. Į balkoną ėjo parūkyti. Jo motinai 85 metai, ji vaikšto po kambarį, bet į lauką beveik neišeina. Jis neseniai atėjo gyventi pas motiną. Pardavė savo butą, dabar neturi kur gyventi, todėl atėjo į mamos butą. Gal suras moterį, gal pirks bendrabutį, turi pinigų už parduotą butą, pašalpą iš darbo biržos gauna, todėl kol kas užtenka pinigų. Mama duodama parodymus gal truputį perlenkė lazdą. Nesakė mamai, kad ją sumuš. Ne viską prisimena. Gailisi dėl savo veiksmų, niekada nedarytų blogai mamai. Kai grįš į namus, būtinai atsiprašys. Supranta, kad dėl alkoholio vartojimo turi problemų. Ką tik išėjo iš ligoninės, kur jam lašelines statė, vaistų suleido. Prašo labai griežtai nebausti.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso jo motinai. Kartu gyvena ir brolis. Bute yra du kambariai, jo kambarys yra kartu su mamos, o brolio atskirai. 2017-10-18 vartojo alkoholį, vienas gėrė degtinę, išgėrė virš litro. Alkoholiu piktnaudžiauja dažnai. Šiuo metu niekur nedirba, šeimos ir vaikų neturi. Konfliktai su mama kyla ne dažnai. Neatmeta galimybės, kad galėjo grąsinti savo mamai, bet apie įvykio aplinkybes nieko negali papasakoti, nes neatsimena, buvo daug išgėręs. Jeigu taip padarė, labai gailisi (b. l. 34).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos G. K. 2017-10-20 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad bendraujant telefonu su kaltinamojo V. J. broliu, šis informavo, kad jų mama nukentėjusioji P. J. yra patyrusi mikroinfarktą, išleista gydytis į namus ambulatoriškai, todėl teismo posėdyje dėl sveikatos būklės ir dėl savo amžiaus neturės galimybės dalyvauti (b. l. 51). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, buvo pagarsinti nukentėjusios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).
Nukentėjusioji P. J. ikiteisiminio tyrimo metu parodė, kad gyvena bute (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumis: B. J., gim. 1960 m., ir V. J., gim. 1964 m. V. nuo šių metų vasario mėnesio pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus, dažnai būna neadekvatus, kabinėjasi prie jos, reikalauja pinigų ir alkoholio. 2017-10-18 V. buvo bloga, jis pradėjo reikalauti jos nueiti į parduotuvę, bet dėl senyvo amžiaus jai sunku vaikščioti, turi širdies stimuliatorių ir aukštą kraujospūdį, todėl į parduotuvę nuėjo vyresnysis sūnus B.. Apie 10.30 val., B. dar nebuvo grįžęs iš parduotuvės, kai V. kambaryje ėmė konfliktuoti, keikti ją necenzūriniais žodžiais, reikalauti alkoholio. Ji pasakė, kad alkoholio tuoj atneš brolis, tačiau sūnus vis tiek reikalavo, kad ji duotų alkoholio, o namuose alkoholinių gėrimų nebuvo. Tada V. priėjęs prie jos pasakė, kad tuoj ją sumuš, kad ji gulės ant žemės ir sunkiai kvėpuos, galimai iš viso širdis sustos. Ji išsigando, nes sūnaus elgesys buvo neprognozuojamas, jis buvo labai supykęs. Po šių žodžių V. išėjo į kitą kambarį ir po kiek laiko sugrįžęs pasakė, kad jeigu tučtuojau nebus alkoholio, jis ją užmuš, parklupdys ant kelių ir stipriai sumuš, norėjo jai suduoti, bet ji pasitraukė. Tada V. nuėjo į balkoną, sakydamas, kad tuoj kažką pasiims iš balkono ir ją nužudys. Ji nesuprato, ką jis pasiims, bet jo grasinimus ir veiksmus suvokė, kaip realiai gresiantį pavojų. Ji išsigando dėl savo gyvybės ir sveikatos, todėl pabėgo pas kaimynę, iškvietė policijos pareigūnus ir paskambino vyresniajam sūnui, kuris kaip tik sugrįžo, kai pareigūnai jau buvo vietoje ir sulaikė V.. Po šio įvykio jai prireikė medikų pagalbos, buvo suleisti raminamieji vaistai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos sūnaus veiksmų, nes grasinimai galėjo būti įvykdyti. V. jos bute neregistruotas. Prašo spręsti klausimą dėl jo iškeldinimo iš buto, ar kitos kardomosios priemonės skyrimo, kadangi ji sūnaus bijo. Ankščiau V. prieš ją naudojo smurtą, tačiau pareiškimų ji nerašė (b. l. 17).
Liudytojas B. J. teismo posėdyje parodė, kad jis yra kaltinamojo V. J. brolis, sutinka duoti parodymus. 2017-10-18 ryte brolis pasakė, kad jam bloga, reikia degtinės. Davė 20 eurų ir jis atnešė 1 litrą degtinės. Po to vėl jo paprašė nueiti iki parduotuvės dar nupirkti alkoholio. Maždaug po 15 minučių jam paskambino kaimynė ir pasakė, kad greičiau eitų namo, nes mama vos pabėgo nuo brolio, kad brolis išprotėjo. Grįžęs į namus jau rado atvykusią policiją. Jų butas yra 9 aukšte. Buvo atvykę trys policininkai, brolis sėdėjo kambaryje ant lovos. Jis (liudytojas) nusileido į 7 aukštą su moterimi policininke. Motina sėdėjo šoko būsenoje ir verkė. Ji pasakė, kad V. norėjo užmušti, papjauti. Pareigūnė nuramino mamą ir jie kartu pakilo į 9 aukštą. Brolis V. buvo neadekvatus. Policijos pareigūnai liepė jam apsirengti, bet jis nesirengė, su apatiniais drabužiais buvo, atsisakė eiti. Pareigūnai antrankius uždėjo ir išvedė su apatiniais. Jis dar spėjo brolio kelnes policininkams paduoti. Mamai greitoji pagalba buvo iškviesta, jai pakilo kraujospūdis iki 220, padarė dvi injekcijas. Po 40 minučių atvyko policininkai ir paklausė kur mama. Jai buvo geriau, todėl sutiko rašyti pareiškimą. Ji diktavo, o rašė policijos pareigūnas. Sakė taip, kaip buvo, kad V. ją užmuš, viską sugriaus, kad ji spėjo pabėgti į 7 aukštą pas kaimynę, kuri iškvietė policiją. V. į areštinę nuvežė. Penktadienį brolį iš areštinės nuvežė į ligoninę, paleido 2017-10-23. Brolis V. šiuo metu gyvena su motina. Jis turėjo savo butą, bet pardavė, davė pinigų motinai ir pasakė, kad pas ją gyvens. Motina leido broliui apsigyventi. Jis (liudytojas) visada gyveno su mama, tėvas yra miręs. V. išėjo iš darbo, prieš tai 31 metus dirbo greitojoje felčeriu. V. pradėjo daug gerti, per parą 2 litrus išgerdavo degtinės. Konfliktų anksčiau būdavo, jis iš balkono kėdes išmetė, norėjo televizorių išmesti, todėl kvietė policiją. Mama nori, kad V. gydytųsi, jo bijo, tačiau jis nenori gydytis reabilitacijos centre. Į Lazdynų ligoninę nuvežti gali, į Gerosios vilties, bet jis atsisako. Brolis nenori pirkti bendrabučio. Antstoliai paėmė jo butą už skolas. Kai dirbo, tai atskaičiuodavo, o kai išėjo iš darbo, tai antstoliai areštavo, norėjo iš varžytinių parduoti butą, bet pavyko rasti pirkėją.
Iš įvykio registracijos duomenų matyti, kad 2017-10-18 10.56 val. pranešta, jog namuose (duomenys neskelbtini), neblaivus V. J. triukšmauja, mėto stiklines, grasina motinai susidorojimu. Lauks pareigūnų 9 aukšte prie laiptinės (b. l. 3).
Iš pareiškėjos P. J. 2017-10-18 protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017-10-18 apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini), bute neblaivus sūnus (nustatytas 3,27 promilių girtumas) V. J. grasino ją nužudyti arba sunkiai sutrukdyti sveikatą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti sūnų (b.l. 7).
Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad patalpose bendra tvarka nepažeista, daiktai savo vietose. Apžiūra užfiksuota fotolentelėje (b. l. 10-14).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017-10-18 apie 11.00 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus pranešėjo brolis grąsina motinai, kad susidoros su ja, mėto daiktus. Atvykę į vietą pareigūnai nustatė, kad V. J., būdamas akivaizdžiai neblaivus, naudojo psichologinį smurtą prieš savo motiną P. J., gim. (duomenys neskelbtini), kalbėjo, kad ją nužudys, grąsino susidoroti. Moteris buvo streso būsenoje, susinervinusi, buvo iškviesta GMP 0829. Pareigūnų akivaizdoje V. J. grasino savo broliui B. J. susidorojimu, kad išeis po kelių valandų ir pas B. J. bus didelės problemos. P. J. paaiškino pareigūnams, kad jos sūnus V. J., būdamas neblaivus, 10.30 val. pradėjo grąsinti jai, kad nužudys, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Smurto žymių ant P. J. kūno nepastebėta. Moteris buvo blaivi, susijaudinusi. Ji paaiškino, kad žodžiu policija buvo kviesta jau 4 kartus dėl smurto. Sulaikytasis V. J. paaiškino, kad nieko blogo nedarė, tiesiog miegojo (b.l. 4-5).
Asmens blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu rodmenys patvirtina, kad V. J. 2017-10-18 11.38 val. nustatytas 3,27 promilių girtumas (b. l. 28).
VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2017-10-23 rašte Nr. PS-7887 "Dėl informacijos pateikimo" nurodyta, kad V. J. gydytas centre nuo 2017-10-20. Diagnozės: F10.3 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė; F10.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 50).
Motyvuojamoji dalis
BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti yra psichinės prievartos išraiškos forma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, taip pat reikia įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, jog toje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose reikia vertinti aplinkybių, parodančių grasinimo realumo buvimą ar nebuvimą, visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2014, 2K-14-222/2016).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad kaltinamasis V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2017-10-18 apie 10.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,27 promilių girtumo), grasino savo motinai P. J. fiziniu susidorojimu (nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą), jeigu tučtuojau jam neduos alkoholio ir nukentėjusioji turėjo pagrindo manyti, kad šie grasinimai gali būti realiai įvykdyti. V. J. kaltę patvirtina aukščiau paminėti įrodymai: nukentėjusios P. J. pareiškimas policijai ir jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo B. J. parodymai, įvykio registracijos kortelės duomenys, apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatymo, alkoholio matuoklio duomenys dėl V. J. nustatyto neblaivumo, kita bylos medžiaga, taip pat iš dalies paties kaltinamojo V. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad jis būdamas neblaivus šaukė ant motinos, barėsi, grasino sumušti, kad buvo neblaivus ir tiksliai ką sakė neatsimena, bet tikrai nenorėjo motinai pakenkti. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusios ir liudytojo parodymais, kadangi jie neprieštarauja kitai bylos medžiagai, aiškiai atskleidžia įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji, likusi viena bute su neblaiviu ir neadekvačiu sūnumi V., tikrai turėjo pagrindo bijoti, kad jai išsakyti grasinimai dėl fizinio susidorojimo gali būti realiai įvykdyti, nes supykusio ir girto V. elgesys buvo neprognozuojamas. Jos baimę ir išgąstį dėl savo sveikatos ir gyvybės patvirtina, tai, kad ji išsigandusi pabėgo pas kaimynus, iškvietė policiją, jai prireikė medikų pagalbos. Jos išgąstį ir susijaudinimą matė liudytojas B. J.. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji yra senyvo amžiaus (85 metai), todėl jai būtų sunku apsiginti nuo agresyvaus sūnaus. Be to, kaip pati nurodė pareigūnams, V. ir anksčiau prieš ją smurtavo. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nukentėjusioji tikėjo, jog Vladimiras savo grasinimus gali įvykdyti.
Atsižvelgiant į tai, V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodyta, kad V. J. nusikalstamą veiką padarė 2017-10-18 apie 10.00 val., tačiau iš nukentėjusios parodymų, kitos medžiagos matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta apie 10.30 val., todėl kaltinime nurodytą laiką teismas patikslina iš 10.00 val. į 10.30 val.
V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas du kartus už turto sugadinimą, paskirtas baudas yra sumokėjęs, administracine tvarka nebaustas, tokią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, smurtavo prieš senatvės sulaukusią savo motiną (85 metų amžiaus), į tai, kad nedirba, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimesnį tokios bausmės vidurkiui, su atitinkamais draudimais ir įpareigojimais.
Prokurorė ir gynėja prašė teismo įpareigoti kaltinamąjį gydytis nuo alkoholizmo.
BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas gali įpareigoti nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai šis sutinka. Taigi įstatymas šio įpareigojimo vykdymo galimumą aiškiai sieja su asmens, kuriam jis skiriamas sutikimu. Nesant sutikimo tokio įpareigojimo skyrimas tampa beprasmis, kadangi negalės būti vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457/2013, Kauno apygardos teismo 2015-02-05 nuosprendis Nr. 1A-105-594/2015). Kaip matyti iš bylos duomenų, V. J. yra nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas (b.l. 50), tačiau kaltinamasis nepareiškė savo sutikimo gydytis nuo alkoholizmo. Liudytojas B. J. teisme patvirtino, kad brolis nenori gydytis reabilitacijos centre, atsisako būti vežamas į ligoninę. Byloje taip pat nėra duomenų, kad V. J. būtų įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre J. J. buvo gydytas tik dvi dienas dėl prasidėjusios abstinencijos. Daugiau duomenų apie tai, kad jis būtų konsultuotas ar gydęsis kitais laikotarpiais nėra. Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo įpareigoti kaltinamąjį gydytis nuo alkoholizmo ir vietoje šio įpareigojimo skiria įpareigojimą nevartoti alkoholinių gėrimų. Tai neužkerta kelio kaltinamajam savo valia pradėti gydytis, jeigu nuspręs, kad tai jam yra reikalinga.
Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis savo kaltę pripažino, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹str.).
V. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-10-18 11.35 val. iki 2017-10-20 9.33 val. (2 dienas) (b. l. 26, 29), todėl pagal BK 66 straipsnį laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 35), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302-307 straipsniais, 432 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti alkoholinių gėrimų, taip pat uždrausti lankytis bute, adresu (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti alkoholinių gėrimų, taip pat uždrausti lankytis bute, adresu (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. spalio 18 d. 11.35 val. iki 2017 m. spalio 20 d. 9.33 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį įsipareigojimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.